Veprimtaria/Verksamhet

Unioni i Shoqatave Shqiptare në Suedi

Albanska Föreningars Union i Sverige

 

 

Vera Peci

 

Te gjithë mundemi nga pak

 

 

Çdo të thotë të vlerësosh e të duash kulturën dhe artin e vendlindjes tënde, të mundohesh të gjesh skuta te vogla për ta jetësuar atë, në një vend të huaj e me një ndryshim te theksuar për sa i përket kulturës dhe me gjerë, siç është Suedia.

Nuk është e lehtë pasi këtu jeta siç e dimë tashme të gjithë ne që jetojmë e veprojmë këtu është shume e programuar.

Mirëpo......gjithmonë gjenden mundësi e hapësira për tu angazhuar kur ne dashurojmë diçka me shpirt.

A kemi ditur ta përqafojmë, ta duam, ta kultivojmë kulturën tonë aq sa duhet dhe t`ua trashëguar brezave në vazhdim?

Unë them joooooooo...... dhe këtë e them me plot gojë edhe pse mund te marr kritika nga ndokush.

Po flas si një qytetare e thjeshtë, bashkëkombëse e juaja, jo si një profesioniste as kritike por, thjesht si një nga ju.

Jam një shqiptare që ka emigruar para nëntë vitesh dhe është munduar me shpirt për tu futur në kulturën dhe jetën suedeze me aq kapacitet sa kam pasur, pa harruar kurrë nga vij, dhe ku janë rrënjët e mia.

Nga natyra ime ndoshta mund të jem më e ndjeshme se sa duhet dhe kjo ka bërë që edhe dashuria e malli për të gjithë ata që me mungojnë, te me kthejnë në një patriote të flaktë.

Ndjenjën e kësaj të fundit e kam forcuar mbasi erdha këtej dhe pashë sa e domosdoshme është qoftë edhe te shikosh e dëgjosh shqipfolës.

Mbas pak kohe qe emigrova në Suedi, u ndesha me njerëz ”shqipfolës” qe ndoshta do dëshiroja të mos i kisha takuar kurrë, të paktën në ato rrethana që kam qëlluar.

Nuk jam e egër mos me gjykoni, jam e butë dhe tepër e sinqertë.

Ky sinqeriteti im dhe dëshira për tu gjendur në një familje më të gjerë por të dëshiruar shqiptare me përplasi me zhgënjim total, jo njëherë por disa herë.

 

Do thoni ju pse.............?

Mund te thoni edhe ç’të shtyu, të vraposh përtej kufirit të aftësive te një gruaje.....shumë mirë mund të rrija, të gatuaja në shtëpi pa pretenduar gjera të tepruara.

Por në fakt unë jam e tille, guxoj shumë dhe kurrë nuk kam pretenduar se mundem shumë, por gjithmonë kam dashur të provojë veten e aftësitë e mia, qoftë dhe duke e nuhatur humbjen.

Mos i mendoni gjerat ekstreme, se unë kurrë nuk e kam lejuar veten të mundem nga naiviteti për të rënë në grackën e ndokujt, as për të devijuar rrugën e karakterit tim për asnjë arsye.

Do e them pak shkurt pse ndalova vrapin, për të qenë me aktive në rrugën time të artit, gjë që e kam dashur dhe adhuruar që në fëmijërinë time.

 

 

1- Në vitin 2010 u ndjeva shumë e vlerësuar kur mora pjesë si e ftuar në një juri festivali, por shumë e zhgënjyer nga intervenimi i kolegut të jurisë për të me imponuar fituesin e çmimit të parë.

Atë mbrëmje mbaj mend se para se të niste festivali për fëmijë u bë një debat goxha i fortë, u paralajmërua mundësia e hileve në ndarjen e çmimeve.

Unë si e panjohur dhe e paanshme mora mikrofonin e irrituar nga ai debat pakuptim, dhe ju kujtova familjarëve e të ftuarve, se nuk është synim i këtij evenimenti çmimi, por dëshira për tu bashkuar si komunitet dhe rasti për tu afruar fëmijëve tanë mundësinë për të shpalosur vlera dhe për të kultivuar Kulturën tonë.

Gjë që qetësoi dhe normalizoi debatin.

 

2- Në të njëjtën mbrëmje përshëndeta te pranishmit me një këngë. E them me sinqeritet se emocionet me kapluan qe përpara, dhe në momentin kur po prisja radhën për të kënduar, me mbyten fare.

Pas kohës së komunizmit kur këndonim nëpër estradat e rrethit, ishte kjo hera e pare që po dilja te këndoja live në skenë (edhe pse jam e diplomuar për Muzikë), dhe këtë ua kisha thënë përpara atyre që me kishin ftuar.

Erdhi radha ime të dilja në skenë.

Njeri me thoshte të filloja këngën e tjetri i thoshte vajzës së tij të vazhdojë.

Unë i afrohesha skenës, ajo niste këngën tjetër, e unë zmbrapsesha, tre herë radhazi.

Sa turp po me vinte.

Vajza që me kishte ftuar ishte larguar e po ndërrohej për qejfin e saj për te festuar e unë isha krejt e vetmuar në një rreth që nuk i kisha parë as takuar ndonjëherë.

Doja te vrapoja e te zhdukesha nga aty,  por nuk kisha ku te shkoja se nuk njihja askënd.

Me kishin mbuluar djerset e ndihesha e turpëruar pa filluar akoma.

Kisha dhimbje te tmerrshme koke, por kisha dhe dëshirën e jashtëzakonshme për të provuar skenën mbas kaq vitesh.

Mbasi fillova këngën me cungim në zërin tim, vjen një djalë shkodran e me lutet t´i këndojë një Jare Shkodrane.

Unë isha akoma e shpërqendruar dhe emocionet me kishin mbytur sa nuk po kontrolloja dot veten për të mundur të kombinoj me organistin, por gjithçka që doja ishte t`i përmbushja dëshirën një patrioti tim edhe pse nuk e njihja.

Fillova këngën, por pa mbaruar strofën e parë ma morën mikrofonin nga dora...

Pse.........?

Se Jaret Shkodrane nuk u shkojnë përshtati birrave, dhe valles i ra ritmi.

Birrat nuk mund të shiteshin me muzikë tjetër vetëm me ”Tallava”

 

Nuk kisha shkuar për të fituar para atë mbrëmje.

Kjo ishte një prove për te diskutuar një bashkëpunim të gjatë, por mbas ofendimit  që mu be, ngula këmbë që të paguhesha të paktën për lotët që derdha atë nate dhe gjithë rrugës për në shtëpi..............

Kështu mbylla eksperiencën e parë.

 

3- Një kryetar shoqate në Boros që ka dhe gazetë të tijen, me lajmëron se  do kishte intervistë pune për mësuese të gjuhës shqipe dhe aktivitet kulturor, pasi kisha dërguar disa herë poezi në adresën e tij, për ti botuar.

Ishin fillimet e mia ne krijimtari, dhe thjesht po testoja edhe dëshirën për tu angazhuar në diçka, e nder të tjera i kërkoj që të me informojë në qoftë se del ndonjë variant pune në lidhje me kulturën pasi isha e diplomuar për shkollë Arti.

Mbas disa komunikimesh me telefon, pres biletën 850 kr dhe nisem për Boros.

 Shkaku kryesor ishte te gjeja mundësi pune e pastaj te transferoheshim andej për tu afruar me Goteborgun ku ishte dhe spitali kryesor për trajtimin e sëmundjes se vajzës.

Mbasi mbërrij atje, marr vesh që intervista ishte bërë kohë përpara dhe punën e kishte marre një vajze tjetër.

Im shoq me kishte thënë se po nxitohem dhe pak a shumë e kuptonte se nuk do kishte ndonjë rezultat ajo rrugë, por ai mundohej të ma plotësonte dëshirën mbasi kisha kaluar një kohë të gjatë sfilitjeje, dhe aq më shumë ai e kuptonte sa e dëshiroja Artin në tërësi.

Kur mora vesh se vendi i punës ishte zënë dhe se gjithë rruga ishte vetëm një tallje nga një njeri i paskrupullt që kushedi ç’i kishte pjellë mendja.

E vetmja ofertë atë dite ishte se mu propozua një drekë nga personi, por unë e shkreta nuk e kisha mendjen tek drekat..........

Për të mos u zgjatur më tepër...në bisedë e sipër tek po ndaheshim, ( në fakt unë gjithmonë u mundova të bej rolin e naives edhe pse me lot të fshehur), e zhgënjyer në shpirt tashme me veten time, atij i shpëtoi një fjalë që e bëri të merrte një përgjigje të atillë që ma thotë mendja nuk do ta ketë harruar as sot.

”Nuk dite të sillesh” me tha.....hahaha

C ‘donte ai ”Shqipofob” të thoshte me sjellën time? 

Pse duhej dikush të keqpërdorte artin dhe dëshirën time të madhe për tu angazhuar në art,  të pretendonte (ndoshta) diçka ndryshe në sjelljen time?????

 

Jeta është e gjatë dhe për fat rruga na i bashkon nyjat prapë, por them në rrethana krejt tjera, se.............globi rrotullohet.

Sinqerisht me dhimbsen këta lloj njerëzish (nuk janë pak), të veshur me maskën e patriotit dhe njeriut te Kulturës që veprojnë nëpër zyrat e këtij shteti jo për kulturë e patriotizëm por për të përfituar ne çdo mënyrë të mundshme diçka ekstra për vete në në emër te Shqiptarisë.

Mbasi bëra një analizë me veten time për këto që përmenda dhe shumë gjera tjera, u zbeha dhe kuptova se ashtu, gjithandej tashme, ”Patriotizmi” tek shumica ka ngelur varur mbi Flamur dhe në atë shenjën e dykrenores që e bëjmë me duar!

 

 

 

-Keni parë në botë një vend ku njerëzit brohorasin dhe valëvisin Flamurin e vendit te tij si Shqiptarët e të gjitha trojeve tona???????????

-Keni parë të shiten e te blihen shtetasit e një vendi nga vendet fqinje si Shqiptarët?

-Keni parë të deformohet kultura e një shteti apo dy shteteve nga vete vendasit për llogari te shteteve të huaja si tek Shqiptarët?

-Keni parë në ndonjë vend të guxojnë vete vendasit të përdhosin emrin e atyre qe ishin shtylla e formimit tonë si shtet dhe e kulturës sone, duke i quar meritat tek shtetet e huaja?

-Keni parë të ftohen të gjitha anti kulturat shqiptare ne Televizione e të pushtojnë ekranet, duke bërë propagandë të huaj?

-Keni parë.......?eeeeeeeeeeeeeeeeee sa kemi parë e do shohim duke marre mallkim nga brezat që do vijnë, për shkatërrimin, deformimin dhe degjenerimin e emrit ”Shqiptari”.

 

E kush jam unë me këta shembuj kaq banal që përmenda me sipër, të pretendoj se Shqiptarët nuk dinë të bashkëpunojnë?

E c’ janë ndodhitë e mia në krahasim me çfarë bëhet çdo ditë ne emër të Kulturës Shqiptare?

Ndoshta po pretendoj tepër por këto që thashë me lodhin në shpirt se vine prej andej, prandaj bëra mirë me veten time që i shkarkova.

Ndoshta do ndikoj në ndonjë mënyrë tek shumë vëllezër e motra shqiptare që kanë shumë për të thënë, por ndeshja me fenomene te tilla i zmbraps duke lënë në hije diçka të vlefshme që ndoshta do rrezatonte në brezat e ardhshëm.

 

Di të them edhe këtë tjetrën, dhe me këtë do e mbyll ndoshta këtë bisede të stërzgjatur me ju sonte.

Ka njerëz aq të mrekullueshëm që me ka takuar fati edhe te njihem e të miqësohem, sa po te guxonin ti dilnin te keqes përpara, do ta kishin mbytur shumë lehtë.

Nuk jam e lumtur qe heshtin.

Nuk ndihem mirë me qetësinë e tyre.

E mira duhet të triumfojë mbi te keqen, se të parët tanë nuk luftuan me penë e me armë që ne ta përdhosim mundin, djersën dhe gjakun e tyre, as të lejomë dikën ta përdhosë atë.

Unë jam një flluskë e vogël ne oqeanin e madh të njerëzve të mirë, që shpresoj të dalë nga shtrati për te mbytur te keqen që po i kanoset Kulturës sonë në tërësi.

Jemi larg, po kemi shumë mundësi të ndihemi Shqiptarë edhe këtej e te krenohemi jo më vetëm me Flamurin, por me gjithçka që na lanë te parët tanë.

Po të dimë të bashkëpunojmë e të vëmë shpirtin përpara interesit, do të bëjmë gjera ndoshta te vogla por me vlerë të madhe.

 

 

Vera Peci 

Örebro

 

Ministria e Kulturės sė Qeverisė sė Kosovės nderon krijuesin Ahmet Bella

Me rastin e shėnimit tė 7-vjetorit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, ministri i Ministrisė pėr Kulturė, Rini dhe Sport, Prof Dr Kujtim Shala, i cili njėherit ėshtė edhe zėvendėskryeministėr i Qeverisė sė Kosovės, i ndau Mirėnjohje – Plaketė krijuesit nga Suedia, kompozitorit dhe muzikologut, Ahmet Bella.

 

Nė aresyetimin e ndarjes sė kėsaj mirėnjohje tė lartė, pos tjerash u mor nė konsiderim puna dhe veprimtaria disa vjeēare e veprimtarit Ahmet Bella, nė lėminė e kulturės si dhe ajo pėr kontributin e dhėnė nė organizimin e bashkėkombasėvbe tanė nė Suedi. Nė arsyetimin e Ministrisė thuhet:

 

”Njėri nga organizatorėt e sukseshėm, i cili me pėrkushtim dhe profesionalizėm po kontribuon pėr prezantimin e vlerave artistike nė Suedi ėshtė Ahmet Bella, kompozitor dhe muzikolog. Ai ka botuar kohė mė parė antologjinė e krijuesve nga Kosova nė gjuhėn suedeze tė titulluar ” ETT RENG AV TONER” – ” Fron LORENC ANTONI TILL ILIR BAJRI ” qė nė pėrkthim do tė thotė: ”NJĖ SHI TINGUJSH ” – ” Nga Lorenc Antoni deri tek Ilir Bajri ”. Ky kontribut i tij nuk ėshtė i vetėm. Pėr cdo vit Shoqata ”Collegium Musicum ” qė funksionon nė Malmö, udhėhequr nga ai, organizon Festivalin qė tashmė ka njė traditė 13 – vjecare tė titulluar “ Festivali i Muzikės krijuese serioze dhe i poezisė “ qė pėrmbledh veprat e kėsaj gjinie nė diasporė dhe mė gjėrė.

 

Kompozitori Ahmet Bella, ėshtė njėri nga bashkėpunėtorėt e institucionit tone, propozojmė qė ai tė nderohet me njė Plaketė e Mirėnjohje nga MRKS-ja duke e nderuar punėn dhe krijimtarinė e tij. Raste tė tilla MKRS-ja i ka nderuar krijuesit e kėtij profili edhe mė parė.

 

Plaketa dhe Mirėnjohja nuk mbėshtetet me mjete financiare”.

 

 

Kjo Mirėnjohje – Plaketė, Ahmet Bellės qė ėshtė sekretar organizativ dhe ekonomik i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, iu dorėzua me rastin e Manifestimit Qėndror qė Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi organizoi pėr nder tė shėnimit tė 7-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, e qė u mbajt mė 14 shkurt nė Borås. Nė emėr tė minstrit Kujtim Shala, Mirėnjohejn e ndau Sami Piraj, zyrtar i Lartė i Arteve Muzikore nė Ministrinė e Kulturės sė Kosovės.

 

Njė letėr nga Mr Sadulla Zendeli – Daja pėr Kryesinė e Unionit

KRYESISĖ SĖ UNIONIT TĖ SHOQATAVE SHQIPTARE NĖ MALMÖ TĖ SUEDISĖ

 

PĖR NDER TĖ MANIFESTIMIT TĖ 7-VJETORIT TĖ LINDJES SĖ KOSOVĖS SONĖ TĖ DASHUR..

NĖ MANIFESTIMIN E 7-VJETORIT TĖ KOSOVĖS SONĖ TĖ DASHUR QĖ U MBAJT NĖ SHOQATĖN KULTURORE, SPORTIVE “DARDANIA” NE BORÅS TĖ SUEDISĖ MĖ 14 SHKURT 2015 ME KRYETAR ZOTIN MUHARREM BINAKU DHE ZONJĖN E TIJ MIRVETE BINAKU, ARSIMTARE.

 

MIQT TANĖ NGA QEVERIA E KOSOVĖS MINISTRIA PĖR RINI KULTUR DHE SPORT DEKOROI MUZIKOLOGUN DHE KOMPOZITORIN E NDERUAR ZOTIN AHMET BELLA, SEKRETAR I UNIONIT TĖ SHOQATAVE SHQIPTARE NĖ SUEDI. ISHTE NJĖ KĖNAQĖSI E VEĒANTĖ. KY ATDHETAR KA PUNUAR DHE ORGANIZUAR DHE E KA MBAJTUR GJALLĖ KULTURĖN SHQIPTARE NĖ SUEDI, DHURATA ISHTE E QĖLLUAR DHE SHUMĖ E PRITUR..

 

ZOTI AHMET BELLA ME KRYESINĖ E KĖTIJ UNIONI KA QENĖ ĖSHTĖ DHE DO TĖ JETĖ ĒELĖS PĖR ORGANIZIMIN DHE NDIHMĖN QĖ I KA DHĖNĖ I JEP DHE DO TI JAP MĖRGATĖS SHQIPTARE NĖ SUEDI.

 

DEKORATA E KĖTIJ KOLOSI TĖ MUZIKĖS SHQIPTARE KA NDERUAR EDHE BASHKATDHETAĖRT TANĖ NĖ SUEDI.

 

ISHTE KĖNAQĖSI E VEĒANTĖ PJESMARRJA E MBI 300 FAMILJEVE SHQIPTARE, NXĖNĖS QĖ NGA PARASHKOLLORJA DERI NĖ KLASĖT E LARTA. MUZIKĖ, VALLE, RECITIME ETJ. MIQ SUEDEZ DHE SHOQATA PJESĖMARRĖSE SI SHOQATA KULTURORE NĖ VÄXJÖ, SHOQATA KULTURORE NĖ FALKENBERG, SHOQATA KULTURORE JETA NGA GETEBORGU ETJ.

 

DEKORAT E NIVELIT TĖ LARTĖ PĖR AKTIVITETIN E ZOTIT AHMET BELLA DHE AKTIVITETIT TĖ UNIONIT TĖ SHOQATAVE SHQIPTARE DHE KRYESISĖ SĖ UNIONIT SHQIPTAR NĖ MALMÖ TĖ SUEDISĖ.

 

URIME KRYESISĖ TĖ UNIONIT!

URIME ZOTI MUZIKOLOGUT DHE KOMPOZITORIT AHMET BELLA.

FALEMINDERIT KOSOVĖ PĖR LIDHJET ME ATDHEUN TONĖ TĖ DASHUR KOSOVĖ DHE SHQIPTARĖT KUDO QĖ JANĖ.

 

24 SHKURT 2015, FÄRJESTADEN SUEDI.

 

 

Nderimet e mia

Mr.fil.Sadulla Zendeli Daja

Storgatan 13, 386 31 Färjestaden

Tel. 0046(0)48534779 b.

Mob. 0046(0)739133755

E-post: info@dajazendeli.se

szdaja@netatonce.net

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi shėnoi Ditėn e Pavarėsisė sė Kosovės

 

MANIFETIM MADHESHTOR NE BORÅS

Mbi tre orė program tė zgjedhur kulturor tė pėrgaditur nga disa shoqata shqiptare. – Pėrpos pėrfaqėsuesve nga Qeveria e Republikės sė Kosovės, njė delegacioni nga komuna e pejės, nė manifestim gadi komplet ishte edhe udhėheqja komunale e Burosit.

 

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, qė ka 40 shoqata tė shpėrndara anė e mbanė vendit, nė qytetin industrial Buros (Borås), mbjati Manifestimin Qėndror pėr shėnuar 7-vjetorin e Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Ambientet e ”Parkhallen” qė ėshtė salla mė e madhe nė qytetin e Burosit, e stolisur me flamujė kombėtar, flamuj suedezė dhe me ata tė Republikės sė Kosovės, ishte e mbushur plotė bashkėatdhetarė dhe vendas suedezė, tė cilėt bashkarisht festuan deri nė orėt e vona tė natės.

 

Manifestimi filloi me intonimin e hymneve komėbtare shqiptare dhe suedeze nga nxėnėsit e shkollave tė kėsaj komune dhe rrethinės. Pastaj kryetari i shoqatės nikoqire ”Dardania”, Muharrem Binaku, duke hapur manifestimin foli pėr sukseset e shoqatės ”Dardania”, e cila ėshtė shoqatė relativisht e re, por qė me veprimtaritė kulturore e sportive, tash numėrohet ndėr shoqatat mė aktive dhe mė tė organizuara tė shqiptarėve nė Suedi.

 

Nė emėr tė Kryesisė sė Unionit, njė fjalė rasti pėr 17 shkurtin – Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, e mbajti Ahmet Bella, sekretar organizativ dhe ekonomik i Unionit. Ai me kėtė rast pėrkujtoi sakrificat e vazhdueshme tė popullit tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi, kontributin e presidentit historik, dr Ibrahim Rugova, heroizmin e Adem Jasharit dhe luftėn e lavdishme tė Ushtrisė Clirimitare tė Kosovės. Sekretari i Unionit pėrmendi edhe veprimtaritė e shumta qė po zhvillon ky asociacion i organizuar i shqiptarėve nė Suedi, aktivitetet e shoqatave anėtare dhe pėr angazhimet e sukseshshme qė po bėhen pėr ruajtjen e gjuhės amtare, kluturės dhe traditės shqiptare. Nė kėtė aspekt ai falenderoi edhe shtetin suedez pėr pėrkrahjen qė po ua jep ardhacakėve, dhe nė kėtė drejtim edhe emigrantėve shqiptarė pėr integrimin nė jetėn shoqėrore dhe kulturėn vendore gjithnjė duke ruajtur iedentitetin, gjuhėn dhe traditėn prej nga kanė ardhur.

 

 

Ulf Olsson: Jemi krenarė me kosovarėt

 

Duke pėrshėndetur pjesėmarrėsit e kėtij manifestimi, kryetari i komunės sė Burosit, Olof Ollson, pasi uroi pėrvjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės, tha se komuna qė udhėheq ai, ėshtė krenare me kosovarėt qė jetojnė dhe punojnė kėtu. Kosovarėt, tha ai, me angazhimet e tyre tė sincerta, janė pjesė e zhvillimit dhe rritjes sonė. Edhe shoqata ”Dardania” po pasuron veprimtaritė tona nė fushėn e kulturės dhe tė sportit. Ai edhe nė kėtė manifestim premtoi thellimin e bashkėpunimit tė ndėrsjellė me komunėn e Pejės.

 

Pėr tė festuar bashkarisht 7-vjetorin e Pavarėsisė, nė manifestimin e Unionit merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Agim Berdyna nga Ministria e Arsimit dhe Sami Piraj nga Ministria e Kulturės. Aty ishin edhe dy udhėheqės komunal nga Peja, Shkumbin Gashi e Fatmir Asllani. Ndėrkaq kryetari komunės sė Burosit pėrcillej pothuajse nga i tėrė stafi udhėheqės i komunės.

 

Manifestimin e pėrshėndetėn edhe Sami Piraj, i cili i pėrcolli pėrshėndetjet e zėvendėskryeministrit dhe ministrit tė kulturės dr Kujtim Shalės, nėnkryetari i komunės sė Pejės, Shkumbin Gashi dhe veprimtari mėrgimtar Sadulla Zendeli – Daja.

 

Organizatori i kėtij manifestimi, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, si zakonisht nė kėto pėrvejtore, pėr shoqatat, grupet amatore dhe veprimtarėt mė tė dalluar ndau mirėnjohje publike. Me kėtė rast, skeretarit tė Unionit, Ahmet Bellės, pėr kontributin e dhėnė nė organizimin e mėrgatės shqiptare nė Suedi dhe veprimtarinė nė lėminė e muzikės, iu dorėzua edhe Plaketa e Ministrisė pėr Kulturė, Rini dhe Sport tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.

 

 

Kuq, kuq, kuqezi ėshtė vesh Shqipėria…

 

Pas pjesės akademike, pjesėmarrėsit e shumtė tė kėtij manifestimi patėn rastin qė tė shijojnė programin e zgjedhur kulturo-muzikor tė shoqatės nikoqire ”Dardania” tė Burosit si dhe tė shoqatave nga Falkenbergu, Geteborgu dhe nga Skene. Mbi tre orė zgjati programi i tyre. Mbi tre orė amatorėt e moshave tė ndryshme, tė veshur me rrobet tradicionale shqiptare, krijuan njė atmosferė tė kėndshme. Vallet e tyre, kėngėt, recitimet dhe preformancat qė shoqėroheshin me flamujt e Kosovės dhe ata kombėtarė, bėnė qė nė mesin e publikut tė rrjedhnin edhe lotėt… Cdo gjė frymonte shqip, tė vallėzohej e tė kėndohej shqip. ”Kuq, kuq, kuqezi ėshtė vesh Shqipėria…” ishin refernet qė pėrcilleshin me duartrokitje tė gjata. Por, pėrmes valleve, lėvizjeve ritmike dhe konstumeve tė pėrshtatshme, amatorėt nė Burås shprehėn edhe vuajtjet, gjenocidin qė u ushtrua ndaj popullit tė pafajshėm, demonstruan pėrpjekjet paqėsore pėr liri dhe pavarėsi sid he luftėn e armatosur tė UCK-sė. Ata bėnė qė publiku nė sallė tė ndihej krenarė.

 

Grupi i pėrzier i vallėtarėve tė shoqatės ”Dardania”, duke lujatur traditėn e dasmės kosovare, lanė pėrshtypje se i pėrkisnin profesionalistėve. Ata sollėn para publikut tė pėrzier shqiptaro-suedez tėrė ritet e martesės dhe tė dasmės shqiptare.

 

Kėtė mbrėmje e bėnė edhe mė tė hareshme dy moderatoret, Edita Curri e Arjeta Binaku.

 

Por manifestimi nė Buros nuk pėrfundoi me kaq. Nė radh ishte mbrėmja shoqėrore me solistin Fatmir Ademi dhe orkestrėn e tij. U kėndua dhe u vallėzua deri vonė.

 

Foto nga mnanifestimi

Nė Kalmar u mbat Turniri i fudbollit

 

ME TE MIRET FUDBOLLISTET NGA NYBRO

 

Undanė kupat dhe diplomat e organizatorit

Nė kuadėr tė shėnimit tė 7-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės, nė Kalmar u mbajt Turni tradicional nė fudboll tė vogėl. Nikoqire e kėtij manifestimi, qė mbahet nė patronatin e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ishte shoqata ”Kosova” e Klamarit.

 

Jashar Gashi kryetar i shoqatės ”Kosova” informon se nė kėtė turnir morėn pjesė ekipet nga Kalmari dhe qyteti i Nybros.

Ndeshjet qė u zhvilluan ishin mjaftė interesante ku u tregua njė fotboll i cilėsisė sė lartė pasi qė njė pjesė e madhe e lojtarėve ishin lojtarėt tė cilėt janė aktivė nė ekipet e ndryshme si nė Kalmar ashtu edhe nė Nybro, thotė Jashari i cili sė bashku me bveprimtarin Gėzim Kransiqi ishin nė krye tė organizimit.

Referimi iu besua referit tė njohur nė kėto anė z.Valdet Belegut I cili kreu detyren me plotė sukses.

U luajtėn gjithėsejtė gjashtė ndeshje ku nė pjesen finale u takuan ekipet "Kalmari, "KLS" dhe "Nybro".

 

 

Resultatet:

KLS - Nybro 2:3

Kalmar - KLS 5:1

Nybro - Kalmar 4:1

 

Ndeshja finale nė mes tė Nybros dhe Kalmarit ishte njė ndeshje mjaft e mirė dhe pjesa e parė pėrfundojė me rezultat 1-0 nė favor tė Nybros, por pas pushimit Nybro pati energji tė pashterėshme dhe arriti tė pėrfundojė ndeshjen me rezultat 4-1.

Fituesve tė vendit tė parė iu ndanė kupa, diplomat dhe 2000:-korona suedeze.

Ndersa vendit tė dytė i u ndanė kupa , diplomat dhe 1000:-korona suedeze.

Vendi i tretė u shperblye me kupa dhe diploma.

Vlenė tė ceket se nė mes tė pausave pionerėt tanė zhvilluan njė ndeshje ku u shoqėruan edhe nga tė rriturit.

Ishte njė manifestim me muzikė shqipe dhe ēdo gjė tjetėr ishte shqip, infomon pėr webbin e Unionit, kryetari shoqatės kulturore ”Kosova” tė Kalmarit, Jashar Gashi.

Suedia nuk i pranon emigrantėt nga Ballkani

Me procedurė tė pėrshpejtuar do tė vendoset dhe do tė kthehen prapa tė gjithė personat qė nė Suedi kėrkojnė strehim dhe qė vijnė nga shtetet e Ballkanit, nga Serbia, Bosnja, Shqipėria, Maqedonia dhe nga Kosova. - Kohėve tė funditn nė vendkalimet kufitare nė hyrje tė Suedisė, ėshtė shtuar edhe presenca e policėve kofitarė dhe ai i doganierėve.

Enti shtetėror pėr emigrim, Migrationsverket, i Suedisė do tė ndjekė pėrvojat e Gjermanisė dhe do tė kthejė prapa tė gjithė personat qė kėrkojnė azil nė Suedi e qė vijnė nga shtete e gadishullit ballkanik. Kėtu parasegjithash hyjnė shtetetasit qė vijnė nė Suedi pėr tė kėrkuar azil nga Serbia, Bosnja, Shqipėria, Mali I Zi, Maqedonia dhe nga Kosova. Kėrkesat e tė gjithė emigrantėve qė vijnė nga kėto shtete do tė shqyrtohen nė procedurė tė pėrshpejtuar, mė sė gjati pėr pesė javė, dhe tė gjithė do tė kthehen prapa prej nga kanė ardhur.

 

 

Refuzimi nė procedurė tė pėrshpejtuar

 

Ministria pėrgjegjėse pėr emigrantėt nė Suiedi, rritjen e numrit tė azilkėrkuesve nga shtetet e Ballkanit e konsideron si fatkeqėsi, por shkaqet qė ata ofrojnė nė kėrkesdat pėr strehim nuk mjaftojnė pėr pėrgjigje pozitive. Nė tė njėjtėn kohė kur karvane tė tėra nga shtetet e Ballkanit ia kanė mėsyer Perendimit, gjendja ėshtė shumė mė e mjerueshme nė shtetet tjera tė rrozullit tokėsor e parasegjitash ajo nė Si ri dhe nė Eritrea. Prandaj Suedia dėshrion qė t´ua bėjė tė kjartė tė gjithė azilkėrkuesve nga Shqipėria dhe nga shtetet qė u krijuan pas shkatrėrrimit tė Jugosllavisė, duke pėrfshirė kėtu edhe Kosovėn, se shansat pėr tė marrė leje qėndrimin nė kėtė shtet skandinav janė mėse minimale.

 

Sipas tė dhėnave mė tė reja, thuhet se nga 5732 persona nga Ballkani Perendimor, tė cilėt vitin e kaluar kanė kėrkuar strehim nė Suedi, vetėm 2-3 pėr qind e tyre kanė marrė pėrgjigje pozitive nė kėrkesat e tyre. Pas shqyrtimit tė tė gjitha kėrkesave, mėse 98 pėr qind kanė marrė pėrgjigje negative dhe ose janė kthyer ose presin qė tė riatdfhesohen nė shtetet prej nga kanė ardhur. Nė tė gjitha qendrat e shqyrtimit tė kėrkesave pėr azil, sipas direktivave nė fuqi, nė Suedi tashmė po pėrdoret metodat elektronike. Kjo do tė thotė se tė gjitha kėrkesat po shqyrtohen shumė shpejt dhe se pothuajse qė tė gjitha po refuzohen. Arsyeja pėr refuzim ėshtė konstatimi se gjendja politike nė shtetet e Ballkanit ėshtė e qetė dhe se pjesa dėrmuese e emigrantėve po largohen pėr shkaqe ekonomike dhe kjo nuk ėshtė e mjaftuehsme qė shtetet e Ev ropės t´i hapin portat.

 

 

Kėrkohet ndėrrimi i qėndrimit ndaj tė huajve

 

Numėri i pėrgjithshėm i banorėve nė Suedi aktualisht i afrohet 10 milionėshit. Nga ky numėr gadi 20 pėr qind kanė ardhur nga shtetet tjera. Kjo, mbase mund edhe tė konsiderohet se tashmė janė plotėsuar kuotat pėr pranimin e tė huajve.

 

Ky shtet skandinav ėshtė i njohur nė gjithė botėn pėr politikėn e butė ndaj personave me prejardhje tė huaj. Mirėpo, kohėve tė fundit edhe kėtu janė shtuar zėrat qė dėshirojnė tė ndėrrojnė kėtė politikė. Regime tė ashpėra ka edhe nga disa parti nė pushtet, tė cilat tashmė kanė ngritur shqetėsimin e me numrin e madhe tė tė huajve dhe po kėrkojnė me ngulm qė shteti i tyre tė shqyrtojė dhe tė ndryshojė politikėn ndaj ardhacakėve. Ma e zeshmja ėshtė Partia “Sveriges demokraterna”, tė cilėt edhe nė programin plitik tė tyre kanė ashpėrsimin e kėtyre masave. Duke folur haptas se rritja e numrit tė tė huajve nė Suedi po rrezikon standradin dhe jetesėn e vendasėve, kjo parti, e cila nė skenėn politike tė Suedisė mund tė thuhet se ėshtė mjaft e re, nė dy zgjedhjet e fundit kanė rritur numrin e votuesve dhe pėrkrahėsve si nė nivelin lokal ashtu edhe nė nivelin e parlamentit tė shtetit.

 

 

Vitin e kaluar mė shumė azilėkėrkues nga Shqipėria, Serbia dhe Kosova

 

Shteti suedez mban evidencė egzakte pėr tė gjithė ata persona dhe familje tė cilėt kėrkojnė strehim kėtu. Kėto statistika janė publike. Sipas kėtyre tė dhėnave gjatė vitit tė kaluar nė Suedi nga shtetet e Ballkanit pėrednimor kanė kėrkuar strehim gjithėsejtė 5705 persona. Me numrin e kėrkesave tė njerėzve qė kanė ardhur nga Ballkani prijnė azilkėrkuesit nga Shqipėria dhe nga Serbia. Kėshtu, nga Shqipėria kanė qenė 1699 kėrkesa , nga Serbia 1512, nga Kosova 1474 , nga Bosnja 469, ishin nga Maqedonia ishin 426, nga Mali i Zi 93 dhe nga Kroacia 32. Tė dhėnat zyrtare gjithashtu tregojnė se nga gjithėsejt 5705 kėrkesat e bėra leje qėndrimi iu ka dhėnė vetėm 207 personave , kurse 5500 kėrkesa pėr azil janė refuzuar nė procedurė tė shpejtė.

 

 

Nė hyrjet kufitare sėrish personeli zyrtar

 

Qė kur Suedia ka hyrė nė Bashkėsinė Europiane, nė hyrjet kufitare tė shtetit, nuk janė vėrejtur policė kufitarė e as doganierė. Kjo ishte si rezultat i rregullave tė BE-sė pėr lėvizje tė lirė tė njerėzve dhe tė mallit brenda kufinjėve tė Bashkimit Evropian. Mirėpo, kohėve tė funditn nė vendkalimet kufitare nė hyrje tė Suedisė, ėshtė shtuar edhe presenca e policėve kufitarė dhe ai i doganierėve. Mbase kėto masa tė shtuara lidhen edhe me shtimin e numėrit tė azilkėrkuesve nga shtetet e Ballkanit dhe droja nga hyrjet ilagale tė njėrzve, tė cilėt pastaj po kėrkojnė azil nė kėtė shtet skandinav.

Njė delegacion i komunės sė Pejės nė vizitė nė Suedi

Burosi dhe Peja do tė thellojnė bashkėpunimin

Komuna e Burosit ėshtė krenare me banorėt e vetė qė kanė ardhur nga Kosova dhe po kontrubuojnė nė tė gjitha sferat e komunės sonė, tha kryebashkiaku i Burosit,Ulf Olsson

 

Borås, 14 shkurt

 

Nėnkryetari i komunės sė Pejės, Shkumbin Gashi dhe drejtori i drejtorisė sė administrates, Fatmir Asllani, kėto ditė po zhvillojnė njė qėndrim zyrtar nė Suedi. Qėllimi i kėsaj vizite qė po realizohet nėpėrmjet Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe shoqatės “Dardania IF” ėshtė thellimi i bashkėpunimit tė ndėrsjellė nė mes tė komunės sė Pejės dhe qytetit industrial Buros (Borås).

 

Nė takimin qė u zhvillua nė Bashkinė e Burosit, pejanėt u pritėn nga kryetari Ulf Olsson dhe me kėtė rast paten njė bisedė tė ngrohtė. Mikpritėsi duke folur pėr bashkinė e tij tha se Burosi ėshtė njė qytet industrial me mėse 107 mijė banorė. Kėtu funksionojnė me sukses disa degė tė industrisė, ndėr tė cilat ėshtė edhe industria e tekstilit, nė tė cilėn aktualisht janė tė punėsuar mėse 26 mijė punėtorė. Ne kemi njė buxhet vjetor prej rreth 600 milionė euro, tė cilat i shfrytėzojmė sipas nevojave tė komunės. Ulf Ulsson tha gjithashtu se nė mesin e banorėve tė Burosit janė edhe afro 300 familje kosovare, tė cilat kėtu kanė ardhur nė fillim tė viteve tė ´90-ta. Ne jemi krenarė me bashkėkombasit tuaj, tė cilat na kanė ndihmuar dhe na ndihmojnė pėr zhvillimin e komunės nė tė gjitha sferat. Kosovarėt qė jetojnė dhe veprojnė nė bashkinė tone, janė tė dalluar edhe nė veprimtaritė kulturore e sportive.

 

Duke falenderuar pėr mikėpritjen, nėnkryetari i komunės sė Pejės, Shkumbin Gashi tha se sa I pėrket numrit tė banorėve, edhe Peja ėshtė e ngjajshme me komunėn e Burosit, mirėpo nė aspektin e zhvillimit industrial, si pasojė e luftės dhe rrethanave tė tjera, Peja ėshtė shumė prapa. Buxheti vjetor i Pejės, ėshtė shumė i vogėl nė krahasim me atė tė Burosit. Ne kemi ne dispozicion rreth 20 milionė euro dhe nga keto mjete vetėm 5 milionė janė tė dedikuara pėr investime kapitale, kurse pjesa tjetėr shfrytėzohet pėr paga. Peja ka njė popullėsi tė re, tė etshme pėr punė prandaj edhe synimet tona janė planet pėr themelimin e ndėrmarrjeve tė mesme, tė vogla si dhe ato pėr zhvillimin e turizmit dhe bujqėsisė.

 

Udhėheqės pejanė thanė se janė tė interesuar qė tė thellojnė bashkėpunimin e ndėrsjellė me komunėn e Burosit sepse komuna e tyre ka shumė nevojė pėr pėrvojat nė zhvillimin industrial tė kėsaj qendre industrial tė njohur edhe jashtė kufinjėve tė Suedisė. Ata ftuan kryebashkiakun Ulf Ulsson dhe stafin e tij qė ta vizitojnė Pejėn dhe kjo ftesė u pranua me kėnaqėsi.

 

Nė takimin me kryebashkiakun e Burosit, bashkė me udhėheqėsit komunal tė Pejės ishin prezentė edhe Agim Berdyna nga Ministria e Arsimit e Sami Piraj nga Ministria e Kulturės tė Qeverisė sė Kosovės. Delegacioni nga Kosova ishte i shoqėruar nga udhgėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe ata tė shoqatės shqiptare “Dardania IF” nga Borås.

 

Gjatė ditės, tė shoqėruar nga udhėheqės tė shoqatės “Dardania”, delegacioni nga Kosova vizitoi Muzeun e Tekstilit nė Simonsland, qė ėshtė pjesė e qytetit tė Burosit. Kėtu nė pėrcjellje nga njė cicerone, u njohtuan me historikun e industrisė sė tekstilit tė qytetit qė nga ditėt e para kur punohej pothujas evetėm me dorė dhe deri tek tė arriturat mė tė reja teknbologjike nė botėn e industrisė sė tekstilit. Ata gjithashtu nga biznismenėt Arta dhe Blerti Minxhozi u informuan pėr veprimtarinė afariste qė po bėhet nė fushėn e biznesit nė mes tė Suedisė dhe Shqipėrisė.

 

 

Nė mbrėmje dlegacionit nga Kosova dhe udhėheqėsve tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė cilėt ishin nismėtarė pėr fillimin e takimeve dhe bashkėpunimit tė ndėrsjellė mes komunės sė Pejesė dhe asaj tė Burosit, iu bė njė pritje vėllazėrore nė lokalet e shoqatės “Dardania”. Pos bisedave tė pėrzemėrta shoqata “Dardania” shtroi edhe njė darkė pėr mysafirėt dhe veprimtarėt e saj.

 

Ramadan Reshitaj

Fotografi nga takimet me kryetarin e komunės sė Boråsit

Pėrfaqėsues tė Fakultetit tė Malmės vizituan Unionin

SI JANĖ TĖ ORGANIZUAR SHQIPTARĖT?

Tre studente tė Fakultetit tė Edukimit nga Shkolla e Lartė e Malmės (Malmö Högskolan), Fjorda Hoti, Alisar El-Jadji dhe Trendelina Strofci, vizituan selinė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Me kėtė rast ato u takuan me Ahmet Bellėn, sekrtar organizativ dhe ekonomik dhe Ramadan Reshitaj anėtarė i Kryesisė sė Unionit.

 

Qėllimi i kėsaj vizite ėshtė Projekti qė po zhvillohet nė kuadėr tė Shkollės sė Lartė tė Malmės, pikėsynim i tė cilit ėshtė organizimi i etniteteve josuedeze nė Suedi.

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare, u tha se ėshtė asociacion qėndror i organizuar i shqiptarėve nė Suedi qė vepron tash e mė shumė se 20 vjet. Nė kuadėr tė Unionit aktualisht janė tė pėrfshira 40 shoqata shqiptare pothuaj se nė tė gjitha mjhediset e mėdha tė Suedisė ku jetojnė dhe veprojnė shqiptarėt. Pėrmes formave tė ndryshme tė organizimit, nėpėr shoqatat anėtare tė Unionit, brenda vitit pėrfshihen mėse 15 mijė bashkėkombas tanė.

 

Unioni vepron nė kuadėr tė rregullave dhe ligjeve sudeze pėr organizimin e jetės nėpėr shoqata dhe veprimtaria komplete e tij mbėshtet edhe materialisht nga organet shetėrore tė Suedisė.

 

Veprimtaria e Unonit dhe e shoqatave anėtare ka pėr bazė angazhimin pėr ruajtjen e identitetit kombėtar tė shqiptarėve nė Suedi, ruajtjen e gjuhės, kulturės dhe tė traditės si dhe kontributin pėr integrimin e bashkėkombasėve tanė nė rrjedhat e shoqėrisė dhe tė kulturtės suedeze. Si i kėtillė Unioni ėshtė urė bashkėpunimi mes Kosovės dhe Suedisė.

 

Pėr tė realizuar projektin e tyre, kėto studente kanė vizituar edhe Drejtorinė komunale tė Arsimit pėr Gjuhė tė Huaja nė Malmė, ku kanė takuar Premton Gėrvallėn. /R.R./

Turniri ndėrkombėtar Malmö-open nė Suedi

PERFAQESIM I MIRE I KOSOVARĖVE

 

Nga garat e sivjeme “Malmo-open”, ku morėn pjesė edhe kosovarėt

Nė qytetin jugor tė Suedisė, nė Malmė, tash 39 herė me radhė mbahen garat tradicionale sportive tė personave me aftėsi tė kufizuar. Nė kėto takime sportive, tash tri vite me radhė merrė pjesė edhe pėrfaqėsuesja e Republikės sė Kosovės.

 

 

Bujar Kadriu kryetar i Forumit tė personave me aftrėsi tė kufizuara tė Kosovės dhe Daut Tishuku, kryetar i Federatės sė sportėve pėr tė verbėr, i kanė prirė pėrfaqėsuese sė Kosovės nė kėto gara.

 

Ata sė bashku me sportistėt nė lojėn Goalball, nė qytetin e Malmės janė qė nga 6 shkurti, dhe ndėrkohė pėrpos pjsėmarrjes nė gara, janė takuar edhe me udhėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, Ahmet Bellėn dhe Ramadan Reshitajn, kryesia e se cilit i ndihmojnė qėdnrimin e tyre nė Suedi. Pėrfaqėsuesit e e personave me aftėsi tė kufizuara tė Kosovės, janė takuar edhe me afariustė tjerė shqiptarė qė jetojnė dhe vperojnė nė Suedi.

 

 

Nė garat e sivjeme, kėtu nė Malmė kanė marrė mpjesė gjithėsejt 17 ekipe nga shtete tė ndryshme tė Evropės. Pesė nga kėto kanė garuar nė nivelin elit kurse 12 tė tjera nė kuadėr tė grupit ”open”. Pėrfaqėsuesja e Kosovės sivjet, ne krarahsim me vitet tjera, ėshtė dalluar pėr tė mirė. Kanė pasur gjithėsejtė 5 ndeshje, tri nga tė cilat i kanė fituar dhe dy i kanė humbur. Fitoren mė tė thellė me rezultat 13:3 tė verbėrit e Kosovės e kanė pasur kundėr kombėtares sė Greqisė.

 

Qėdnrimin e sportistėve tė verbėr tė Kosovės nė Suedi, pėrpos sponsorėve, materialisht e kanė ndihmuar Ministria pėr kulturė, rini dhe sport si dhe Ministria e punės dhe e mirėrqenjes sociale tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.

 

 

 

 

Kumtesė e Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

 

MĖRGIMTARĖT, DUHET TĖ JENĖ BRENGĖ E PĖRHERSHME E ATDHEUT

 

- Nė ambientet e Unionit u bisedua edhe pėr Qendrėn Kulturore tė Kosovės tė hapur kohė mė parė nė Halmsatad

 

Tre zyrtarė tė lartė tė Ministrisė sė Diasporės tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nė pėrbėrje Dren Shahini, shef i Kabinetit tė Ministrit, Mentor Boroci, u.d i Sekretarit tė pėrgjithshėm dhe Lorik Pustina, udhėheqės i komunikimit nė Ministrinė e Diasporės, qėndruan pėr vizitė nė Suedi. Me kėtė rast ata qėndruan edhe nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Nė ambientet e Unionit, nė Malmė, nė fillim pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Diasporės u takuan me anėtarė tė Kryesisė dhe me disa veprimtarė tė Unionit.

 

 

Nga kėto takime Kryesia e Unionit lėshoi njė kumtesė nė tė cilėn thuhet:

 

 

Si ėshtė e organizuar shoqėria civile nė Suedi?

 

Ahmet Bella, sekretar organizativ dhe ekonomik, prezantoi format e veprimit tė shoqatave nė Suedi si dhe organizimin e shoqėrisė civile nė kėtė shtet. Suedia, tha ai, ėshtė i vetmi shtet nė botė i cili ka tė organizuar jetėn nė shoqata. Sė kėndejmi ky shtet ėshtė i dalluar edhe pėr mbėshtjen e organizimit tė etniteteve tė tjera qė jetojnė kėtu, duke pėrfshirė edhe organizimin e tyre nė shoqata dhe nė forma tė tjera. Por, pėr tė realizuar ndihmėn e shtetit, duhet ditur mėnyra e organizmit dhe e veprimit tė asociacioneve tė kėtilla. Pra, ēdo organizim duhet tė jetė i pranuar dhe brenda sistemit tė organizimit tė shoqėrisė civile nė Suedi. I tillė ėshtė edhe Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tha ai.

 

Nė vazhdim, Ahmet Bella sė bashku me Ramadan Reshitaj, Muharrem Binaku e Fevzi Ademi, anėtarė tė kryesisė, i njohtuan mysafirėt me Unionin dhe veprimtarinė e shoqatave anėtare. Unioni me 39 shoqata anėtare tė shtrira pothuaj se nė tė gjitha mjediset e Suedisė ku jetojnė shqiptarėt, ėshtė asociacion qėndror i shqiptarėve, i themeluar nė bazė tė rregullave shtetėrore tė organizimit tė etniteteve tjera nė Suedi. Unioni ynė, qė vepron mbi bazat e demokracisė dhe ato pėr veprimtarinė e jetės shoqėrore, ėshtė i pranuar dhe mbėshtetet materialisht nga organet shtetėrore tė Suedisė.

 

Veprimtari kryesore e kėtij asociacioni tė organizuar tė shqiptarėve janė pėrpjekjet e vazhdueshme pėr ruajtjen e gjuhės, traditės dhe tė kulturės sė bashkėkombasėve tanė si dhe ndihma pėr integrimin e tyre mė tė lehtė nė rrjedhat e shoqėrisė dhe tė jetės suedeze. Si formė mė e pėrshtatshme pėr t´u ruajtur nga asimilimi, Unioni ka tė organizuar jetėn e shoqatave kulturore shqiptare qė nga jugu e deri nė veriun e largėt tė kėtij shteti skandinav. Shoqatat qė janė anėtare nė Union, kryesisht janė shoqata kulturore dhe sportive, por nė mesin e tyre ka edhe shoqata qė merren vetėm me veprimtarinė e femrave, tė rinisė ose tė veprimtarive me fėmijė dhe me prindėr. Unioni bashkėpunon edhe me afaristėt e dalluar shqiptarė nė Suedi.

 

 

Manifestime tė shumta gjatė vitit

 

Sė bashku me shoqatat anėtare, Unioni organizon njė varg veprimtarish dhe manifestimesh brenda vitit. Tradicionalisht organizohet shėnimi i denjė i Ditės sė Pavarėsisė sė Kosovės si dhe krmetimi i 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit Kombėtar e pėrvjetorėve tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Pėrpos turnireve tė shumta sportive, mbrėmjeve tematike e takimeve tė ndryshme, debateve pėr ēėshtjet aktuale nė atdhe dhe nė Suedi, takimeve kulturore mes krijuesve shqiptaro-suedezė tė lėmive tė ndryshme, Unioni tradicionalisht organizon edhe evenimente kulturore nė nivel tė diasporės shqiptare. Ndėr kėto manifestime, ku prezantohen krijues dhe amatorė edhe nga shtetet tjera, janė Festivali i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, i cili ka njė traditė 13 vjeēare, si dhe Festivali i Foklorit Shqiptar nė Diasporė qė organizohet tash dhjetė vjet me radhė. Nė bashkėpunim edhe me mėsimdhėnėsit shqiptarė qė veprojnė kėtu, sivjet pėr herė tė parė do tė organizohet edhe Festivali i Fėmijėve, me synim qė tė bėjė aktivizimin e fėmijėve pėr veprimtaritė kulturore si dhe mbėshtetjen dhe zbulimin e talentėve tė rinj.

 

Por nė kėtė rrugėtim disa vjeēar tė aktiviteteve nė baza kombėtare Unioni ėshtė ballafaquar edhe me sfida tė ndryshme, pėr eleminimin e sė cilave janė bėrė dhe po bėhen pėrpjekje qė tė tejkalohen pėrmes bashkėpunimit tė ndėrsjell edhe me institucionet e Republikės sė Kosovės.

 

Pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Diasaporės, pėrcollėn pėrshėndetjet e Ministrit, Valon Murati dhe admirimin e tij pėr veprimtaritė e Unionit. Dren Shahini, duke folur pėr ēasjet e Ministrisė kundruall bashkėatdhetarėve qė jetojnė jashtė atdheut, theksoi se kjo ministri diasporėn e kosideron si dije dhe pėrvojė, dhe kursėsesi si para dhe fonde. Nė Kosovė, edhepėrmes kaulcionit tė ri pėr themelimin e Qeverisė, kemi ulur flamujt partiak pėr tė ecur pėrpara. Diaspora ėshtė dhe duhet tė jetė brenga jonė, tha mes tjerash ai.

 

Mentor Boroci foli pėr disa nga angazhimet aktuale tė Ministrisė sė Diasporės, me theks tė posaēėm nė punėn qė po bėhet pėr regjistrimin e bashkėatdhetarėve qė jetojnė dhe krijojnė jashtė Kosovės. Me kėtė rast ai kėrkoi edhe ndihmėn e Unionit pėr krerjen e sukseshme tė regjistrimit.

 

 

Veprimet pėr themelimin e Qendrės… tė papranueshme pėr Unionin

 

Njė debat serioz me kėtė rast u zhvillua edhe rreth themelimit tė tė ashtuquajturės Qendra kulturore e Kosovės nė Suedi, e cila kohė mė parė u hap nė Halmstad. Gjatė kėtij debate ishin prezentė edhe u.d tė drtejtorit tė kėsaj qendreje, Xhevat Isufi dhe i ashtuquajturi zyrtar i Ministrės sė Diasporės nė kėtė qendėr, Bashkim Jashari.

 

Anėtarėt e kryesisė shprehėn shqetsimet e kryesisė dhe tė shoqatave nė terren lidhur me veprimet qė janė bėrė pėr hapjen e njė institucioni tė tillė tė Qeverisė sė Kosovės nė Suedi. Sė pari ata thanė se konsiderojnė se hapja e qendrės nė Halmstad ėshtė njė lloj organizimi paralel i shqiptarėve nė Suedi dhe ėshtė nė kundėrshtim me rregullat e organizimit tė tė huajve dhe ligjit suedez pėr shoqatat civile. Ata ua pėrkujtuan pėrfaqėsuesve tė Ministrisė sė Diasporės bisedėn qė kanė pasur nė Prishtinė me ish ministrin Ibrahim Makolli, ku kanė shprehur gadishmėrinė pėr bashkėpunim dhe me ē´rast kanė ofruar lokalet e veta pėr Qendrėn si dhe pagat e sė paku dy tė punėsuarve nė tė. Nė kėtė mėnyrė Qendra zyrtarisht do tė funksiononte nėn ombrellėn e Unionit duke mos rėnė ndesh me ligjet shtetėrore tė Suedisė pėr organizimin e etniteteve dhe duke mos krijuar paralelizėm nė organizimin e bashkėkombasėve tanė kėtu. Kjo nuk do tė ishte presedan, sepse nė njė formė gadi tė ngjajshme funksionon edhe Mėsimi Plotėsues nė Gjuhėn Amtare Shqipe nė Suedi. Sa pėr informim, janė rreth 250 mėsidhėnės shqiptarė, qė pounojnė nėpėr shkollat suedeze me nxėnės shqiptarė, por qė paguhen nga shteti sudez.

 

Ata kishin vėrejtje edhe pėr faktin se pėr se u zgjodh Halmstadi pėr ta hapur qendrėn aty? A mund tė krahasohet ky qytet periferik, me qytetin e Malmės qė ėshtė qendėr kulturore e njohur jo vetėm nė Suedi dhe ku organizimi i jetės shoqėrore e kulturore i shqiptarėve ka traditė dhe ėshtė I dalluar? Veē tjerash nė Malmė dhe rrethinė janė tė vendosur dhjetra mijėra shqiptarė, ose mė shumė se gjysma e krejt numrit tė shqiptarėve qė jetojnė nė Suedi. Kėtu madje ėshtė hapur edhe shoqata e pare e kosovarėve nė tėrė botėn me emrin “Kosova”.

 

Pėrse dhe kush emėroi UD e drejtorit dhe zyrtarin nė kėtė qendėr qė pagohen nga taksapaguesit e Kosovės sė varfėr? Aq mė keq kur dihet se qė tė dy edhe mėtutje janė tė punėsuar si mėsues dhe paguhen nga komunat. A janė pikėrisht kėta tė dy ata qė janė mė tė dalluarit pėr veprimtari kulturore dhe pėr organizimin e shqiptarėve? Pse kėto emrime u bėnė gadi se ilegalisht dhe pa rrespektuar institucionin e konkursit, ku do t´u jipej mundėsia edhe tė interesuarve tė tjerė?.

 

Duke debatuar lidhur me Qendrėn, anėtarėt e kryesisė shprehen edhe shqetėsimet e pėrditėshme tė shoqatave dhe tė veprimtarėve nė terren, se kjo qendėr mė tepėr po reflektohet me pėrēarjen e bashkėkombasėve tanė nė Suedi se sa do tė duhej tė kryente misinonin e destinuar. Prandaj, ata shpresojnė se Ministria e Diasporės do t´i analizojė veprimet rreth kėsaj dhe do t´i eleminojė defektet. Kėtė e premtuan edhe zyrtarėt e Ministrisė sė Diasporės nė bisedėn qė u zhvillua nė ambientet e Unionit tė shoqatave shqiptare nė Suedi.

 

 

Regjistrimi nė dobi tė Diasporės

 

Pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Diasporės, Dren Shahini, Mentor Borovci e Lorik Pustina, tė shoqėruar nga anėtarėt e Kryesisė sė Unionit, morėn pjesė edhe nė njė debat publik. Me kėtė rast ata u takuan me kryetarė tė shoqatave shqiptare, anėtare tė Unionit, qė veprojnė nė Jugun e Suedisė si dhe me veprimtarė tė tjerė.

 

Temė debati ishte veprimtaria e Ministrisė sė Diasporės lidhur me regjistrimin e tė gjithė bashkėkombasėve qė jetojnė dhe veprojnė jashtė atdheut.

 

Mentor Boroci, foli pėr rėndėsinė qė ka ky regjistrim, punė kjo qė nuk ėshtė bėrė asnjėherė mė parė. Ai kėrkoi edhe angazhimin e shoqatave shqiptare nė Suedi dhe ndihmėn e tyre pėr tė pėrfunduar me sukses kėtė regjistrim.

 

Gjatė kėtij debati nga ana e pjesėmarrėsve u shtruan edhe shumė pyetje dhe u shprehėn brengat lidhur me problemet qė mėrgimtarėt po kanė gjatė vizitave nė atdhe. Edhe kėtu u shprehėn pakėnaqėsitė lidhur me formėn e hapjes sė tė ashtuquajturės Qendėr kulturore nė Halmstad si dhe me mėnyrėn e pėrzgjedhjes sė stafit drejtues tė kėsaj saj.

 

 

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

 

Malmė, 2 shkurt 2015

 

 

Fotografi nga takimet

Mbldhje e pėrbashkėt me shoqatėn ”Kosova” tė Växjös

 

PĖR DITĖN E PAVARĖSISĖ – SHUMĖ AKTIVITETE

- Manifestimi qėndror i Unionit mbahet nė Borås dhe aty do tė merrė pjesė zėvendėskryeministri i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, dr Kujtim Shala me pėrfaqėsues tė tjerė tė qeverisė

Vikendin e kaluar, mė 24 janar, nė ambientet e shoqatės ”Liria” tė Växjös, u mbajt njė mbledhje e zgjeruar me anėtrarėt e Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe me anėtarėt e kryesisė sė shoqatės ”Liria”. Nė kėtė takim tė pėrbashkėt, qė u drejtua nga Ahmet Bella,sekretar organizativ dhe ekonomik i Unionit, u shqyrtuan ēėshtje aktuale qė kanė tė bėjnė me veprimtaritė e Unionit dhe tė shoqatave anėtare.

 

Me kėtė rast u bė fjalė pėr pėrgaditjet qė po bėhen pėr shėnimin e pėrvjetorit tė shtatė tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Siē ėshtė informuar edhe mė parė, ky manifestim qėndror i Unionit, do tė mbahet mė 14 shkurt nė Borås dhe nikoqire e tij do tė jetė shoqata jonė atje ”Dardania”. Kryetari i shoqatės ”Dardania”, Muharrem Binaku informoi tė pranishmit pėr pėrgaditjet qė janė bėrė deri mė tash dhe pėr angazhimet e veprimtarėve tė shoqatės sė Boråsit qė po bejnė nė mėnyrė qė kjo kremte tė shėnohet nė mėnyrė sa mė tė mirė dhe sa mė dinjitoze.

 

Manifestimi do ti ketė dy pjesė, pjesėn akademike dhe atė kulturo argėtuese. Fillim ido tė jetė nė orėn 18,00 me pjesėn akademike, kurse mbrėmja e pėrbashkėt shoqėrore ėshtė planifikuar tė zgjas deri pas mesnate. Pėrpos programit kultyuro-artistik tė shoqatave, pjesėmarrėsit dhe mysafirėt do tė kėnaqen edhe me muzikė live.

 

Nė manifestimin e Boråsit, pėrpos bashkėkombasėve tanė nga ky qytet dhe rrethina si dhe disa shoqatave anėtare nė nė Union, do tė nderojnė me pjesėmarrje edhe pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Atyre do t´u prijė zėvendėskryeministri i qeverisė, Prof Dr Kujtim Shala, i cili njėherazi ėshtė edhe ministėr i kulturės.

 

Sė bashku me pėrfaqėsuesit e Qeverisė sė Kosovės, ato ditė nė Suedi, do tė qėndrojnė edhe udhėheqės tė komunės sė Pejės, tė cilėt do tė takojnė udhėheqėsit e komunės sė Boråsit. Gjatė kėtyre takimeve do tė shqyrtohen mundėsitė pėr themelimin e bashkėpunimit si dhe pėr mundėsinė e binjakėzimit tė kėtyre dy komunave.

 

Pjesėmarrės tė mbledhjes

 

Turniri i fudbollit nė Kalmar

 

Jashar Gashi, kryetar i shoqatės ”Kosova” nė Kalmar dhe njėherit anėtar i Kryesisė sė Unionit, sė bashku me anėtarin tjetėr tė Kryesisė sė Unionit, Fevzi Ademin, informuan lidhur me pėrgaditjet qė po bėhen pėr mbajtjen e Turnirit Tradicional nė Fudboll tė Vogėl. Ky manifestim i Unionit, nikoqire e tė cilit ėshtė shoqata ”Kosova” e Kalmarit, sivjet do tė mbahet me 14 shkurt nmė Palestrėn sportive tė kėtij qyteti. Pėr ekipet mė tė dalluara dhe tė gjithė pjesėmarrėsit, sikurse edhe herave tė tjera, Unioni si organizator, do tė ndaj kupat dhe mirėnjohjet publike.

 

Pėr herė tė parė organizohet Festivali i Fėmijėve

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare pėrpos veprimtarive tė tjera, ka edhe dy festivale tradicionale, tė cilat tashmė organizohen nė nivel tė tėrė Diasporės Shqiptare (Festivali i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese) dhe ai i Diasporės nė Skandinavi (Festivali i Folklorit Shqiptar). Por sivjet do tė realizohet edhe njė synim i kahmotshėm e ky do tė jetė Festivali i Parė i Fėmijėve. Ky manifestim, i cili i ka munguar Unionit, sivjet do tė startojė mė 28 Mars. Nikoqire dhe bartėse e organizimit do tė jetė Shoqata ”Dardania” e Boråsit, nė ambientet e sė cilės edhe do tė zhvillohet Festivali i Fėmijėve.

 

Nė organizimin e kėtij manifestimi i cili synohet tė jetė tradicional do tė bashkėpunohet edhe me mėsimdhėnėsit qė janė tė angazhuar nė mėsimin plotėsues tė gjuhės amtare shqipe nė shkollat suedeze. Fėmijėt e moshave tė ndryshme, nė bazė tė kritereve qė janė duke u hartuar nga Kryesia e Unionit, do tė bėjnė gara nė disa lėmi pėrt tė dėshmuar shkathtėsitė e tyre si nė vallėzim, kėndim, recitim, imitim, interpetim nė instrumente dhe nė pjesė teatrale.

Xhafer Balaj

Mė 30 maj nė Växjö mbahet Festivali i Foklorit

 

Kryesia u informua edhe pėr pėrgaditjet qė po bėhen pėr organizimin e Festivalit tė 8-tė tradicional tė Foklorit Shqiptar. Festivali i radhės gjithashtu do tė mbahet nė Växjö dhe nikoqire do tė jetė shoqata ”Liria”. Kryetari i kėsaj shoqate, Xhafer Balaj, i cili ėshtė edhe anėtar i Kryesisė sė Unionit, me bashkėveprimtarėt e shoqatės ”Liria”, informuan se Festivali i sivjem do tė mbahet tė shtunėn mė 30 maj. Edhe kėsaj here ky manifestim do t´i bashkangjitet manifestimit tradicional tė qytetit tė Växjös ”Ditėt e kulturės”. Festivali do tė ketė rrjedhė tė njėjtė me fisetivalet e mėparshme qė nė mėnyrė tė suksesshme janė mbajtur nė Växjö. Ansamblet dhe grupet folklorike, me veshje kombėtare, do tė defilojnė nėpėr rrugėn kryesore dhe do tė prezantohen me disa pika tė zgjedhura nė sheshin e qytetit. Pastaj pasdite do tė mbahet pjesa zyrtare e Festivalit. Do tė shpallen mė tė dalluarit dhe pastaj tė gjithė pjesėmarrėsit aktivė dhe tė interesuarit tjerė do tė pėrfundojnė manifestimin me njė mbrėmje tė pėrbashkėt shoqėrore.

 

Kryesia e Unionit dhe ajo e shoqatės “Liria” tashmė po angazhohen edhe pėr sigurimin e sponsorėve dhe mjeteve materiale tė domosdoshme pėr realizimin e kėtij manifestimi kulturor.

 

Takim me pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Diasporės

 

Pjesėmarrėsit nė mbledhje u informuan se kėto ditė nė Suedi do tė qėndrojnė pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Diasporės sė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Edhepse rreth kėsaj vizite ka pasur pakjartėsi, pas kontakteve qė ka bėrė kryesia e Unionit, ėshtė arritur pėlqimi qė ata tė vizitojnė edhe Unionin. U kėrkua qė pėrfaqėsuesve tė Ministrisė sė Diasporės t´iu pėrcillen shqetėsimet e Unionit dhe tė shoqatave tona anėtare lidhur me Qendrėn kulturore tė Kosovės, e cila u hap dhe po vepron duke anashkaluar Unionin e Shoqatave Shqiptare, asociacionin qėndror tė organizuar tė shqiptarėve nė Suedi.

 

Ramadan Reshitaj

Unioni shėnon 7-vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės

Nė Kalmar mbahet Turniri nė fudboll

Jashar Gashi dhe Fevzi Ademi

Nė kuadėr tė veprimtarive tė shumta qė Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi organizon pėr nder tė shėnimit tė 7 vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, edhe sivjet nė Kalmar do tė organizohet Turniri Tradicional nė Fudboll tė Vogėl. Edhe kėsaj here, nikoēire e kėtij manifestimi do tė jetė shoqata jonė ”Kosova” nė Kalmar.

 

Jashar Gashi, kryetar i shoqatės ”Kosova” dhe anėtar i Kryesisė sė Unionit, i cili sė bashku me anėtarin tjetėr tė kryesisė sė Unionit, Fevzi Ademi, janė pėrgjgjės pėr organizimin e kėtij manifestimi thotė se tashmė kanė filluar pėrgaditjet dhe ēdo gjė po shkon sipas planit. Eshtė caktuar data, pra e shtunė, 14 shkurt dhe ėshtė rezervua salla se ku do tė mbahet turniri.

 

Nė turnir pritet tė marrin pjesė sė paku 8 ekipe qė dot ė bėjnė gara nė dy grupe. Turniri do tė fillojė nė orėn 9 tė mėngjesit dhe dot ė pėrfundojė nė orėn 18,00. Turniri i 7 me radhė do tė mbahet nė Palestrėn sportive tė qytetit tė Kalmariut, Salla A.

 

Tė gjitha ekipet nga shoqatat tona anėtare por edhe ekipet tjera qė nuk janė anėtare nė Union, informacione mė tė hollėsishme mund tė marrin nga veprimtari Gėzim Krasniqi nėpėrmjet kėtij numri tė mobilit: 0707-13 15 62.

 

Sikurse nė ēdo turnir tjetėr tė deritashėm, Unioni I Shoqatave Shqiptare nė Suedi, nė emėr tė organizatorit, pėr ekipet dhe sportistėt mė tė dalluar do tė ndaj shpėrblime dhe Mirėnjohje publike.

 

R.R

 

UNIONI I SHOQATAVE SHQIPTARE NĖ SUEDI

 

 

SHOQATA "KOSOVA” NĖ KALMAR

ORGANIZOJNĖ:

K O S O V A 2015

 

TURNIRIN TRADICIONAL

NĖ FUTBOLL TĖ VOGĖL

Data:14 shkurt 2015

Ora:09.00-18.00

Vendi:Palestra sportive, sala A, nė Kalmar

 

INFORMIMI dhe lajmėrimi : Gėzim Krasniqi

 

Tel.0707-13 15 62

Nga veprimtaritė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

 

NĖ VARBERG U THEMELUA NJĖ SHOQATĖ E RE

 

Veprimtari kryesore e Shoqatės e fėmijėve dhe e nėnave ”Xhevė Lladrovci” do tė jetė puna me fėmijė dhe rini si dhe angazhimi i nėnave nė proceset kulturo-shoqėrore, thotė nismėtarja pėr themelimin e kėsaj shoqate, Syleme Bogiqi

Nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi u regjistrua edhe njė shoqatė e re. Fjala ėshtė pėr Shoqatėn Pėr Fėmijė dhe Nėna ”Xhevė Lladrovci” e cila u themelua nė qytetin e Varbergut nė prag tė kremtimit tė Ditės sė Flamurit tonė kombėtar. Kjo ėshtė e para shoqatė e kėtij lloji nė Suedi, sepse veprimtari e saj kryesore do tė jenė aktivietet me fėmijė, rini dhe me nėnat e tyre.

 

- Ne kemi menduar gjatė se si tė punojmė nė mėnyrė tė organziuar me fėmijėt tanė; si

 

ti organizojmė nėnat e tyre nė aktivitetet e fėmijėve dhe tė tė rinjėve, thotė nismėtarja pėr themelimin e kėsaj shoqate, zonja Syleme Bogiqi. Nė qytetin e Varbergut janė disa dhjetra familje shqiptare. Secila prej tyre ka nga disa fėmijė tė moshės parashkollore dhe shkollore. Kėtu zhvillohet me sukses edhe mėsimi plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe. Prandaj, ne mėsueset qė punojmė nė shkollat e kėtushme, Mejreme Gubetini e Lebibe Zogiani, pas shumė debateve se si ti organizojmė fėmijėt dhe nėnat, vendosėm qė tė tė themelojmė shoqatėn, thotė zonja Syleme.

 

Punėn e parė qė bėmė, ishte regjistrimi i anėtarėve dhe tė interesuarve tė tjerė pėr shoqatėn. Brenda njė kohe tė shkurtėr arritėm tė regjistrojmė 45 anėtarė. Tė gjithė kėta janė fėmijė dhe tė rinjė tė moshave parashkollore dhe shkollore dhe nėnat e tyre.Pastaj nė vigjilen e kremtimit tė 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit tonė kombėtar, mbajtėm mbledhjen pėr themelimin e shoqatės; aprovuam statutin dhe planin e veprimtarive tė shoqatės pėr vitin 2015. Kishte disa propozime, por vendosėm qė shoqatėn tonė nė Varberg ta pagėzojmė Shoqata e fėmijėve dhe e nėnave ”Xhevė Lladrovci”, thotė veprimtarja Mejreme Gubetini.

 

Nė mbledhjen themeluese u zgjodhė kryesia e shoqatės dhe organet tjera qė do ta udhėheqin shoqatėn. Nė kryesi u zgjodhėn: Syleme Bogiqi, kretare, Mejreme Gubetini, sekreterare, Lebibe Zogiani arkėtare. Anėtare tė kryesisė u zgjodhėn Teuta Camaj e Nazife Hoti, supleante u zgjodhėn Elena Bogiqi - Ukaj dhe Eliarta Gubetini. Ndėrkaq revizore e shoqatės u zgjodh Hava Beqiri.

 

Shoqata e fėmijėve dhe e nėnave ”Xhevė Lladrovci” nė Varberg do tė zhvillojė njė varg verpmtarish me fėmijėt parashkollor e shkollor si dhe me nėnat e tyre. Nė planin e aktiviteteve qė u aprovua gjatė mbledhjes themeluese janė paraparė tė zhvillohen njė varg aktivitetesh, siē janė: vallėzim pėr fėmijė dhe tė rinjė, kėngė dhe aktiviette muzikore, lexim dhe interpetim pėrrallash pėr mė tė vegjlit, teatėr kukullash, aktivitete tė lira dhe sportive, njohur pėr kompjuterin, aktivitete studimore, pikniqe, festa familjare, shkėmbime kulturore, vizita studimore e tė tjera.

 

Tė gjitha kėto aktivitete nė radhė tė parė do tė dedikohen fėmijėve por nė to do tė pėrfshihen dhe do tė kontribuojnė edhe tė rriturit. Shoqata do tė veprojė nė bazė tė statutit dhe rregullave nė fuqi pėr zhvillimin e veprimtarive shoqėrore qė aplikohen nė Suedi.

 

Shoqata e fėmijėve dhe e nėnave ”Xhevė Lladrovci” nė Varberg ėshtė regjistruar nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi, administrata e sė cilit i ka ndihmuar nė themelimin e kėtij asociacioni, do tė regjistrohet nė komunė dhe do tė ketė njė xhirollogari bankare.

 

I tėrė aktiviteti i shoqatės do tė zhvillohet i bazuar nė veprimtari vullnetare dhe i mbėshtetur nė prinicpet demokratike.

Syleme Bogiqi, kryetare e shoqatės ”Xhevė Lladrovci”

Nga veprimtaritė e Unionit

 

TAKIME NĖ QEVERINE E KOSOVES

Nė prag tė nderrimit tė motėmoteve, anėtari i Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, Muharrem Binaku, gjatė qėndrimit nė Kosovė, nė emėr tė Kryesisė sė Unionit, vizitoi Qeverinė e Republikės sė Kosovės. I shoqėruar nga z Agim Berdyna, drejtor nė Depertamentin pėr Arsimin Paraunversitar tė MASHT, Muharrem Binaku u prit nga Zėvendėskryeministri i Qeverisė sė Kosovės dhe Ministri pėr Kultrurė, prof dr Kujtim Shala. Pastaj ai pati edhe njė takim me Ministrin e Diasporės, z. Valon Murati.

 

 

Gjatė kėtyre takimeve, Muharrem Binaku i informoi qeveritarėt me veprimtarinė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, angazhimet e bashkėkombasėve tanė pėr ruajtjen e gjuhės, kulturės dhe tė traditės shqiptare nė kėtė shtet skandinav si dhe rrjedhat e bashkėpunimit me institucionet e Kosovės.

 

 

Me kėtė rast, ai dorėzoi edhe ftesat e Kryesisė sė Unionit pėr qeveritarėt pėr pjesėmarrje nė Manifestimin Qėndror me rastin e shėnimit tė Ditės sė Pavaarėsisė sė Republikės sė Kosovės, i cili manifestim do tė mbahet me 14 shkurt tė kėtij viti nė Borås.

 

Ftesat e Unionit iu dorėzuan Kryeminsitrit, akademik Isa Mustafa, zvkryeministrit dr Kujtim Shala, minstrit Valon Murati dhe drejtorit Agim Berdyna.

 

Zėvendeskryeminstri dr Kujtim Shala konfirmoi pjesėmarrjen nė manifestimin e Unionit, kurse tė ftuarit tjerė premtuan se do tė infomojnė me kohė./R.R/

Akademik Isa Mustafa – Kryeministėr i Kosovės

NDARJA E ĒMIMIT NOBEL 2014

Shkruan: Ahmet Bella

a-bellatoni@hotmail.se

Pėr ēdo vit, me 10 dhjetor, nė kryeqytetin e Suedisė, nė Stockholm, ndahet Ēmimi mė i merituar pėr tė arriturat nė zbulimet shkencore si dhe ato shoqėrore.

 

Sivjet, pėr tė 114 herė, ky Ēmim u nda pėr tė arriturat shkencore nė lėminė e kimisė, fizikės, medicinės, ekonomisė dhe tė iteraturės.

 

Por, shtrohet pyetja, se sa jeni tė njohtuarė me njeriun, i cili vuri themelet e kėtij fondi dhe kush ishte Nobeli?

 

ALFRED NOBELI, lindi nė Stockholm, mė 1833 dhe rrjedhė prej njė familje shumė tė ngritur e tė shkolluar, ndonėse familja e tij nuk ishte edhe aq ekonomikisht e pasur. Prindėrit e Alfredit kishin gjithėsejtė tetė fėmijė por vetėm katėr prej tyre mbijetuan fėmijėrinė. Alfredi ishte fėmija i katėrt.

 

 

Gajtė punės shkencore qė bėri, Alfredi pos tjerash zbuloi dhe zhvilloi metoden nxemjes qendrore pėr banesa, tė cilėn edhe ne sot e pėrdorim.

 

Alfred Nobeli, si adoleshent, pėrpos suedishtės, e njohte edhe rusishtėn, frengjishtėn, gjermanishtėn dhe anglishtėn. Ai nė fillim ishte shumė i interesuar pėr literaturė dhe madje edhe vet shkruante poezi. Por, babai i tij, Immanueli, nuk ishte i kėnaqur me kėtė dhe arrijti ta bind tė birin Alfredin qė tė studjonte kiminė.

 

Alfred Nobeli, nė vitin 1866, bėri zbulimin e tij mė tė suksesshėm. Ai zbuloi mėnyrėn se si mund tė pėrdorėt nitroglycerini, materie shumė e rrezikshme. Ai bėri ndryshimin prej nitroglycerinit nė dinamitgubbar ku kjo metod pėrdoret edhe sot dhe ėshtė e pazavėndsueshme. Tri vite para se tė bėjė kėtė zbulim, gjatė njė eksperimenti nė laboratoriumin familjar, plagoset dhe vdes vėllau i tij mė i riu, Emili nga njė ekspodim.

 

Alfred Nobelit, deri sa ishte gjallė, iu lejuan dhe pranuan 350 patente. Pas tė gjtiha kėtyre sukseseve, Nobeli shpėrngulet pėr nė Paris. Ai pėrshkruhet si vagabondi mė i pasur i cili kurrė nuk u martua.

 

Pėr formimin e Ēmimit Nobel, si duket ai inspirimin e kishte nga sekretarja e vet Bertha Kinsky, e cila nė atė kohė ishte njėra ndėr aktivistet mė tė dalluara tė Lėvizjes pėr paqė. Ajo ka shkrue edhe romanin e njohur ” Leni armėt poshtė ”.

 

Alfred Nobeli, vdes nė vitin 1896 nė San Remo tė Italisė. Kur u lexue testamenti i tij, shumica nga familjarėt nuk ishin tė kėnaqur dhe protestuan.

 

Pas pesė viteve nga vdekja e tij, nė vitin 1901, pėr herė tė parė filluan tė ndahėn Ēmimet e para Nobel.

 

Ēmimi Nobel, ndahet pėr ēdo vjet mė 10 dhjetor nė bazė tė vendimeve tė Akademivet ė Suedisė dhe tė Norvegjisė.Akademia norvegjeze ndanė Ēmimin Nobel pėr Paqė, kurse ēmimet pėr lėmitė tjera ndahen nga akademia suedeze. Kjo u bė edhe sivjet.

 

Ēmimet u dorėzohen Nobelistėve nga vet mbreti i Suedisė Karl Gustavi dhe kjo ceremoni mbahet nė sallėn e Koncertit nė Stockholm. Pėr ēdo Ēmim qė ndahet, ipet njė resyme e shkurtėr nga anėtarėt e Akademisė sė Shkencave tė Suedisė. Me pėrfundimin e kėsaj ceremonie, nobelistėt me familjet e veta gjithėsejtė 15 ēdo nobelist sa ka tė drejt tė kėtė me vedi, nga salla e Konceritit transferohen nė shtėpinė e qytetit pėr tė darkuar. Nė darken Nobel qė llogaritet “ Darkė mbi tė gjtiha darkat nė botė “, pėrveē nobelistėve dhe familjeve tė tyre, ftohen edhe njerezė tė tė gjtiha shtresave tė shoqėrisė suedeze. Sivjet kanė qenė tė ftuar gjithsejt 1250 veta. Darka ka zgjatė deri nė orėt vona tė mbrėmjes dhe tėrė mbrėmja pėrcillet me muzikė tė zgjedhurė klasike.

 

Nė Suedi, sot jetojnė dhe veprojnė reth 60.000 shqiptarė, ku njė numėr bukur i madhė janė tė angazhuar dhe tė organizuar nėpėr shoqatat kulturore tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi me anėtarėt e vet qė sot ka mė se 38 shoqata me gjithėsejt 15.000 anėtarė, koordinon dhe zhvillon aktivitete kulturore, ruan dhe kultivon kulturėn, gjuhėn , doket dhe zakonet tona kombtare kėtu nė Suedi. Vite me radhė, Unioni i shoqatave dhe njerėzet e Unionit, intenzivisht janė duke lobuar qė njė ditė nė listen e nobelistėve tė gjindet edhe njė shqiptar. Ne pėr ēdo vit i drejtohemi Komitetit pėr ndarjėn e Ēmimit Nobel qė tė kenė parasyshė edhe krijuesit tanė shqiptarė sidomos ata nė literature si Ismail Kadaren dhe ata tė muzikės, Zeqirja Ballata, Rafet Rudi, Ēesk Zadeja dhe Aleksanėr Peci.

 

Pėr kėta krijues Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe ne qė krijojmė dhe veprojmė nė lėminė e kulturės, do tė lobojmė deri nė arritjėn e kėtij qėllimi.

 

Suedi, me 15 dhjetor 2014.

 

FINALJA E DHJETĖ NGA DOKU SOPA ” I D O L ”

 

Pėrfundoi Finalja e Dhjetė e ” IDOLIT ” Suedezė

 

Nė Finale u gjinden dy kėngėtare, Lisa Ajax dhe Mollie Lindén

 

Shkruan: Ahmet Bella

 

a-bellatoni@hotmail.se

 

Tė premtėn e kaluar nė Suedi u mbajtė Finalja e Dhjetė e ” IDOLIT” i cili organizohet dhe transmetohet drejtpėrsedrejti nga TV – Suedeze, kanali i katėrt. Idoli ka karakter garues dhe nė tė konkurojnė kėngėtarė relativisht tė moshės sė re.

 

Juria profesionale prej 3 personave, nga auditimi i 12.000 konkuruesve qė njė kohė tė gjatė u mbajtė nėpėr qytetet mė tė mėdha tė Suedisė, bėri pėrzgjedhjen e 13 kėngėtarėve mė tė mirė tė cilėt konkuruan pėr 13 javė rresht pėr mbrėmjen finale tė ” Idolit Jubilar 2014 ”, i cili u mbajtė nė Stockholm.

 

Nga vlerėsimet e Jurisė dhe votat e publikut, nė mbrėmjen finale u gjinden dy kėngėtaret mė tė suksesshme tė kėtij emisioni, Lisa Ajax, 16 vjecare dhe Mollie Lindén, 18 vjecare.

 

Njėra prej 13 kėngėtarėve mė tė suksesshėm tė cilėt u kualifikuan tė garojnė pėr finalen e Idolit ishte edhe e reja shqiptare,Saranda Hasani, e cila fatkeqėsisht nuk arriti tė kualifikohet pėr kėtė finale edhepse, sipas mendimit tim, kishte njė talent tė dalluar dhe zė tė pastėr e tė bukur. Publiku votoi pėr njė kandidate tjetėr.

 

Nė mbrėmjen finale, finalistet kėnduan nga tri kėngė tė pėrzgjedhura. Kėnga mė e qėlluar fituese ” Unbelievable” e kėnduar nga 16 vjecarja, Lisa Ajax. Kėnga nė fjalė ishte mė tėrheqėse dhe mė e pėrshtatėshme pėr zėrin e saj. Zėri i Lisės u dallua nga ai i Malliet, ishte mė i pastėr, mė i shkolluar, mė kreativ dhe teknikisht mė i avansuar.

 

E tėrė mbrėmja finale ishte nėn ethet e finalisteve pėr fitore. Me pak dallim votash, gjithėsejt 15, fituese e Idolit Suedezė 2014 u shpallė Lisa Ajax.

 

” Idoli ” – Suedezė i cili organizohet pėr ēdo vit, ka zbuluar dhe zbulon shumė talentė tė rinjė tė kėngės, ku me zėrin dhe talentin e tyre marrin pjesė nėpėr shumė festivale botėrore sic ėshtė Evrovizioni ku Suedia shumė herė zuri vendin e parė.

 

Aktualisht nė Suedi jetojnė dhe veprojnė mė se 60.000 shqiptarė. Pėrsa i pėrket jetės kulturore, fatkeqsisht, jemi shumė tė manget.

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare, sė bashku me shoqatat e veta anėtare, dita ditės ėshtė duke punuar nė zbulimin e talentėve tė rinjė nė tė gjtiha sferat kulturore. Rinia e jonė ėshtė shumė e talentuar dhe ka nevojė pėr pėrkrahje dhe stimulim si nga prindėrit po ashtu edhe nga shoqėria e gjėrė.

 

Sėkėndejmi, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, njofton tė gjtihė tė rinjtė shqiptarė qė janė tė interesuar dhe kanė pakėz talent tė paraqitėn nė adresėn e Unionit, pėr tė bėrė parazgjedhjen e talentėve tė cilėt janė tė interesuar tė konkurojnė nė Idolin 2015.

 

Ne shpresojmė, se me angazhimin dhe interesimin tuaj, njė ditė edhe rinia e jonė shqiptare do tė shkėqejė nė Idolin Suedez.

 

Suedi, mė 9 dhjetor 2014.

Krizė politiken ė Suedi

Parlamenti nuk e miratoi buxhetin

Nė mars priten tė mbahen zgjedhjet e reja

Stockholm, 4 dhjetor

Nė Suedi po vazhdon tė thellohet kriza politike. Kjo ėshtė pasojė e kundėrshtimeve tė mėdha nė mes tė partive politike tė pėrfaqėsuara nė Parlamentin e vendit. Dje pasdite, Paralamenti suedezė, Riskdagen, nuk arriti ta miratoj Buxhetin pėr vitin e ardshėm. Propozimi pėr Buxhetin i bllokut qė fitoi zgjedhjet e fundit, tė mbajtura nė shtator tė kėtij viti, nė pėrbėrje prej Socialdemokratėve, Partisė sė Ambientit dhe Partisė Majtiste, u mbivotua nga Aliansa qė pėrbėhet nga Partia Moderate, Partia Popullore, Partia e Qendrės dhe ajo e Kristemokratėve. Kundėr propozimit ishte edhe Partia e Demokratėve Suedezė, e njohur pėr qėndrimin negativ ndaj tė huajve. Parlamenti suedez ka gjithėsejt 349 parlamentarė. Nė votimet pėr miratimin e buxhetit morėn pjesė gjithėsejt 335 parlamentarė. Gjatė votimit 153 votuan pėr dhe 182 ishin kundėr.

 

Nė rezultatin e votimit ndikoi votimi i pėrfaqėsuesve tė Partisė demokratėt suedez. SD ėshtė njė parti relativisht e re nė skenėn politike tė vendit, por qė ėshtė nė rritje tė vazhdueshme. Nė zgjedhjet e fundit, me politikėn e tyre anti emigrantėve nė Suedi, arritėn tė sigurojnė 49 vende nė parlament dhe kėshtu tė bėhen partia e tretė pėr nga madhėsia nė institucionin vendimarrės tė vendit. Ata kushtėzuan propozuesin e buxhetit, grupin parlamentar nė pushtet me ndryshimin e politikės sė vendit ndaj personave me preardhje tė huaj, duke konsideruar se Suedia po harxhon shumė nė politikat integruese.

 

Mosmiratimi i buxhetit nė parlament, automatikisht shkurton besimin e qeverisė. Me fjalė tė tjera ajo nuk mund tė udhėheq me vendin. Nė njė siatuatė tė kėtill, kryeministri I Suedisė, Stefan Lofven, i cili njėherazi ėshtė edhe kryetar i Partisė sė socialdemokratėve, kishte dy mundėsi, tė ofrojė dorėheqje ose vendin ta dėrgojė nė zgjedhje tė jashtėzakonshme. Ai mori vendim qė vendin ta ēojė nė zgjedhje tė reja. Kėto zgjedhje pritet tė mbahen nė fund tė muajit mars tė kėtij viti/R.R/

Nga veprimtaritė e shoqatave tė Unionit

FILM DOKUMENTAR PER 400 VJETORIN E KRISTIANSTADIT

Shoqatat anėtare nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi po vazhdojnė me veprimtaritė e begatshme kulturore. Nė shoqatėn ”Ardhmėria” qė vepron nė Kristiantstad, pėrpos veprimtarive qė arrihen nė shumė fusha, suksese tė vazhdueshme po arrihen edhe nė lėminė e fotografisė dhe tė krijimtarisė filmike. Kėto aktivitete po zhvillohen duke iu falenderuar veprimtarit Sejdi Zeka – Dreni, i cili ka njė poėrvojė tė gjatė nė kėto sfera.

 

Sejdi Zeka, i cili aktualisht ėshtė edhe kryetar i shoqatės ”Ardhmėria” nė Kristianstad, sivjet med isa bashkėpunėtorė ka realzuar me sukses edhe njė projekt filmik. Fjala ėshtė pėr filmin dokumentar qė i kushtohet 400 vjetorit tė qytetit tė Kristianstadit.

 

Premiera e kėwtij filmi, nė njė atmosferė tė ngrohtė u mbajt nė ambientet e shoqatės ”Ardhmėria”, mė 1 dhjetor tė kėtij viti. Nė mesin e shikuesve tė zgjedhur nga radhėt e shoqatės ”Ardhmėria” ishin edhe pėrfaqėsuesit e kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare, ku shoqata ”Ardhmėria” ėshtė anėtare si dhe pėrfaqėsues tė jetės kulturore tė komunės sė Kristianstadit.

 

Pėrmes kamerės dhe regjisė sė Sejdi Zekės – Drenit,filmi pasqyronte ditėt e kulturės qė u mbajtėn gjatė muajit maj me rastin e jubileut tė 400 vjetorit tė themelimit. Natyrisht kėto manifestime ishin regjistruar nga kėndi i autorit Zeka dhe filluan me pjesėmarrės shqiptarė (grupi folklorik i vajzave tė shoqatės ”Ardhmėria”) dhe pėrfundoi gjithashtu me kontributin e amatorėve shqiptarė.

 

Filmi u pėlqye nga shikuesit kurse autorėt u lavdėruan pėr punėn e bėrė. /R.R./

Manifestimi Qėndror i Unionit pėr Ditėn e Flamurit

 

KREMTĖ SHQIPTARE NE NYBRO

Veprimtar i Vitit 2014 nga Kryesia e Unionit u shpall Raif Mehmeti, anėtar i shoqatės ”Ilirida” dhe mėsimdhėnės i Mėsimit Plotėsues nė Gjuhėn Amtare Shqipe nė Nybro.

 

Nybro, njė qytet industrial nė regjionin e Smolandit nė Suedi, vikendin e kaluar tuboi shumė bashkatdhetarė tanė. Nė sallėn e madhe tė kėtij qyteti, nė mėnyrė dinjitoze u kremtua Dita e Flamurit tonė Kombėtar dhe 102 vjetori e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

 

Ky ishte manifestimi qėndror i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, i cili nė gjiun e vetė ka 38 shoqata anėtare, me mbi 10 mijė anėtarė shoqatash, qė zhvillojnė veprimtari kulturo-sportive anė e kėnd Suedisė.Unioni ėshtė i vetmi asociacion shqiptar i pranuar dhe i mbėshtetur financiarisht nga organet pėrkatėse tė qeverisė suedeze.

 

Nikoqire e kėtij manifestimi ishte shoqata "Ilirida" e Nybros. Ndėrsa nė programin kulturor ndihmuan edhe shoqata ”Liria” nga Växjö dhe shoqata ”Kosova” nga Kalmari.

 

Kremtimi i Festės sė Flamurit nė Nybro filloi me intonimin e Hymnit kombėtar dhe pastaj me njė minut heshtje u nderuan tė gjithė atdhetarėt qė dhanė jetėn pėr lirinė dhe pavarėsinė e Shqipėrisė dhe tė Kosovės. Manifestimin qė kishte dy pjesė, pjesėn akademike dhe programin kulturor e shpalli tė hapur Ahmet Bella, sekretar i Unionit dhe veterani Mr Sadull Zendeli – Daja. Pjesėmarrėsit i pėrshėndetėn dhe ua uruan festėn e Flamurit Musa Reēi nė emėr tė shoqatės ”Ilirida”, Skender Krosa nė emėr tė shoqatės ”Kosova” tė Växjös, Ismail Jashanica nė emėr tė shoqatės ”Unikombi” nga Malmė dhe Hasan Sula nė emėr tė shkollės sė mėsimit plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe nė shkollat e Kalmarit. Nė mesin e pjesėmarrėsve tė kėti manifestimi, pėrpos bashkėkombasėve qė jetojnė nė qytetin e Nybros me rrethinė, kishin ardhur bashkėkombas edhe nga qytetet tjera. Ata ishin tė moshave dhe tė gjinive tė ndryshme. Jo vetėm nė dekorimin e sallės por nė pėrgjithėsi dominonin ngjyrat kuqezi. Mė tė vegjlit pahitnin ajrin me flamujė kombėtar dhe brohoritnin ”kuq e zi ėshtė veshė Shqipėria…”

 

Gjatė pjesės akademike u fol pėr rrjedhat historike lidhur me pavarėsinė e Shqipėrisė, pėr rolin e Ismail Qemalit dhe atdhetarėve tė tjerė si dhe pėr sakrificat qė u bėnė deri nė ēlirimin e Kosovės. Por,folsit nuk harruan tė porosisin pjesėmarrėsit qė tė angazhohen vazhdimisht nė ruajtjen e gjuhės, traditės dhe kulturės shqiptare. Tė rinjtė i porositėn qė tė shkollohen e tė studjojnė dhe me sjellje tė mira dhe angazhime nė veprimtarit kulturore e shoqėrore tė shoqatave tė kontribuojnė nė forcimin e lidhjeve miqėsore mes atdheut dhe shetit bujar suedez.

 

Nė pjesėn e programit kulturor, amatorėt e shoqatave lokale si dhe nxėnės nė shkollat suedeze qė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe, recituan vjersha dhe kėnduan kėngė qė i kushtohen Flamurit kuqezi dhe heronjėve tė kombit. Nė ekranin e madh u shfaq spoti i kėngės pėr dėshmorin e lirisė Nuri Mazarin – Komandant Struga si dhe Monologu i artistit Mirush Kabashi. Ndėrkaq amatorėt e shoqatės ”Liria” nga Växjö shfaqėn njė program tė pasur me kėngė e valle, tė pėrgaditur enkas pėr kremten e Flamurit.

 

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare, tė gjithė kontribuesit nė programin artistik tė kėsaj mbrėmje i nderoi me Mirėnjohje publike. Nė emėr tė Kryesisė, kėto mirėnjohje i ndau Ramadan Reshitaj, i cili falenderoi shoqatat pėr kontributin e dhėnė nė kėtė manifestim. U nda edhe Mirėnjohja Tradicionale pėr Vewprimtarin e Vitit. Kėsaj here Kryesia e Unionit pėr veprimtar tė vitit 2014 shpalli veprimtarin e shoqatės ”Ilirida” dhe mėsimdhėnėsin nga Nybro, Raif Mehmetin. Lidhur me veprimtarinė e Raifit foli sekrtari i kryesisė sė Unionit, Ahmet Bella, i cili edhe ia dorėzoi mirėnjohej kėtij veprimtari.

 

Shoqata nikoqire ”Ilirida” e Nybros, publikisht falenderoi organizatorin – Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi si dhe sponsoruesit e manifestimit, komunėn e N ybros, Tetva Akeri AB me drejtuesin Resul Murselin, Plivit Trade me pronarin Avni Krasniqi nga Oskarshamni, Picerinė ” Viktoria” nė Nybro dhe neėrmarrjen ”Prishtina livs” nga Kalmari me pronarin Jeton Tėrmkolli si dhe bashkėkombasin Sefedin Dalipi nga Nybro.

 

Kremtimi nė Nybro zgjati deri pasmesnate. Nė mbrėmjen shoqėrore qė u mbajt me kėtė rast pjesėmarrėsit i argėtuan Shaip Alija dhe Selvije Vehapi.

Fotografi nga manifestimi nė Nybro tė Suedisė

Kalmar:

 

PREMIERĖ E FILMIT DOKUMENTAR PER DAJEN

Sadulla Zendeli - Daja

Shoqata ”Kosova” e Kalmarit, nė bashkėpunim me Shoqatėn ”Ardhmėria” tė Kristianstadit dhe me NBV – Sydost nė Kalmar, organizojnė shfaqjen e premierės sė filmit dokumentar qė i kushtohet veprimtarit tė palodhshėm, Sadulla Zendeli – Daja. Si informon Jashar Gashi, kryetar i shoqatės ”Kosova”, ky manifestim do tė mbahet nė kuadėr tė shėnimit tė 6-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės nė ambientet e Nöjab present och reklam AB (afėr Guldfågel Arena) qė gjendet nė Trongsundsväg nr 20, 393 56 Kalmar

 

Filmi dokumentar pėr Dajėn ėshtė vepėr e gazetarit Ramadan Reshitaj, regjisorit Sejdi Zeka – Dreni dhe e kamermanit Sami Zeka. Nė tė flitet pėr veprimtarinė atdhetare tė Sadullah Zendelit – Dajės nė lėminė e arsimit shqip nė Suedi, kontributin nė pėrpilimin e fjalorėve dhe punėn e tij tė palodhshme pėr tė ndihmuar bashkėkombasit.

 

Manifestimi do tė mbahet mė 8 mars 2014 dhe do tė fillojė nė orėn 12,00 pėr tė pėrfunduar nė orėn 16,00. Pjesėmarrės nė shfaqjen e premierės do tė jenė vetėm mysafirėt e ftuar.

Nga veprimtaritė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

DITA E FLAMURIT KREMTOHET NE NYBRO

Dita e Flamurit tonė Kombėtar dhe Dita e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shtetit Shqiptar edhe sivjet do tė shėnohet nga bashkėkombasit tanė qė jetojnė nė Suedi. Manifestimi qėndror i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi do tė mbahet, tė shtunėn, mė 29 nėntor, nė qytetin e Nybros. Nikoqire e kėtij manifestimi tradicional ėshtė Shoqata Shqiptare ”Ilirida” e Nybros, e cila sė bashku me pėrvjetorin e 102 tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, kremton edhe 22 vjetorin e themelimit dhe tė veprimtarisė sė sukseshme tė shoqatės.

 

Nė mbledhjen e pėrbashkėt tė Kryesisė sė Unionit dhe tė shoqatės ”Ilirida” u tha se pėrgaditjet pėr kėtė manifestim tashmė kanė filluar dhe po ecin sipas planifikimit. Kryetari i Kėshillit Organizativ, Raif Mehmeti, informoi kryesitė se tashmė ėshtė rezervuar lokali, janė bėrė fetsat pėr mysafirėt dhe po pėrgaditet programi kulturo-muzikor i mbrėmjes.

 

Manifestimi do tė mbahet nė Shtėpinė e kulturės ”Kristallen” qė gjendet nė qendėr tė qytetit dhe do tė fillojė nė orėn 19,00 me pjesėn akademike. Pastaj do tė vazhdohet me programin kulturor tė pėrgaditur nga amatorėt e shoqatės ”Iliridia” tė Nybros dhe tė disa shoqatave tė tjera, anėtare nė Union.

 

Pėr pjesėmarrje nė programin kulturor tė manifestimit si dhe pėr rezervimin e vendeve, shoqatat dhe individėt e interesuar, duhet tė kontaktojnė kryetarin e kėshillit organizativ, Raif Mehmetin pėrmes emailit raif.mehmeti@nybro.seose mobilit nr. 073 933 75 05.

 

Sponsorėt e kėtij manifestimi pėr fėmijėt pjesmarrės nė program do tė servojnė ushqim ditėn e shfaqjes sė programit.

 

Pas programit zyrtar, do tė vazhdohet me mbrėmjen shoqėrore, Pėr kėtė ėshtė siguruar muzika dhe kėngėtarėt Shaip Alija dhe Selvije Vehapi.

DITA E PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS

 

KREMTOHET NĖ BORÅS

Nė mbledhjen e fundit tė Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė mbajtur mė 1 nėntor tė kėtij viti nė Nybro, u vendos qė Manifestimi Qėndror i Unionit, pėr shėnimin e 7 vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, tė mbahet nė qytetin e Boråsit. Bartėse e organizimit dhe nikoqire e kėtij manifestimi tradicional ėshtė Shoqata kulturo-sportive ”Dardania” e kėtij qyteti.

 

Pėr tė qenė nikoqirė tė kėtij manifestimi nė kryesinė e Unionit kanė shprehur dėshirėn disa nga shoqatat tona anėtare. Mirėpo kryesia e Unionit u pėrcaktua pėr ”Dardaninė” e Boråsit duke pasur parasysh rezultatet dhe veprimtarinė e bujshme qė viteve tė fundit po zhvillohen nė kėtė shoqatė.

 

Muharrem Binaku, kryetar i shoqatės ”Dardania” tė Boråsit, duke shprehur falenderimin pėr besimin e dhėnė, tha se ky vendim do tė gėzojė anėtarėsinė e shoqatės dhe se ne do tė bėjmė ēdo gjė pėr tė shėnuar sa mė dinjitetshėm Ditėn e Pavarėsisė sė Kosovės.

 

Sikurse edhe herave tė tjera, edhe nė kėtė manifestim tradicional tė Unionit, programi do t´i ketė dy pjesė. Nė pjesėn e parė, akademike, do tė flitet pėr rėndėsinė e 17 shkurtit dhe sakrificat e popullit tė Kosovės deri tek ēlirimi. Ndėrsa pjesa e dytė do tė jetė program kulturo-muzikor, nė tė cilin me pika tė zgjedhura do tė prezantohen amatorėt e shoqatės nikoqire dhe tė shoqatave tė tjera tė interesuara pėrtė marrė pjesė nė program.

 

Tė interesuarit pėr pjesėmarrje nė kėtė manifestim, nė cilėsinė e amatorėve apo tė shikuesve, mund ta kontaktojnė Muharrem Binakun pėrmes emailit: muharrem.binaku@gmail.com ose mobilit nr. 0736873267.

 

Kryesia e Unionit, edhe kėsaj here do tė ndajė Mirėnjohje pėr shoqatat dhe veprimtarėt mė aktivė gjatė vitit. Kurse manifestimi do tė pėrfundojė me njė mbrėmje tė pėrbashkėt me muzikė live.

Turniri i shahut mbahet nė Trelleborg

kurse i fudbollit nė Kalmar

Nė mbledhjen e vet tė fundit, kryesia e Unionit mori vendim qė manifestimet pėr shėnimin e Ditės sė Flamurit Kombėtar dhe pėr Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, tė shėnohen edhe me manifestime sportive.

 

Pėrpos aktivieteteve sportive qė zhvillohen nėpėr shoqatat lokale pėr nder tė kėtyre dy pėrvjetorėve, Unioni tashmė disa vite me rradh si manifestime qėndrore sportive, ka edhe Turnirin nė fudboll tė vogėl dhe atė nė garat e shahut.

 

Garat nė shah do tė mbahen nė ambientet e shoqatės sonė “Viktoria” nė Trelleborg. Pėrgjegjės pėr organizimin e kėtyre garave do tė jetė kryetari i shoqatės ”Viktoria”, Shaban Rashiti. Ai mund tė kontakotohet nėpėrmjet mobilit nr. 0735619137.

 

Turniri nė fudboll tė vogėl, tash tradicionalisht organizohet nė Kalmar nėn pėrkujdesjen e shoqatės sonė ”Kosova” tė kėtij qyteti. Anėtari i kryesisė sė Unionit qė pėrfaqėson shoqatėn ”Kosova”, Jashar Gashi njohtoi kryesinė e Unionit se nė Kalmar tashmė kanė filluar pėrgaditjet pėr turnirin e ardhshėm. Pos tjerash ata kanė rezervuar edhe sallėn ku ekipet garuese do tė zhvillojnė ndeshjet nė fudboll . Ky manifestim do tė mbahet me 14 shkurt. Ekipet nga shoqatat anėtare tė Unionit por edhe ato qė nuk janė nė Union, nė turinir do tė kenė trajtim tė barabartė. Tė interesuarit pėr tė marrė pjesė nė turnir duhet tė kontaktojnė Jashar Gashin perms emailit: jashar.gashi@nbv.se ose mobilit nr. 0732 71 77 20.

 

Pėr aktivitetet nė lėminė e sportit informata mė tė hollėsishme mund tė merren edhe nga anėtari i Kryesisė sė Unionit, Fevzi Ademi, i cili ėshtė pėrgjegjės pėr veprimtaritė sportive nė Union, numeri i mobilit: 0722646065.

 

Pėr ekipet, sportistėt dhe aktivistėt mė tė dalluar gjatė vitit ne lėminė e aktiviteteve sportive, nė emėr tė organizatorit, Unioni do tė ndajė kupa dhe Mirėnjohje publike.

 

Nė shoqatėn ”Ilirida” tė Nybros

 

U BĖ PROMOVIMI I FALORIT TĖ DAJĖS

Nė ambientet e Shoqatės Shqiptare ”Ilirida” qė gjendet nė qytetin e Nybro, vikendin e kaluar u organizua njė manifestim kulturor. Kėtu, nė njė atmosferė tė ngrohtė u bė promovimi i Fjalorit Shqip-suedisht, tė autorit Sadullah Zendeli - Daja.

 

Ditė mė parė ky fjalor u promovua edhe nė Festivalin e Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, qė u mbaj nė Malmė. Por me nismėn e Shoqatės "Ilirida", tė Nybros, ku Sadulla Zendeli DSaja ka kontribuar me vite tė tėra, u bė edhe njė herė promovimi i kėsaj vewpreje kapitale tė Dajės. Nė manifestim pėrpos veprimtarėve tė shoqatės dhe ish nxėnėsve tė Dajėrs, morėn pjesė edhe pėrfaqėsusit e Uniuonit tėr Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ku shoqata ”Daradnia” ėshtė anėtare sai dhe pėrfaqėsues tė Shoqatės Unikombi qė shtrihet nė tėrė Suedinė por qė selinė e kan ė Malmė.

 

Gjatė fjalės pėrshėndetėse, anėtari i Kryesisė sė Unionit Xhafer Balaj, ēmoi lartė kontributin e Dajės dhe punėn e tij disa vjetēare pėr tė nxjerrė nė dritė kėtė fjalor, i cili ka vlerė tė madhe dhe ėshtė kryevepra e Sadulla Zendelit – Dajės.

 

Fjalėn kryesore rreth fjalorit e paraqiti veprimtari Raif Mehmeti, i cili pas daljes nė pension tė Dajės punon me nxėnėsit shqiptarė tė Nybros dhe tė rrethinės si mėsues i Mėsimit plotėsues nė gjuhėn shqipe.

 

"Daja ėshtė njė kontribues i lartė i ēėshtjes arsimore nė Nybro dhe njė punėtor i madh nė pėrpilimin e fjalorėve. Ky ėshtė fjalori i 4-tėrt, i Dajės dhe kryevepra e tij”, tha ai. Raif Mehmeti foli edhe pėr rėndėsinė e fjalorit duke theksuar fjalori i pėrmbushė tė gjitha tiparet dy gjuhėsore si nga ana letrare ashtu edhe nga ana leksikografike.

 

Nė emėr tė studentėve njė fjalė rasti e mbajti edhe Nuhi Kaliqi, i cili tha se Dajen e kisha edhe arsimtar por puna e tij u shqua edhe si autor i fjalorėve pėr tė cilin kam vetem fjalė tė mira dhe nga Ai kam mėsuar fjalė tė ngrohta.

 

Kėtė tubim e pėrshėndeti edhe Xhemajl Shatri nga Unikombi. Nė tubim u inkuadruan edhe disa ish prindėr tė cilėt kishin vetem fjalė tė mira pėr Dajėn dhe pėr punėn e tij nė rrafshin kombėtar dhe intelektual.

 

Autori i fjalorit, Sadulla Zendeli – Daja i pėrshėndeti tė pranishmit falenderoi pėr fjalėt tė cilat u thanė gjatė promovimit. Por, njė falemėnderim i veēantė u bė pėr Shoqatėn ”Ilirida” e cila e organizoi kėtė tubim.

 

Foto dhe teksti: Ismail Jashanica

Suedi:

Dy klube fudbollistike shqiptare

nė rang mė tė lartė garash

 

Kosova IF e Malmės dhe Dardania IF e Burosit qė nga sezoni i ardhshėm fudbollistik do tė bėjnė gara nė Divizionin e katėrt tė fudbollit suedez.

Nė Suedi ka disa klube fubbollistike shqiptare qė bėjnė gara nė shkallė tė ndryshme. Klubet shqiptare shquhen pėr lojėn e mirė dhe pėr disciplinėn nė gara. Nga kėto klube, viteve tė fundit kanė dalur edhe fudbollistė tė shquar, tė cilėt kontributin e vet nė lojėne fudbollit e japin nė klubet elite fudbollistike tė Suedisė si dhe nė disa klube fudbollistike me rendome ndėrkombėtare.

 

Me lojė cilėsore dhe fitore tė njėpasnjėshme nė Kampionatin e fundit tė fudbollit suede janė dalluar sidmos Klubi Fudbollistik Shqiptar ”Kosova IF” qė vepron nė Malmė si dhe Klubi Fudbollistik Shqiptar ”Dardania IF” qė vepron nė qytetin e Burosit. Kėto dy klube, nė sezonin e fundit kanė garuar nė Divizionin e Pestė tė fudbollit suedez, ndėrsa qė nga pranvera e ardhshme qė tė dya do tė garojnė nė njė shkallė mė tė lartė, pėrkatėsisht nė Divizionin e Katėrt.

 

Kosova IF

 

Klubi Fudbollistik Shqiptar ”Kosova IF” ėshtė klubi mė i vjetėr shqiptar nė Suedi. Ai vepron nė kuadėr tė Shoqatės Shqiptare ”Kosova” nė Malmė, e cila ėshtė themeluar nė vitin 1974 dhe ėshtė shoqata e parė shqiptare nė Evropė. Klubi Kosova IF zyrtarisht ka bėrė gara qė nga viti 1986 dhe ka zhvilluar ndeshje me shumė ekipe qė veprojnė nė Jugun e Suedisė.

 

Udhėheqėsi i kėtij ekipi, Hekuran Iberdemaju thekson se rezultatet mė tė mira Kosova IF i ka shėnuar gjatė kampionatit qė pėrcollėm, kuk a bėrė gara nė Divizionin e Pestė Jugu. Gjatė kėtij kampionati, Kosova IF ka zhvilluar gjithėsejt 22 ndeshje fudbollistike, nga tė cilat 15 i ka fituar, ka pasur 6 barazime dhe vetėm njė humbje. Klubi ka shėnuar 64 gola dhe ka marrė vetėm 29 sish. Me 51 pikėt e fituara klubiu Kosova IF ėshtė shpallur kampion dhe ka fituar tė drejtėn qė kampionatin e ardhshėm tė zhvilloj ndeshje nė Divizionin e Katėrt, thotė Ibėrdemaj.

 

Kosova IF e Malmės nė gjiun e vetė ka kėta lojtarė:

 

Alban Hasanaj, Edon Gashi, Nezir Mehmeti, Ardit Saramati, Armond Zogu, Burim Shabani, Ekrem Avdyli, Florent Fazliu, Meriton Gashi, Rafet Maxhuni, Sejdi Mulaj, Valmir Prekalla, Ymridin Gashi, Dardan Shaqiri, Drilon Sahiti, Endrit Sahiti, Fitim Miftari, Luftim Vejseli, Meduart Juniku, Meriton Gashi, Omar Zadran, Ylber Ferati, Xhevahir Aliov, Jeton Krasniqi, Labinot Dreshaj, Leutrim Jasiqi dhe Ramadan Thaqi.

 

Me ekipin e Kosova IF punon trajneri Bekim Ismaili dhe ndihmėsi i tij Ramadan Thaqi. Udhėheqės i ekipit ėshtė Hekuran Iberdemaj me ndihmėsit Blerim Miftari e Drilon Iberdemaj.

 

Kėta fudbollistė materialisht mbėshteten nga Drejtoria pėr Kulturė dhe Sport e qytetit tė Malmės si dhe disa sponsorė tė njohur, ndėr tė cilėt mė i dalluar ėshtė ai ”Team Kolgjini”.

Dardania IF

 

Klubi tjetėr fudbollistik shqiptar qė po shkėlqen me lojėn brilante dhe po bėnė emėr nė fudbollin suedez, padyshim ėshtė “Dardania IF” i cili veprimtarinė e vetė e zhvillon nė qytetin industrial, Buros (Borås) qė gjendet nė regjionin Västra Götaland. Shqiptarėt e kėtij qyteti mė parė talentin e vet nė fudboll e zhvillonin nėpėr klubet suedeze tė Burosit dhe rrethinės. Por, me nismėn e disa veprimtarėve tė kėtij qyteti, mė 29 mars tė vitit 2010 ata themeluahn dhe regjistruan ekipin “Dardania IF”.

 

Prej themelimit, klubi vepron nė kuadėr tė shoqatės shqiptare “Dardania” qė gjendet nė Buros. Udhėheqja e klubit dhe ajo e shoqatės, i dhanė vetės detyrė qė, perms lojės cilėsore tė arrijnė nė shkallė sa mė tė lartė tė garave. Ata nė tė vėrtet shkruajnė historinė fudbollit nė Burås, sepse pėr katėr vite tri here u shpallėn kapion dhe u ngjitėn lartė e mė lartė. Shtypi local shkruan se asnjėherė ky regjon nuk ka pasur klub fudbolli me lojtarė emigrantė qė kanė shėnuar kaq shpejt kėso rezultati.

 

Muharrem Binaku, kryetar i shoqatės “Dardania” dhe Blendi Bajrami, trajner nė “Dardania IF”, duke pasur pėrkrhajen e plotė dhe mbėshtetjen morale e material tė anėtarėsisė sė shoqatės si dhe bashkėvendasėve nė qytetin e Burosit, arritėn qė Brenda njė kohe tė shkurtėr ta fusin kėtė ekip nė Divizionin e Katėrt Västra. Deri nė fund tė qershorit nė cilėsinė e trjanerit e kanė udhėhequr Nexhat dhe Faik Kelemendi.

 

Nė kampionatin e fundit, Dardani IF zhvilloi 22 ndeshje. Arriti 16 fitore; 3 barazime dhe 3 humbje. Fundbollistėt e Dardanisė 58 herė kanė tundur rrjetat e kundėrshtarėve dhe kanė marrė 33 gola. Lojtari Emad Sirriyeh I Dardanisė ishte golashėnuesi i ligės me 18 gola tė shėnuara. Nė fund ata arritėn tė jenė nė krye tė tabelės sė klasifikimit me 51 pikė tė fituara.

 

“Dardania IF” e Burosit ka nė dispozicion kėta lojtarė:

 

Admir Shehoviq, Asmir Kosovac, Behzad Najafi, Besnik Kutllovciu, Besnik Xhemaili, Blerim Goqi, Burim Fekaj, Burim Bushi, Driton Saharam Edin Vatres, Emad Sirriyeh, Enis Shabani, Nehat Hashani, Ernad Suntic, Faton Kosova, Fidan Kelmendi, Gani Ferati, Genc Avdiu, Halit Bajoku, Hasan Yehya, Hysni Arifaju, Jeton Avdija, Kushtrim Shala, Lavdim Mallaku, Abdulla Gėrxhaliu, Blerim Jashari, Ekrem Binaku, Nehat Hashani, Luan Kadriu, Milot Gjakova, Muhamet Zegrova, Muhedin Salihu, Nedret Nell Hoxhic, Petrit Preniqi, Roy Salame, Jamil Jamil, Safet Ibishi, Sakip Sahiti, Suad Sahiti, Valon Hoti dhe Ösgur Kocak. Trajner i ekipit ėshtė Blendi Bajrami dhe ndihmės i tij ėshtė Ekrem Binaku.

Gėzim dhe hare pėr fitoret

 

Shoqata “Kosova” e Malmės nė gjiun e sė cilės veprojnė fudbollistėt e “Kosova IF” dhe Shoqata “Dardania” e Burosit ku veprojnė fudboillistėt e “Dardania IF”, janė anėtare aktive tė Unionit tė Shoqatatve Shqiptare nė Suedi. Sė kėndejmi nė manifestimet pėrmbyllėse tė kampionatit dhe nė ceremonitė qė u zhvilluan me rastin e pėrfundimit tė sukseshėm tė garave tė kėtyre dy ekipeve, pos publikut morėn pjesė edhe udhėheqes tė kėtij Unioni, Ahmet Bella, sekretar dhe Ramadan Reshitaj e Favzi Ademi, anėtarė tė kryesisė. Ata, pėrpos urimeve dhe pėrgėzimit pėr fitoret e kėtyre dy klubeve fudbollistike shqiptare nė Suedi, premtuan mbėshtetjen e pėrhershme tė Unionit pėr kėto veprimtari. Gėzim dhe hare nė tė dy qytetet, sin ė Malmė ashtu edhe nė Buros. Nė stadiumet ku u zhvilluan ndeshjet e fundit pėr kėtė kampionat, vlonin flamujt kombėtar shqiptarė dhe ata tė Republikės sė Kosovės

MĖ 11 TETOR NĖ NYBRO

PROMOVOHET FJALORI I DAJĖS

Nė shoqatėn shqiptare "ILIRIDA" nė Nybro, qė ėshtė anėtare e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, organizohet njė manifestim i rėndėsishėm kulturor. Nė orėt e pasditės do tė bėhet Promovimi i Fjalorit Shqip-Suedisht i autorit dhe veprimtarit Sadulla Zendeli - Daja. Ky ėshtė fjalori i parė i kėtij lloji dhe ėshtė kryevepra e S.Z. - Dajės. Fajalori ėshtė mjaft voluminoz, ka 35 mijė fjalė dhe mbi 1500 faqe. Nė kėtė manifestim d...o tė marrin pjesė veprimtarė dhe intelektualė shqiptarė qė jetojnė dhe veprojnė nė Suedi dhe nė vende tė tjera tė Evropės, miqė suedezė dhe ish nxėnės tė Dajės. Do tė nderojnė me pjesėmarrje edhe Abasadat e Republikės sė Shqipėrisė dhe tė Republikės sė Kosovės nė Mbretėrinė suedeze. Pėr nder tė kėtij manifestimi, shoqatat anėtare tė Unionit do tė shfaqin program tė zgjedhur kulturor. Shoqata nikoqire "Ilirida" e Nybros dhe veprimtarėt e saj tė qytetit tė Nybros ku Sadulla Zendeli - Daja ka punuar me vite tė tėra do tė organizojnė edhe njė mbrėmje tė pėrbashkėt shoqėrore.

Ejani merrni pjesė edhe ju dhe nderoni punėn shumėvjeēare tė veprimtarit veteran - Sadulla Zendeli Daja!

TAKIM I KĖNDSHĖM ME KRIJUESIT E DIASPORĖS SHQIPTARE

 

Nė kuadėr tė manifestimve pėrcjellėse tė Festivalit u bėnė promovimet e Fjalorit Shqip-Suedisht” tė Sadulla Zendelit – Daja dhe tė pėrmbledhjes sė poezive tė Zyrafete Kryeziut "Atje ku prehen dashuritė".

 

Malmė, 22 shtator

Krijuesit letrarė nė diasporėn shqiptare, qė krijojnė nė disa shtete tė Evropės, u takuan nė Malmė tė Suedisė nė kuadėr tė edicionit tė XII-tė tė Festivalit tė Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė diasporė. Ata kishin sjellur me vete poezitė e tyre tė zgjedhura me qėllim tė konkurrimit nė kėtė manhifestim tradicional, i kėtij lloji nė tėrė diasporėn shqiptare, I cili tash 12 vjet me rradhė organizohet nga Unioni I Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

 

Duke shpallur tė hapur Festivalin e sivjem, kryetarja e Unionit, Fikrije Bajraktari, pasi pėrshėndeti krijuesit dhe mysafirėt e ftuar, pos tjerash theksoi se deri mė tash nė festivalet tona kanė marrė pjesė disa qindra krijues letrarė nga shumė vende tė Evropės Perendimore, ndonėse kanė dominuar krijuesit nga Suedia, jo se ata shkruajnė dhe krijojnė mė bukur, por mbase pėr shak se kėtu ėshtė qerdhja e kėtij Festivali. Por, asnjėherė nuk kanė munguar as krijuesit nga Kosova dhe nga Shqipėria, tė cilėt me pjesėmarrje na kanė nderuar.

 

Qėllimi ynė me organizimin e kėtij manifestimi kulturor nuk ėshtė ai qė tė zbulojmė talentė tė rinjė e as qė tė pretendojmė se do tė zgjedhim krijuesit mė tė talentuart tė diasporės dhe tė letėrisės e tė muzikės krijuese shqiptare. Ne synojmė qė gjatė kohės sa zgjatė Festivali, kėtu tė takohen krijuesit e mėrgatės shqiptare, tė njihen mes veti dhe tė shkėmbejnė pėrvoja. Por nuk e mshehim as kėnaqėsinė se festivali ynė po masovizohet dhe gjithnjė e mė shumė po bėhet vatėr e krijuesve.

 

Krijuesit dhe pjesėmarrėsit tjerė i pėrshėndetėn edhe dr Hajdin Abazi, svendėsministėr nė detyrė I Ministrisė sė Kulturės sė Kosovės, Faton Osmani, konsul i Kosovės nė Suedi, dr Sali Bashota kryetar i Bordit Drejtues tė Bibliotekave tė Kosovės dhe Ahmet Bella, nismėtar i kėtij manifestimi. Festivalin e nderuan me pjesėmarrje edhe Agim Berdyna, drejtor nė departamentin e arsimit parauniversitar nė Ministrinė e Arsimit tė Kosovės, Sami Pirraj muzicient dhe zyrtar I lartė nė Ministrinė e Kulturės dhe Hamdi Reēica, zėvendėskonsul I Kosovės nė Suedi.

 

Pastaj nė moderimin e shkėlqyeshėm tė bashkėshortėve Qerim e Hanife Kryeziut u vazhdua me prezantimin e krijuersve dhe tė poezive tė tyre konkurruese. Nė Programin e Festivalit ishin gjithėsej 20 poezi dhe krijues letrarė nė diasporėn shqiptare. U prezentuan: Bedri Paci, Suedi, Beqir Cikaqi, Itali, Beqir Hatashi, Suedi, Brikena Qama, Greqi, Elhame Zhitia - Krasniqi, Suedi, Hysen Berisha, Norvegji, Ismail Jashanica, Suedi, MirveteElmazi – Mehmeti, Norvegji, Muhamed Krasniqi, Suedi, Mejreme Jashanica, Suedi, Milazim Kajtazi, Gjermani , Mona Juniku, Suedi, Myrvete Mehmeti, Norvegji, Nazmi Oruqi, Gjermani, Qefsere Bardiqi-Domi, Suedi, Qerim Raqi, Suedi, Sevdail Zejnullahu, Suedi, Shaban Osmani, Suedi, Shuquri Sejdijaj, Suedi dhe Zyrafete Kryeziu – Manaj, Suedi.

 

Me poezitė e tyre, jashtė konkurrencės sė festivalit, u paraqiten edhe Hamdi Reēica e Avdyl Berisha.

 

Pasi dėgjoi tė gjitha punimet e prezentuara, Juria e Festivalit, nė pėrbėrje Prof Dr Sali Bashota, kryetar i Jurisė dhe Sami Pirraj e Ramadan Reshitaj anėtarė, vendosi qė tė ndajė tė gjitha Shpėrblimet e Festivalit. Kėshtu nė bazė tė evndimeve tė Jurisė, Shpėrblimin e Pėr Poezi, 2000 korona suedeze, e ndanė Qerim Raqi me pozinė “Simfoni e Gjakut” dhe Sevdai Zejnullahu me poezinė “ Kohė e papagėzuar”. Vendin e dytė dhe shpėrblimin nė vlerė prej 1500 koronoave suedeze e mori krijuesi Hysen Berisha me poezinė “ Me Anėn nė Duillov”; Ēmimin e Tretė tė Festivalit, nė vlerė prej 1000 koronash e ndanė Shuquri Sejdijaj me poezinė “Po guxove...” dhe Mirvete Elmazi – Mehmeti me poezinė “Kuajt e Akilit”. Shpėrblimi “Pena e Festivalit” kėsaj here iu nda debytantes Mone Juniku pėr poezinė “Jam udhėtar brengash” kurse Shpėrblimi “Kosovė Rexha – Bala” iu nda Shaban Osmanit pėr poezinė me titull “Viti i pa hėnė”.

 

Tė gjithė konkuruseve nė Festival iu ndanė edhe Mirėnjohejt e Organizatorit.

 

Nė kuadėr tė manifestive pėrcjellėse tė Festivalit tė XII-tė, nė njė ambient tė ngrohtė u bė edhe promovimi i “ Fjalorit Shqip – Suedisht” tė autorit Sadulla Zendeli – Daja. Ky ėshtė fjalori i parė i kėtij lloji nė tėrė hapėsirėn shqiptare, ka 35 mijė fjalė tė pėrkthyera dhe mbi 1500 faqe. Pėr veprimtarinė intelektuale tė Sadulla Zendelit – Dajės, i cili mėshtė autor edhe i disa fjalorėve tė tjerė suedisht-shqip dhe disa veprave tė tjera letrare, folėn dr Hajdin Abazi, Ramadan Reshitaj, dr Sali Bashota, Qerim Kryeziu, Adlije Imeri, Florije Lule Bajraktari dhe Afėrdita Dolloci.

 

U promovua edhe libri me poezi i krijueses nga Suedia Zyrafete Kryeziu – Manaj me titull "Atje ku prehen dashuritė". Pėr pėrmbėledhjen e Zyrafetes njė reēension e paraqiti Muhamed Krasniqi.

 

Festivali i XII-tė pėrfundoi me njė darkė tė pėrbashkėt, tė shtruar nga organizatori si dhe me njė mbrėmje tė pėrbashkėt nėn shoqėrimin e orkestrės sė Agron Myftarit dhe tė solistes Flora Berisha.

 

Takim nė shoqatėn ”Hand i hand” Malmė

Mysafirė nga Kosova, Dr Sali Bashota, Sami Pirraj e Agim Berdynaj, qė ishin pjesėmarrės nė Festivalin e XII-tė tė Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare nė Suedi, qė u mbajt nė Malmė, vizituan shoqatėn e grave shqiptare ”Hand i hand”nė Malmė. Ziza Ferati e Nora Sulejmani, udhėhqeėse tė kėsaj shoqate, i informuan mysafirėt me veprimtaritė e shoqatės sė tyre.

 

”Hand i hand” ėshtė shoqatė anėtare e Unionit tė shoqatave Shqiptare nė Suedi, i ka lokalet e veta nė lagjen Krocksbäck tė Malmės. Nė kuadėr tė shoqtaės organizohen disa veprimtari me gra, me tė rinj dhe me fėmijė.

 

Nora Sylejmani tha se nė shoqatėn ”Hand i hand” aktualisht zhvillohen edhe disa projekte, nė kuadėr tė sė cilave pėrfshihen disa dhjetra fėmijė e tė rinjė tė moshave tė ndryshme. Kėto projekte realizohen nė bashkėpunim me organet komunale tė Malmės. Shoqata ”Hand i hand” ndihmohet edhe nga kryesia e Unionit, tė cilėt na mbėshtesin dhe na pėrkrahin nė aktivitetet tona, thotė Nora e cila nė shoqatė ėshtė zėvendėskryetare dhe pėrgjegjėse pėr disa veprimtari.

 

Mysafirėt nga Kosova gjatė kėsaj vizite u shoqėruan edhe nga sekretari ekzekutiv nė Kryesinė e Unionit, Ahmet Bella, Ramadan Reshitaj, anėtar i Kryesisė dhe veprimtari Feriz Ferizi.

 

DEBATE PER ZGJDHJET NE FALKENBERG DHE NE BORÅS

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ne bashkepunim me shoqatat lokale, anėtare nė Union, "Collegium Dardanum" tė Falkenbergut dhe shoqatėn "Dardania" tė Boråsit, kėtė vikend organizoi debate publike pėr zgjedhjet e pėrgjithshme qė mė 14 shator, mbahen nė Suedi.

Nė kėto dy kėto debate, pėrpos veprimtarėve tė shoqatave, morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė partive politike, tė cilat synojnė tė udhėheqin me komunat, regjionet dhe me Parlamentin e vendit, Riksdagen.

 

Nė debatin qė u mbajt nė Falkenberg, nė truezėn e bisedimeve programet zgjedhore i prezantuan: Georgia Ferris, nga partia Kristdemokrater; Mikael Hallberg nga Väsnteråartiet: Guitta Attalah Hajj nga partia e Moderatėve; Per Johansson nga Centerpartiet dhe Adnan Dibrani nga Partia e Socialdemokratėve. Pėrpos shoqatės ”Collegium Dardanum” nė organizimin e kėtij debati u angazhua edhe Drejtoria komunale pėr aktivitete tė lira Fritid –Falkenberg. Nė emėr tė bashkorganizatorit, Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, debatuesit dhe pjesėmarrėsit nė debat i pėrshėndeti Ramadan Reshitaj.

 

Debati pėr Zgjedhjet 2014, nė Borås, u mbajt nė ambijentet shumė tė bukura tė Shoqatės ”Dardania”. Edhe ketu, pėr tė dėgjuar pėr programet e partive politike dhe pėr tė bashkėbiseduar pėr sė afėrmi me pėrfaqėsuesit e partive politike, pėrpos veprimtarėve tė shoqatės, kishin ardhur edhe tė interesuar tė tjerė. Partitė politike nė debatin e Boråsit pėrfaqėsoheshin: Socialdemokratėt nga Ulf Olsonn; Vänsterpartiet nga Lenart Andersson: Moderaterna nga Anett Karlsson; Kristdemokraterna nga Falco Güldphenning dhe Miljöpartiet nga Staffan Falek. Moderatorė tė debatit ishin Ramadan Reshitaj nga Unioni i Shopqatave Shqiptare dhe Ylber Haziraj nga shoqata ”Dardania”.

Duhet theksuar se nė bazė tė ligjit pėr zgjedhje nė cilėsinė e votuesve nė tė gjitha nivelet, kanė tė drejt tė marrin pjesė edhe bashkėkombasit tanė mė tė vjetėr se 18 vjeē, tė cilėt kanė nėnshtetėsinė suedeze. Kurse ata qė kanė lejeqėndrimi por qė ende nuk e kanė fituar shtetėsinė suedeze kanė tė drejtė tė votojnė pėr zgjedhjet e niv elit komunal dhe atė regjional.

Njė numėr i konsiderueshėm i bashkėkombasėve tanė ėshtė edhe nė listat e atyre qė do tė votohen. Pėr Parlamentin suedez, Riksdagen, nė listat zgjedhore tė partive, janė edhe 7 kandidatė nga radhėt e komunitetit shqiptar nė Suedi.

 

Foto nga debati nene Borås dhe nė Falkenberg

 

 

Lotėt e burrit

Kolegut tim tė punės, A.B., rastėsisht i erdhi njė lajm qė e priste me vite. I lajmėruan se pas 15 vitesh ankthi, i janė gjetur dhe identifikuar trupat e pa jetė tė vėllaut, tė nipit dhe tė dy kushėrinjėve.

 

Nga Kosova nė Suedi i lajmėruan se mė tė dashurit e tyre, tė zhdukur gjatė luftės, ishin gjetur nė varrezėn masive qė po gjurmohet nė afėrsi tė Rashkės.

 

Forcat paramilitare, ushtarake e policore serbe, qė bėnin zullum nė Kosovė, nė pranverėn e vitit 1999, kėta dhe shumė tė tjerė, i kishin marrė nga shtėpitė dhe oborret. I kishin ngarkuar nė kamionė dhe duke u larguar, kishin plaēkitur ēdo gjė me vlerė qė kishin gjetur dhe ua kishin futur flakėn shtėpive tė boshatisura.

 

Pėr fatin e tė rrėmbyerve, nuk dinte askush. Disa thonin se i kishin maltertuar. Disa thonin se i kishin pushkatuar… Disa thonin se ende ishin gjallė dhe se herė do kur do tė ktheheshin.

 

Shpresa, thonė, vdes e fundit. Familjarėt mė tepėr parapelqenin thashėethemet, se ata do tė mund tė ishin ende nė jetė… Se do tė ktheheshin tė gjallė… Se do tė mbushnin familjet me dashuri…

 

Por lotėt e kolegut tim, A.B. pas lajmit qė i erdhi nga Kosova, dėshmonin se ata ishin ekzekutuar, se ekzekutorėt kishin planifikuar humbjen e gjurmėve, dhe se mė nė fund trupat e pajetė tė tyre ishin identifikuar.

 

Njeriu normal, dėshpėrohet dhe ndanė dhembjen me lotėt e tjetrit.

 

Dhimbja kosovare pėr tė zhdukurit ėshtė dhimbje dhe plagė e pėrgjithshme. Kjo plagė vėshtirė se do tė shėrohet. Zbraztėsia pėr mungesėn e tė zhdukurve ėshtė e thellė…

 

Eshtė dhembje, e pėrcjellė me lotė, edhe identifikimi trupave tė atyre qė Serbia ua mori jetėn tinzisht, mizorisht dhe ku ta din se si!

 

Dashuria ndaj kėtyre personave nuk tretet kurrė.

 

Gjetja dhe identifikimi i trupave tė pajetė tė tyre, po pėrcfillet me kėputjen e shpresave…

 

Ata do tė varrosen, sipas traditės, me shumė respekt.

 

Tash e tutje do t´ju dihet varri. Mė tė afėrmit, do tė kanė ku tė vėnė ndonjė buqet lulesh…

 

Nga lufta e deri tash kanė kaluar vite. Kosova dhe fshati i A.B. kanė ndryshuar shumė pėr tė mirė. Eshtė pėrmirėsuar infrastruktura. Janė ndėrtuar shtėpi tė reja dhe shumė mė tė bukura se sa ato qė i dogjėn serbėt.

 

Jeta frymon lirshėm. Njerėzit punojnė e fėmijėt ēdo ditė shkojnė nė shkollė pa frikė se do tė ndalen, do tė provokohen ose do tė maltertohen nga policia dhe paramilitarėt…

 

Por malli pėr tė zhdukurit dhe dhembja pėr ata qė lufta ua mori jetėn janė ende tė mėdha.

 

Nė varrimin e drenicakėve nė fshatin e tyre tė lindjes, nga Malmė e Suedisė, do tė merrė pjesė edhe kolegu im i punės, A.B.

 

Faqet prej burri A.B. edhe atje do t´i lagėn nga lotėt e dhėmbjes.

 

Vėllau mėrgimtar do tė hedh nga njė grusht me dhe Kosove mbi varret e tė rikthyerve nė vendlindje!

 

 

NDERROHET TREMINI I MBAJTJES SE FESTIVALIT

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, nė cilėsinė e organizatorit tė Festivalit Tradicional tė Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, i cili sivjet organizohet pėr tė 12 herė me rradhė, ju informon se ėshtė ndėrruar data e mnbajtjes sė Festivalit tė rradhės.

 

Nė vend tė 13 shtatorit, Festivali I XII do tė mbahetr mė 20 shtator 2014.

 

Deri tek ky ndryshim tė terminit ka ardhur pėr shkak se nė Suedi mė 14 shtator do tė mbahen Zgjedhjet e Pėrgjithshme, kėshtu qė pėr ti ikur stresit, kemi shtyrė mbajtjen e Festivalit pėr njė javė.

 

Pra Festivali i XII I Poezisė dhe I Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, do tė mbahet tė shtunėn, mė 20 shator 2014 nė sallėn representative Bergakungenssal.

 

Adresa: Betaniaplan 4, kati i dytė, Malmö me fillim nė orėn 16,00.

Duke shpresuar nė mirėkuptimin tuaj, Ju dėshirojmė mirėseardhje nė Festivalin tonė tuajin

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

Kėshilli Artistik i Festivalit tė XII-tė

”Shqiponjat e Halmstadit”

 

u anėtarėsuan nė Union

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, krahas veprimtarive pėr ruajtjen e identitetit kombėtar tė mėrgimtarėve shqiptarė, ruajtjes sė gjuhės, kulturės dhe traditės sė tyre pėrmes veprimtarive tė shumta kultuorore e shoqėrore, si i vetmi asociacion i organizuar dhe i pranuar nga organet gjegjėse suedeze, vazhdimnisht po pasurohet edhe me shoqata qė po anėtarėsohen nė Union. Aktualisht Unioni nė gjiun e vet ka 36 shoqatra shqiptare anė e kėnd vendit, me mbi 6800 anėtarė. Kėto ditė nė gjiun ne Unionit u anėtarėsua edhe Ansambli i Valleve ”Shqiponjat e Halsmatadit”, nga Halmstadi.

 

Ky grup amatorėsh qė udhėhqiet nga Muhamet Sopi, ėshtė Ansambli mė i sukseshėm jo vetėm ndėr amatorėt qė kultivojnė foklorin shqiptar nė Suedi, por ėshtė ndėr mė tė sukesshmit nė mbarė diasporėn shqiptare.

 

Ditėn kur u bė anėtarėsimi i kėtij ansmabli, nė njė manifestim modest nė Halmstad, e ku nė emėr tė Unionit morėn pjesė Ahmet Bella, seketretar e Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi, anėtarė tė kryesisė, udhėheqėsi artistik i ansmablit, Muhamet Sopi, koreografi Agim Sejdiu dhe sekretarja Ganimete Nikqi dhe anėtarėt tjerė tė ansmablit, theksuan se qė nga viti 2009, kur u themeluan e deri tash kanė shfaqur mbi 40 programe.

 

”Shqiponjat e Halmstadit”, gjatė kėtyre viteve, disa herė kanė marrė pjesė edhe nėpėr festivale tė ndryshme qė janė organizuar nė Suedi dhe jashtė saj. Gjithkund qė janė paraqitur, kanė treguar suksese dhe janė shpėrmblye me vendet e para dhe me mirėnjohje e lavdata publike. Ky ansambėl, disa herė ėshtė nderuar me vendin e parė edhe nė festivalin e Foklorit Shqiptar nė Diasporė, i cili tradicionalisht organizohet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

 

Ardhja e ”Shqiponjave tė Halmstadit” nė gjiun e Unionit, me siguri do ta pasurojė edhe mė tepėr veprimtrarinė kulturore tė Unionit.

 

 

Malmė:

Festė e pėrbashkėt pėr Ditėn kombėtare tė Suedisė

Nė programin e pėrbashkėt kulturor morėn pjesė edhe amatorėt e Shoqatės shqiptare ”Caollegiumn Dardanum” nga Falkenbergu

 

 

Nė Qendrėn Islamike nė Malmė, gjatė pasditės sė 6 qershorit, ishte njė festė e pėrbashkėt. Pjestarė nga nacionalitete tė ndryshme nga shumė vende tė botės, ishin tubuar kėtu qė bashkarisht me vendasit suedezė tė kremtojnė 6 Qershorin – Ditėn Nacionale tė Suedisė. Nė mesin e tyre kishte edhe ministra, deputetė nga parlamenti suedez, personalitete tė shquara tė jetės shoqėrore e politike tė regjionit tė Skones dhe tė komunės sė Malmės. Ishin prezentė edhe udhėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

 

Hapjen e kėtij manifestimi e bėri themeluesi i kėsaj qendreje islamike, mė tė madhen nė shtetet skandianve dhe drejtori aktual i saj Bagzat Beqiri. Pastaj, pas kėndimit tė pėrbashkėt tė Hymnit suedez ”Ti e lashta, ti e lira”, nė foltore dolėn personalitete tė shquara, nė mesin e tė cilėve edhe ministri pėr integrime nė qeverinė e Suedisė, Erik Ullenhag, deputeti nga Malmė nė Parlamentin e Suedisė, Leif Jakobbson, sekretari i pėrgjithshėm i Federatės Universale pėr Paqė (UFP) nga Britania e Madhe, Robin Marsh e personalitete tė tjera.

 

Karakteristikė e fjalimit tė tyre ishte liria, paqja dhe barazia mes njerėzve, pa dallim ngjyre, race e religjioni. Shembull pėr respektimin e kėtyre parimeve, natyrisht u tha se ėshtė Suedia.

 

Programin artistik e hapi grupi i kėngėve i shkollės ”Ögårdskolan” , shkollė kjo qė veprimtarinė e vet e zhvillon nė kuadėr tė Qendrės Islamike kėtu nė Malmė. Ashtu siē ėshtė edhe pėrbėrja e nxėnėsve tė kėsaj shkolle, me fėmijė nga shumė etnicitete nga mbarė bota, edhe grupi i korit tė tyre dukej si nje kopsht me lule shumėngjyrshe qė simbolizonte se ata kanė prejardhje nga katėr anėt e botės. Por tė gjithė si njė, kėsaj here i kėnduan lirisė dhe barazisė mes njerėzve, Suedisė, atdheut tė tyre tė dytė si dhe qytetit tė Malmės ku jetojnė tė lirė dhe shkollohen pa brenga. I kėnduan qiellit tė hapur, pa re tė dendura, simbolit tė Malmės, godinės qindra katshe Turning Torso dhe qytetit tė tyre qė nga Lilla Torg e deri tek Möllevången… Zėri i tyre i shlirshėm dhe duart e ngritura kah qielli simbolizonte nė mėnyrė kjartė padjallėzinė e tyre dhe falenderimin pėr gjithė atė qė po bėnė shteti suedez pėr tė gjithė ardhacakėt qė kanė gjetur strehim kėtu.

 

Grupi muzikor Afro Tiambo, me trabukėt e tyre, para publikut solli muzikė tradicionale afrikane. Ndėrkaq programin artistik e pasuroi edhe Ansambli i Vallėve tė Shoqatės Shqiptare ”Collegium Dradanum” nga Falkenbergu. Vajzat e kėtij ansmabli, nėn tingujt e muzikės shqipe, vallėzuan disa valle karakteristike shqiptare, tė cilat u pėlqyen dhe u duartrokitėn nga publiku i pėrzier.

 

Kjo ėshtė paraqitja jonė edytė, brenda dhjetė ditėsh para publikut tė gjėrė, thotė

 

anėtari Kryesisė sė shoqatės ”Collegium Dardanum”, Mustafė Kabashi. Ditė mė parė morėm pjesė nė Festivalin e VIII-tė tradicional tė Foklorit Shqiptar nė Diasporė qė u mbajtė nė Växjö dhe i cili ėshtė manifestim tradicional i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ku shoqata jonė ėshtė anėtare.

 

Organizatori i kėtij manifestimi pėr nder tė 6 Qershorit – Ditės Kombėtare tė Suedisė, pėr mysafirėt, pėr ata qė dhanė programin artistik dhe pėr tė gjithė pjesėmarrėsit tjerė nė cilėsinė e shikuesve, shtruan drekė tė pėrbashkėt.

 

 

”Collegium Dardanum ” pasuron

programin pėr Ditėn kombėtare tė Suedisė

Ansambli i folklorik i Shoqatės ”Collegium Dardanum” nga Falkenbergu, me dis a pika tė zgjedhura nga repertoari i vet, do tė pėrfaqėsojė shoqatat e Unionit nė manifestimin qė do tė mbahet nė Malmė, me rastin e shėnimit tė 6 qershorit – Ditės kombėtare tė Suedisė. Organizator i kėtij manifestimi ėshtė Qendra islamike nė Malmė, e cila ka pėrgaditur njė program tė pasur me rastin e shėnimit tė kėtij pėrvjetori.

 

Begzat Beqiri, drejtor i Qendrės islamike nė Malmė, thekson se tė premten, pra mė 6 qershor, ambientet e tyre qė gjenden nė pjesėn Jägesro, do ti vizitojnė personalitete tė shquara tė jetės politike e shoqėrore nga nivelet ministrore e deri te ato lokale. Manifestimi do tė fillojė nė orėn 14 e 15 minuta.

 

Ndėrkaq Mustafa Kabashi, anėtar i Kryesisė sė shoqatės ”Collegium Dardanum” nga Falkenbergu, na tha se ansambli folklorik i shoqatės do tė prezantohet me disa valle mė tė sukseshme.

Nė Växjö u mbajt Festivali i VIII i Folklorit Shqiptar nė Diasporė

ME KĖNGĖ E VALLE E SOLLĖN ATDHEUN

Kultivuesit e folklorit burimor shqiptar qė veprojnė nė diasporė, u mblodhėn nė qytetin universitar tė Vekshjos, qė gjendet nė regjionin e Smolandit tė Suedisė Jugore pėr tė prezantuar vlerat folklorike shqiptare. Aty u mbajt Festivali tradicional i Folklorit Shqiptar nė Diasporė qė tashmė pėr tė tetėn herė me radhė organizohet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

 

Festivali i sivjem ishte i korrporuar me programin e manifestimit tradicional tė Vekshjos ”Vår stad” dhe kishte njė fillim tė pėrbashkėt me shumė ansamble folklorike suedeze dhe tė etnive tė tjera qė veprojnė nė krahinėn e Smolandit. Qendra e qytetit tė Vekshjos kumzhonte nga jonet e ėmbla tė muzikės folklorike pothuaj se nga tė katėr anėt e botės. Nė mesin e tyre, gjatė defilimit dhe programit tė pėrbashkėt nė sheshin e qytetit, shquheshin edhe amatorėt shqiptarė. Mizika shqipe, vallet me lėvizje tė lehta, veshja e tyre me kostume kombėtare sė bashku me valvimin e flamujve kombėtarė dhe ata tė Republikės sė Kosovės bėnė qė paraqitja e tyre tė pėrcillej me duartrokitje dhe me admirim. Djemė e vasha shqiptare, pothuajse tė gjithė tė lindur nė mėrgim, duke ruajtur me gjelozi traditėn e folklorit burimor shqiptar, prezantuan me dinjitet vlerat tona kombėtare.

 

Pas defilimit dhe vallėzimit pėrgjatė rrugės qendrore tė qytetit, amatorėve shqiptarė nga Vekshja dhe atyre nga Falkenbergu, nė ambientet e Gjimnazit Qendėr, iu bashkuan edhe ansmablet tjera tė folklorit shqiptar, tė cilėt kishin ardhur kėtu pėr tė garuar me pikat e zgjedhura folklorike.

 

Pjesa zyrtare e festivalit tė VIII tė Folklorit Shqiptar nė Diasporė filloi me inotnimin e Hymnit Kombėtar. Pastaj, nė emėr tė organizatorit Festivalin e shpalli tė hapur Ahmet Bella, sketrar i unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Gjatė hapjes, duke pėrshėndetur garuesit dhe publikun ai mes tjerash theksoi se njė komb qė nuk e ka folklorin dhe kėngėn e vet, ai komb nuk egziston. Foklori shqiptar ėshtė shumė i bukur dhe shumė i pasur prandaj atė duhet ta ruajmė dhe ta kultivojmė ku do qė tė jemi. Vlerat qė po prezantohen nė festivalet tona tash e tetė vite, dėshmojnė se, fėmijėt tanė, edhepse mėrgimtarė, nuk po harrojnė gjuhėn, kulturėn dhe traditėn e tė parėve.

 

Nė hapje tė festivalit, pėrshėndeti edhe Sadulla Zendeli – Daja, veprimtar dhe autor i fjalorėve shqip suedisht dhe ansajelltas, Xhafer Balaj, kryetar i kėshillit organizativ dhe njėherit kryetar i shoqatės ”Liria”, e cila sivjet ishte nikoqire e kėtij festivali. Po ashtu amatorėt garues dhe pjesėmarrėsit tjerė i pėrshėndeten edhe pėrfaqėsuesit e komunės sė Vekshjes.

 

Pastaj salla e madhe e gjimnazit u mbush me jone tė kėndshme tė folklorit shqiptar. Grupe vallėtarėsh, ansmable folklorike, rapsodė dhe instrumentalistė qė kishin ardhur pėr tė konkurruar nė festival nga shoqatat shqiptare nga shumė mjedise tė Suedisė, ndėrroheshin njėri pas tjetrit. Secili si individ apo grup pėrpiqeshin tė jepnin gjithēka na vetja pėr tė prezantuar sa mė mirė dhe sa mė dinjitetshėm pjesė nga tradita dhe folklori shqiptarė. Duke shikuar lėvizjet e lirshme sipas ritmit tė valleve, duke u kėnaqur me veshjen tradicionale shqiptare, si shikues harroje se je me mijėra kilometra jashtė atdheut. Ata sollėn nė sallė Shqipėrinė dhe Kosovėn, sollėn Shotėn, Rugovėn, jugun e Shqipėrisė, sollėn nė skenė traditėn dhe heroizmin shqiptarė… Tė gjitha kėto pėrmes valleve tradcicionale dhe atyre bashkėkohore qė po kultivohen nė trojet tona.

 

Natyrisht se duke parė pėrgatitjet e shkėlqyeshme qė kishin bėrė kėta amatorė pėr tė konkurruar nė kėtė festival, Juria e pati vėshtirė pėr t´u pėrcaktuar pėr mė tė mirėt. Por, megjithate ajo vendosi qė vendin e parė tia ndajė matorėve tė Ansamblit ”Shqiponjat e Halmstadit” nga Halmstadi; vendin e dytė ua ndau amatorėve tė shqoatės ”Daradania” nga Borosi dhe shoqatės nikoqire ”Liria” nga Vekshjo; kurse me vendin e tretė u nderuan amatorėt e shoqatės ”Collegium Dardanum” nga Falkenbergu.

 

Organizatori i Festivalit, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, mirėnjohje publike u ndau tė gjithė individėve, ansmableve dhe grupeve amatore qė konkurruan nė kėtė manifestim tradicional.

 

Nė mbrėmjen shoqėrore qė u mbajt pas pjesės zyrtare, tė pranishmit i shoqėroi solistja Mevlyde Mehmeti me grupin e saj.

 

Fotografi nga Festivali i VIII-tė

Tė gjitha fotografitė janė bėrė nga Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi. Ato janė pronė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe ndalohet pėrdorimi i tyre nga personat e pautorizuar.

Nga veprimtaria e shoqatave tona

Bowling nė Nybro

Kryesia e SHKSH ”ILIRIDA” nė krye me z.Defrim Popaj,kryetar,z.Musa Reēi,sekretar dhe z.Lulzim Hasani,pėrgjegjės pėr aktivitete tė lira,kishin planifikuar muaj mė parė organizimin e Bowlingut me anėtarėt e shoqatės.

 

Ditia e shtunė e datės 24 maj nė orėt e mbrėmjes ishte njė ditė paksa mė e veēantė, sepse na tuboi tė gjithėve nė lokalet e Bowling Hall nė Nybro. Kishin ardhur nxėnės, studentė, prindėr e veprimtarė, tė gjithė tė gėzuar e shumė miqėsor me njėri- tjetrin. E veēanta e gjithė kėsaj ishte edhe pjesmarrja e veteranit tė komunitetit tonė kėtu z.Ramiz Hasani, qė kėtė radhė nuk kishte ardhur pėr tė luajtur,po pėr t’i pėrcjellur dhe pėrkrahur rininė.

 

Para se loja tė fillonte pranė tij ishin ulur nipėrit e tij, njėri jurist, tjetri inxhinier i maqinerisė, dy tė tjerė inxhinierė tė informatiks, tė gjithė tė shoqėruar bashkė me bashkėvendasin e tyre inxhinier i energjetikės, nxėnės fillorje e gjimnazi. Nga kėndvėshtrimi i jonė vėrehej se si z.Ramiz Hasanit i qeshte fytyra nga gėzimi e krenaria,kur shifte rininė tonė tė edukuar,tė formuar e tė shkolluar, qė tok tė gjithė ishin sot tė bashkuar nė aktivitetin e shoqatės ”Ilirida” nė Nybro. Kjo gjė e bukur atij sigurisht se i ngjallte kujtime pėr jetėn e tij tė gjatė nė mėrgim, pėr shokėt e tij, qė me decenie kishin qenė bashkė,nė ball tė aksioneve e nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare.

 

Ekipet tė ndara nė grupe i morėn kėpucėt me numra qė ju pėrshtateshin,morėn topat secili, shkruan emrat nė kompjuterė dhe filluan lojėn.Topat hudheshin, borilat binin, disa nga borilat qėndronin ende, djersėt rridhnin e gara sa vinte e bėhej mė interesante. Shumė nga pjesmarrėsit edhe freskoheshin me pije aty –kėtu. Kishte dhe biseda nė mes vete, kujtime tė ndryshme, biseda relaksuese dhe poenat nė tabelė pėr disa rriteshin dhe shtoheshin, pėr disa qėndronin ashtu,dhe nė fund secili grup nxori fituesin. Musa Reēi,sekretar i shoqatės, pasi i falėnderoj tė gjithė pėr pjesmarrje shtoj: ”Tė gjithė sonte fituam,sepse luajtėm e u argėtuam bashkarisht. Ju informoj se pas pak do tė takohemi nė lokalet e shoqatės pėr tė pėrcjellur Finalen e Kampionėve tė Evropės.” Ashtu u bė dhe loja e argėtimi vazhduan edhe nė shoqatė deri nė mbarimin e lojės. Shoqata ”Ilirida” pėr nder tė kėtij eventi kulturor e sportiv shtroi njė darkė tė pėrbashkėt pėr pjesmarrėsit e kėtij manifestimi sportiv dhe kulturor. Tė gjithė u ndien shumė tė kėnaqur e mė sė shumti fėmijėt dhe rinia.

 

Teksti: Raif Mehmeti

 

Forot: Musa Reēi

Botime tė reja

Romani i katėrt nė suedisht i Hamit Gurgurit

Hmit Gurguri

“Nė kthetrat e sigurimit”, roman, botoi shtėpia botuese “Erik Hans” nė Suedi, 2014.

Kėto ditė nė botimin e Shtėpisė botuese “Erik Hans” nė Suedi, doli nga shtypi romani i katėrt nė suedisht i shkrimtarit tonė Hamit Gurguri. Romani bėn fjalė pėr njė refugjat nga Kosova, i cili pas torturės sė pėrjetuar, arratiset dhe kalon kufirin nė Suboticė, veshur nė uniformė tė hekurudharit. Ai arrin nė Suedi, por edhe atje nuk e lėnė tė qetė. Njė bashkėvendas ia zgjatė gishtin dhe e paraqet nė Shėrbimin e sigurimit shtetėror suedez si atentator potencial. Atė sigurimi suedez e vėn nėn vezhgim dhe pėrcjellje permanente. Pas njė kohe atij i ofrohet bashkėpunim, por ai refuzon kategorikisht. Pritja e tij e gjatė e vė nė sprovė edhe nė Suedi dhe pas pesė vjetėsh, i ndihmuar nga miqtė suedezė me tė cilėt kishte kaluar kohė tė gjatė nė aktivitete tė ndryshme, hiqet dyshimi. Ai kurohet, sherohet deri nė ditėn e epopesė sė Prekazit. Atė ditė ai vendos tė bashkohet me aradhat ēlirimtare. Arrin nė Shkup, ku arratiset nga rojet e skėterrės sėrbe, nga e cila ai kishte ikur disa vjet mė parė...

 

Ėshtė njė pėrshkrim me ngjarje dinamike dhe kronologjike pėr njė periudhė 5 vjeēare, ku siē thuhet nė libėr, edhe pse nuk pati dhunė fizike nga suedezėt, megjithatė ishte njė krajatė shpirtėrore.

 

Kėto ditė, pas Kongresit vjetor tė Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Suedisė, anėtar i sė ciles ėshtė, e takuam shkrimtarin tonė dhe zhvilluam me tė njė bisedė tė shkurtėr:

 

─ Pas dhjetėra veprave tė pėrkthyera nga gjuha suedeze nė shqip, tė botimit tė mėse 20 veprave nė shqip, disa nė gjuhėt sllave, tani botuat romanin e katėrt nė suedisht. Si ia arrini tėrė kėsaj pune?

 

─ Ne si tė vonuar, i jemi mirėnjohės popullit suedez pėr tėrė pėrkrahjen ndaj nesh e ndaj Kosoves para luftės, gjatė luftės dhe rindėrtimit pas luftės. Tė gjithė krijuesit shqiptarė, ku e numroj edhe vehten si njė i vogėl ndėr ta, tani mė duket se ėshtė koha t’ia shpėrblejmė borxhin Suedisė.

 

─ Si mendoni?

 

─ Me krijimtari. Mė duket se ne krijuesit po ngrisim ura tė bashkėpunimit nė mes vendeve tona, nė mes popujve tanė, nė mes kulturave tona, duke hequr bariera, pengesa dhe paragjykimet qė ishin mė parė, pasi njiheshim pak, apo tė mos them aspak. Mė duket se ne me krijimtarinė tonė tani edhe po e pasurojmė, po e zbukurojmė dhe po e begatojmė tėrė atė koloritin e bukur shumėngjyrėsh suedez edhe me njė gemb tė kulturės dhe tė krijimtarisė shqiptare. Le tė jetė edhe ky libėr i imi kontribut modest nė kėtė drejtim. Mė duket se pėr kėtė v eprimtari, kėtu na ēmojnė pėr ēdo ditė e mė shumė.

 

─ A keni nė plan tė botoni edhe mė tutje nė suedisht ndonjė vepėr?

 

─ Po, do tė ketė e duhet tė ketė. Kam ca tema, ndėr to, pėr kontributin e femrės shqiptare, pra mendoj nė gjyshet, nėnat, motrat, gratė dhe vajzat tona, qė ani se nė ato kushte tė rėnda robėrie, prapambetjeje dhe varfėrie, kurrė nuk na mėsuan ta urrejmė njeriun. Kėtu, nė opinionin kulturor tė Suedisė ēmohet dhe mendoj se do tė ēmohet edhe mė shumė nė tė ardhmen.

 

I uruam punė tė mbarė edhe nė aktivitetet tjera qė ky krijues i yni kryen pa u ankuar kurrė./R.R./

KRYESIA E UNIONIT

Nė mbledhjen e parė pas Kuvendit zgjedhor, u konstituua kryesia e re e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Kryesia pėrbėhet nga Fikrije Bajraktari nga shoqata ”Dardania” nė Malmė, Ahmet Bella nga shoqata e muzikologėve dhe kompozitorėve nė Malmė, Jashar Gashi, nga shoqata ”Kosova” nga Kalmari, Ramadan Reshitaj, nga shoqata ”Besa” nga Malmė, Xhafer Balaj, nga shoqata ”Liria” Växjö, Fevzi Ademi, nga Shoqata e miqėsisė shqiptaro-suedeze nga Hässleholmi, Muharrem, Binaku, nga shoqata ”Daradani” e Boråsit, Shaip Alija, nga shoqata ”Kosova 2011” nga Eslövi, Muharrem Nura nga Shoqata ”Albansk-svensk familjecenter” nga Göteborgu, Mejreme Jashanica, nga shoqata ”Unikombi” nga Malmö, dhe Nora Sylejmani delegate nga shoqata ”Hand i hand”.

 

Nė kėtė takim u caktuan edhe veprimtaritė dhe sektorėt tė cilėt do tė udhėhiqen nga anėtarėt e Kryesisė. Fikrije Bajraktare ėshtė kryetare e Kryesisė sė Unionit, kurse Ahmet Bella ėshtė sekretar organizativ dhe ekonomik. Komisionin pėr Informim dhe koordinimin e shoqatave do ta bėjė Ramadan Reshitaj. Veprimtaritė sportive do ti udhėheqe Fevzi Ademi; Arsimin Muharrem Binaku, Integrimin Jashar Gashi; Rininė do ta udhėheqe Nora Sylejmani; veprimtaritė e femrave do t´i udhėheq Mejreme Jashanica; Kulturėn – Shaip Alija, bashkėpunimin me institucionet e Kosovės do t´i udhėheq Muharrem Nura dhe ēėshtjet sociale do t´i udhėheq Xhafer Balaj.

 

Nėnshkrues nė emėr tė Unionit do tė jenė kryetarja dhe sekretari.

Mbledhja e Kuvendit Zgjedhor tė Unionit

VEPRIMTARI E FRYTSHME E SHOQATAVE TONA

Kuvendi kryetare tė Unionit sėrish zgjodhi Fikrije Bajraktarin, kurse sekretar ekonomiko-organizativ zgjodhi Ahmet Bellėn.

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, i vetmi asociacion i organizuar dhe i pranuar nga organet shtetėrore suedeze, nė gjiun e tė cilit veprojnė 35 shoqata shqiptare, mbajti Kuvendin e rregullt zgjedhor. Nė m,bledhjen e Kuvendit morėn pjesė 43 delegatė nga 25 shoqata anėtare dhe ata analizuan veprimtarinė e kaluar njėveēare, pėrcaktuan kahjet e veprimtarisė pėr periudhėn e ardhshme dhe zgjodhėn organet drejtuese tė Unionit pėr periudhėn e ardhshme katėrvjeēare. Kjo periudhė u karakterizua me veprimtari tė sukseshme.

 

Pas zgjedhjes sė Kryesisė sė punės, séance e Kuvendit e udhėhoqi Ramadan Reshitaj, ndėrsa nė emėr tė mysafirėve, delegatėt I pėrshėndeti Claudia Crinski, pėrfaqėsuese e Studiefrämjandes nė Malmė, nė ambiejntet e sė cilės I zhvilloi punimet Kuvendi I Unionit.

 

Nė fjalėn e rastit tė kryestares, Fikrije Bajraktari si dhe nė diskutimet e delegatėve qė kishin ardhur nga shumė qytete tė Suedisė, u tha se periudha e kaluar njėvjeēare ka qenė e karakterizuar me njė sėrė veprimtarish kulturore dhe sportive. Nė tė gjitha kėto veprimtari ka dominuar angazhimi pėr ruajtjen e gjuhės, kulturės dhe traditės sė shqiptarėve nė kėtė shet skandinav si integrimi i tyre nė jetėn dhe shoqėrinė vendase.

 

Fikrije Bajraktari: I realizuam objektivat

 

Kryesia dhe organet tjera tė Unionit, gjatė vitit 2013, janė angazhuar nė ralizimin e tė gjitha pikave nė pėrputhje me Planin global dhe porgramin e miratuar nga Kuvendi i fundit vjetor, tha nė fillim tė fjalės sė rastit, kryetarja e Unionit, Fikrije Bajraktari duke konstatuar se me sukses kemi realizuar objektivat e parapara pėr kėtė periudhė raportuese. Kryesia e Unionit dhe administrata e saj, kanė qenė tė orjentuara rreth kryerjes sė punėve administrative dhe mbajtjes sė kontakteve me shoqatat anėtare dhe organet kometente. Mė sė shumti kohė na ka marrė kompletimi i dokumentacioneve tė shoqatave tona anėtare, regjistret e anėtarėsisė sė anėtarėve tė shoqatave, si dhe rrumbullaksimi i raporteve mbi veprimtarinė nė gjashtėmujorin e parė tė vitit 2013.

 

Kryesia dhe vperimtarėt tjerė kanė kontaktuar shumicėn e shoqatave anėtare dhe u kanė ndihmuar pėr kompletimin e dokumentacionit tė nevojshėm vjetor. Janė realizuar edhe disa kontakte mbi bashkėpunimin e ndėrsjell me disa institucione suedeze dhe ato kosovare qė kishin tė bėnin me verpimtaritė tona kapitale, si Festivali i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese nė Diasporė, Festivali i Foklorit Shqiptar nė Diasporė dhe nė aktivitetet e tjera tė rėdnėsishme pėr Unoinin dhe shoqatat anėtare. Janė mbajtur kontakte dhe takime sidomos me Ungomsstyrelsen, organ ky shtetėror, i cili edhe mbėshtet materialisht veprimtaritė tona dhe punėn tonė. Kjo ka ndikuar nė vėrtetimin e seriozitetit tonė dhe shtimin e besimit tek ky organ, tha Fikrije Bajraktari dhe vazhdoi:

 

Njėri ndėr aktivieteteve tė rėdnėsishme tė Unionit dhe tė shoqatave anėtare,

 

ka qenė angazhimi dhe kontributi pėr shėnimin e datave mė tė rėndėsishme tė historisė sonė kombėtare. Gjatė muajitshkurt nė Union dhe nė shoqata ka pasur kaluar njė varg aktivitetesh dhe manifestimesh nė shenjė tė shėnimit tė Ditės sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Janė mbjatur tubime tematike, mbrėmje shoqėrore, koncerte dhe turnire sportive. Gjatė kėtyre manifestimeve kanė asistuar anėtarė tė kryesisė sonė dhe veprimtarė tė Unionit, kuyrse pėr shoqatat dhe individėt mė tė dalluar janė ndarė diploma dhe mirėnjohje pėr angazhimet gjatė vitit.

 

Pėr veprimtaritė tona gjate vitit qė po raportojmė kanė shkruar mjetet e ndryshme tė infortmimit si kėtu nė Suedi ashtu edhe ato nė Kosovė e nė Shqipėri. Poashtu faqja jonė zyrtare e interenetit www.kosalbanuionen.se ėshtė freskuar vazhdimisht me informacione dhe shkrime aktuale. Kėtu nė mėnyrė tėrregullt janė publikuar gjithashtu tė gjitha veprimtaritė e Unionit, tė Kryesisė, seksioneve dhe tė shoqatave anėtare, tha mes tjerash nė fjalėn e vetė, kryetarja e Unionit, Fikrije Bajraktari.

Ahmet Bella: Kishim nė dispozicion mbi 600 mijė krona

 

Duke raportuar pėr rrjedhat e ekonomisė sė Unionit, sekrtari organizativ dhe ekonomik, Ahmet Bella, theksoi se nga mbėshtetja materiale e organeve suedeze, mjeteve nga projektet dhe ndihmave tė tjera,u tha se Unioni gjatė vitit 2013 ka pasur nė dispozicion rreth 600 mijė korona suedeze, qė ėshtė njė shumė prej mbi 60 mijė eurove. Me kėto mjete janė mbėshtetur veprimtaritė tradicionale tė Unionit, administrata e tij si dhe janė ndihmuar shoqatat anėtare.

 

Ecuritė finansiare tė Unionit mbikqyren nga revizorėt intern tė Unionit si dhe nga revizoir i autorizuar suedez. Nė raportet e tyre, gjithashtu u theksua se Unioni gjatė kėsaj periudhe kap asur njė ekonomi stabile dhe se mjetet janė shfrytėzuar me nikoqirllėk.

 

Shoqatat anėtare tė shtrira nė shumė pjesė tė Suedisė kanė bashkėpunuar ngusht me institucionet vendore dhe ato tė Kosovės, pėrmes sė cilit bashkėpunim janė forcuar lidhjet miqėsore mes Suedisė dhe Kosovės.

 

Pėr tė debatuar pėr dokumentet e prezantuara, nė Kuvend u zhvillua debat. Diskutuan: Jashar Gashi, Haxhi Mehmeti, Kosta Seferi, Rustem Rama, Ismail Jashanica, Sejdi Zeka, Nora Sylejmani, Fikrije Bajraktari, Mejreme Jashanica, Muhamet Thaqi, Mustafė Kabashi dhe delegatė tė tjerė.

 

U aprovuan raportet

 

Delegatėt e Kuvendit, pas diksutimeve, kanė miratuar raportet e paraqitura dhe kanė zgjedhur organet e reja. U zgjodhė kryesia e re, prej 11 anėtarėsh qė pėrfaqėson shumicėn e shoqatave anėtare. Anėtarėt e Kryesisė sė Unionit tė zgjedhur nga Kuvendi janė : Fikrije Bajraktari nga shoqata ”Dardania” nė Malmė, Ahmet Bella nga shoqata e muzikologėve dhe kompozitorėve nė Malmė, Jashar Gashi, nga shoqata ”Kosova” nga Kalmari, Ramadan Reshitaj, nga shoqata ”Besa” nga Malmė, Xhafer Balaj, nga shoqata ”Liria” Växjö, Fevzi Ademi, nga Shoqata e miqėsisė shqiptaro-suedeze nga Hässleholmi, Muharrem, Binaku, nga shoqata ”Daradani” e Boråsit, Shaip Alija, nga shoqata ”Kosova 2011” nga Eslövi, Muharrem Nura nga Shoqata ”Albansk-svensk familjecenter” nga Göteborgu, Mejreme Jashanica, nga shoqata ”Unikombi” nga Malmö, dhe Nora Sylejmani delegate nga shoqata ”Hand i hand” nga Malmö. Kryetare edhe pėr mandatin e ardhshėm u rizgjodh Fikrije Bajraktari, kurse sekretar organizativ dhe eknomik u zgjodh Ahmet Bella.

Nga aktivitetet e Unionit

TAKIME PĖR ZGJEDHJET 2014

Nė kuadėr tė veprimtarive dhe bashkėpunimit me institucionet vendore suedeze, nė Union sivjet po zhvillohet njė projekt qė ka pėr synim informomin pėr zgjdhjet, tė cilat sivjet mbahen nė Suedi.

 

Nė kuadėr tė kėtij projekti, ditė mė parė, veprimtarė tė Unionit dhe pėrfaqėsues tė shoqatave tona anėtare, kanė pasur njė takim me pėrfaqėsues tė partive politike tė Malmės dhe regjionit tė Skones. Nė kėtė bisedė u fol pėr zgjedhjet pėr Unionitn Evropian, tė cilat do tė mbahen nė tėrė Suedinė mė 25 maj. Nė panl morėn pjesė Mari Grönlund nga Partia Socialdemokrate, Katrin Mendes, nga Iniciativa pėr femra , Rasmus Lind nga Partia e tė Gjelbėrve dhe Martin Hallander nga Partia Kristianodemokratike.

 

Bisedėn e udhėhoqėn bashkarisht, Ahmet Bella qė njėherit ėshtė edhe udhėheqės i projektit si dhe Claudia Srinski nga Studiefrämjandet.

 

Pėr realizimin e kėtij projektit Unionit i janė ndarė 100 mijė korona sudeze.

UNIONIT – 100 mijė korona pėr zgjedhje

Ahmet Bella, udhėheqės i projekltit

Drejtoria pėr rini dhe pėr ēėshtjet tė shoqėrisė civile (Myndygheten för ungdosm-och civilsamhällesfrågor), mė parė quhej Ungdomsstyrelsen, qė ėshtė institucion shetėror i Suedisė pėr tė mbėshtetur materialisht veprimtaritė e shoqėrisė civile, ditė mė parė ka pranuar Porjektin e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe pėr zhvillimin e tij ka ndarė 100 mijė korona suedeze. Kanė qenė 242 subjekte qė kanė kėrkuar mbėshtetje materiale pėr projektet e tyre lidhur me zgjedhjet qė sivjet mbahen nė Suedi, por institucioni nė fjalė, pasi ka analizuar tė gjitha projektet e arritura, ka vendosur tė mbėshtesė vetėm 22 prej tyre. Nė mesin e kėtyre 22 projekteve tė aprovuara ėshtė edhe projekti i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė cilin e ka hartuar dhe e udhėheq sekretari ekonomiko-organizativ i Unionit, Ahmet Bella. Nga 22 projektet e aprovuara, janė vetėm 3 projekte qė janė bėrė nga asociacionet e organizuara nė baza etnike dhe kjo paraqet angazhimin dhe seriozitetin e Unionit nė raport me instutucionet shtetėrore suedeze.

 

Udhėheqėsi i projektit, Ahmet Bella, thekson se projekti ka tė bėj me informimin e shoqatave shqiptare, anėtare nė Union lidhur me rėndėsinė e zgjedhjeve, tė cilat sivjet mbahen pėr Parlamentin Evropian si dhe pėr zgjedhjet e pėrgjisthshme nė Suedi. Pra nė fokus janė bashkėkombasit tanė qė jetojnė dhe veprojnė nė Suedi.

MNISITRIA E KULTURES E KOSOVES – MBESHTET UNIONIN

Disa nga veprimtaritė kulturore qė organizon tradicionalisht Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tashmė po pėrkrahen, po mbėshtetėn materialisht dhe janė futur edhe si veprimtari nė programet qeveritare tė Kosovės. Kėshtu ėshtė edhe me Festivalin e Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, manifestim ky qė nė organizim tė Unionit sivjet do tė mbahet pėr tė 12 herė me radhė.

 

Pėr tė mbėshtetur kėtė veprimtari tė vetme tė kėtij lloji nė tėrė diasporėn shqiptare, kėto ditė Ministria pėr Kulturė, Rini dhe Sport e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, ka ndarė njė shumė prej 2.500 eurosh (rreth 25 mijė korona suedeze).

 

Festivali i XII i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese Shqiptare nė diapsorė, do tė mbahet mė 13 shtator nė Malmė dhe do tė pėrcillet edhe me veprimtari tė tjera kulturore.

Festivali i VIII i Folklorit mbahet nė Växjö

Paraqitjet pėr pjesėmarrje bėhen deri mė 10 maj.

 

Festivali i VIII Tradiconal i Foklorit Shqiptar nė Diasporė, qė organizohet tash disa vjet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, sivjet do tė mbahet nė mė 24 maj 2014, nė qytetin unveristar Växjö, Suedi.

 

Bartėse e organizimit tė kėtij manifestimi do tė jetė shoqata ”Liria” e kėtij qyteti, kurse nė tė, sikurse edhe viteve tė tjera, do tė prezantohen vlerat e foklorit shqiptar. Tė drejt pjesėmarrje nė kėtė manifestim kanė tė gjitha ansmablet, grupet folklorike dhe amatorėt qė kultivojnė folklorin shqiptar nė diasporė.

 

Paraqitja do tė bėhet deri mė 10 maj tek kryesia e shoqatės ”Liria” nė Växjö, pØrkatėsisht tek kryetari i Kėshillit organizativ, Xhafer Balaj. Pėr kontakte pėrdorni kėtė numėr telefoni ose adresė elektronike: 0707 775129, emaili: balaj02@hotmail.com.

 

Kėshilli Artistik i Festivalit tė VIII

Pėr nder tė 6-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės SHKSH”ILIRIDA” nė Nybro tė organizoi njė mbrėmje festive.Kjo mbrėmje ishte e veēantė spese ata po nderonin njėrėn ndėr figurat mė tė ndritara tė kombit tonė, Nuri Mazarin. Me nismėn e Sefedin Dalipi me origjinė nga fshati Dollogozhdė ,shoqata”Ilirida” nė mbledhjen e saj tė mbajtur mė 25 janar 2014 me unanimitet tė plotė vendosi qė fotografia e Nuri Mazarit,bashkė me njė tekst biografik,tani e tutje tė jetė e vendosur nė lokalet e kėsaj shoqate dhe qė zbulimi i saj tė bėhet zyrtarisht. Pėr tė zbatruar kėtė vendim, nė kolalet e shoqatės u bė njė ceremoni madhėshtore.

 

Manifestimin e hapi arsimtari i gjuhės amtare z.Raif Mehmeti: “Tė nderuar bashkatdhetarė,veteranė tė komunitetit shqiptar nė Nybro,i nderuari Sadulla Zendeli-Daja,mysafirė,tė nderuar pėrfaqėsues tė Unionit tė shoqataveshqiptare nė Suedi,tė nderuar vaprimtarė,anėtarė dhe e nderuara kryesi e Shksh”Ilirida” mė lejoni qė nė emėr tė Kėshillit Organizativ tė shpalli tė hapur”Manifestimin e sontėm”me rastin e 6- vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės dhe zbulimit zyrtar tė fotografisė sė Nuri Mazarit- komandant Struga.” Manifestimi filloi me intonimin e Himnit kombėtar dhe Himnit shtetėror tė Kosovės. Pastaj tė pranishmit nderuan me njė minut heshtje tė gjithė Deshmorėt e Kombit qė ranė pėr lirinė e Trojeve Etnike Shqiptare.Nė vazhdim fjalėn e mori sekretari i shoqatės”Ilirida” nė Nybro z.Musa Reēi,i cili tė pranishmit pėrshėndeti me “Mirėseardhje”dhe uroj qė tė ndjehen mirė e tė kalojnė sa mė bukur nė kėtė mbrėmje festive.

 

 

 

Shqiptarėt e Nybros – shembull pėr tė tjerėt

 

Nė skenė u paraqit veprimtari,studiuesi,shkrimtari,gjuhėtari dhe veterani i arsimt shqip nė Suedi e Skandinavi z.Fil.mag Sadulla Zendeli- Daja i cili pėrshėndeti edhe nė emėr tė Unionit tė shoqatave shqiptare nė Suedi dhe tė pranishmėve ju drejtua me kėto fjalė:

 

“Tė nderuar bashkatdhetarė,tė nderuar tė pranishėm,komuniteti shqiptar nė Nybro,ka qenė dhe mbetet njė komunitet i veēantė pėr shumė arsye:Kėtu filloi shkolla e parė shqipe nė baza kombėtare mė 5 mars tė vitit 1975,kėtu filloi organizimi i parė nė baza kombėtare,ku u bė shkėputja pėrfundimtare nga klubet dhe shoqatat jugosllave tė cilat pėrveē qė shqiptarėve aso kohe ju bėnin presion tė jenė pjesė e tyre,i ndiqnin ata dhe i torturonin,me planin e tyre qė tė ngjallni ndjenjėn e frikės pėr t’u tėrhjekur nga organizimet nė baza kombėtare.Ata kishin planin dhe strategjinė e tyre,e ne kishin planin dhe vizionin tonė kombėtar.Krenaria e jonė mė e madhe me shkollėn shqipe dhe me kėtė komunitet ėshtė se nga kjo Nybro e vogėl,dolėn si askund tjetėr,asė nė Malmö e qytetet e mėdha tė Suedisė,mbi 100 intelektual qė sot janė nderi dhe krenaria e jonė.Gjitmonė ndjehem mė mirė se kudo tjetėr kur jam kėtu e nė mesin e juaj,marr forca e energji tė reja.Unė tė gjitha kėto do ti pėrmbledhi edhe nė librin tim nė tė cilin jam duke punuar,sepse ky komunitet meriton qė tė shkruhet pėr ta, se janė historia vetė, tha Daja.

 

Moderatori i mbrėmjes pasi mori lajmin se kėto ditė kishte dalur nga shypi Fjalori mė i ri shqip-suedisht, me autor Fil.mag Sadulla Zendeli- Daja,e uroj nė emėr tė komunitetit shqiptar tė Nybros me fjalėt: “Gėzofshi shėndet,paēi gjithmonė gėzime e tė mira nė jetė, ju lumtė pėr kėtė punė kolosale qė po e bėni nė vazhdimėsi nė shėrbim tė komunitetit tonė.Krenohemi me ju dhe punėn tuaj z.Daja!” Urimi u pėrcoll me duartrokitje tė fuqishme.

 

 

Sakrifica tė mėdha deri tek Pavarėsia

 

Fjalėn e rastit pėr 6- vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės e paraqiti zoti Raif Mehmeti,arsimtar i gjuhės amtare i cili fjalimin e tij e filloi me urimin pėr Pavarėsinė e Kosovės. Pastaj ai i bėri njė pėrshkrim pėrpjkejes sė gjatė dhe sakrificave qė bėnė kosovarėt deri tek dita e shpalljes sė pavarėsisė sė S´shtetit tė tyre. Mes tjerash ai tha: “Me shpėrbėrjen e Perandorisė Osmane dhe krijimin e Shqipėrisė shtet,101 vjet mė parė tokat shqiptare u ndanė nė dysh dhe populli shqiptar pėrjetoj pėr kėto 100 vjet vuajtjet mė tė tmerrshme nė Evropė.Shumė gjak u derdhė,shumė sakrifica u bėnė deri nė shpalljen e aktit mė tė lartė sublim tė njė shteti siē ėshtė shpallja e pavarėsisė.Nė luftėn e fundit nė Kosovė u mobilizuan shqiptarėt nga tė katėr anėt e Globit pėr ti dal zot vendit tė tyre tė shtypur me forcė nga kasapi i Ballkanit dhe forcat e tij kriminale.Pėrveē bijėve dhe bijave mė tė mira tė kombit tonė qė u moblizuan nė ēlirimin e Kosovės,rol tė madh pati edhe presidenti historik i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova,e kėsaj radhe me ne ishte edhe bota demokratike nė krye me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės si aleatė i natyrshėm i shqiptarėve,Britania e Madhe,Gjermania,Franca,Italia dhe shteti mikrpitės pėr ne Suedia.Krahė tyre u rreshtua edhe aleanca mė e fuqishme ushtarake nė botė NATO.Bombardimi i caqeve ushtarake serbe, shqiptarėve ju ngjalli shpresėn se dita e agimit tė lirisė nuk ėshtė e largėt.Po,kasapi i Ballkanit u egersue edhe mė shumė, ai dhe forcat e tij ushtarake vranė dhe masakruan mbi 10 mijė shqiptarė,mijėra tė tjerė rezultuan tė zhdukur dhe mbi 1 milion morėn rrugėn e arratisė pėr nė Shqipėri e Maqedoni. Ushtria Ēlirimtare nėn udhėheqjen e bijėve mė tė mirė, vazhdoi luftėn e saj deri nė ditėn e ēlirimit mė 12 qershor 1999.Rol historik dhe mbėshtetje tė fuqishme nė Pavarėsinė e Kosovės dha edhe shteti amė Shqipėria, tha Raif Mehmeti.

 

 

Ndihmat nga bashkėkombasit tanė nė Nybro

 

Nė kėtė fjalė rasti pėrgjegjėsia mė ra qė tė vlerėsoj dhe kontributin e mėrgatės shqiptare kėtu nė Nybro, vazhdoi R. Mehmeti. Nybroja si qytet i vogėl me vetėm 85 vjet histori tė saj si qytet,shqiptarėt e parė i pranoi nė fillim tė viteve tė 60-ta.Ata erdhėn kėtu me njė mall dhe me dhimbje tė madhe, qė ishin tė detyruar ta braktisin atdheun e tyre.Po,nė realitet ata e braktisėn vetėm fizikisht, sepse shpirėtėrisht,me mendje dhe zemėr,ishin gjithmonė pranė vendlindjes sė tyre, dhe jetonin bashkė me vuajtjet e popullit shqiptar nė tė gjitha hapėsirat ku jetonin ata.Ky komunitet asnjėherė nuk e ndali dorėn e ndihmės pėr Kosovėn dhe popullin e saj vėlla.Po pėrmendim vetėm disa prej tyre.Aksioni “Familja ndihmon familjen,aksioni pėr“Grumbullimin e armatimit”,aksioni “Ndihmė pėr shkollėn shqipe”,aksioni”Ta ndihmojmė Drenicėn”,aksioni”Ndihmo edhe ti”,ku u grumbulluan ndihma ushqimore dhe nė veshmbathje,Fondi “Vendlindja thėrret”,ku nė mėnyrė shumė tė fuqishme u ndihmua lufta e lavdishme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, me afro 1 miljon kruna suedeze.Kėta njerėz atėdhetarė e humanistė, duke qenė nė kontakt me familjarėt e tyre, i hapėn zemrat e shtėpitė e tyre, pėr ti pritur e sistemuar mijėra refugjatė qė ishin pėrzurė dhunshėm pas bombardimeve tė Natos nga forcat serbe pėr nė Maqedoni.Pra, kur sot e festojmė 6- vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės,kur Kosovėn e kanė njohur mė shumė se 106 shtete,dhe kur mbrenda javėsh pritet tė formohen edhe Forcat e Armatosura tė Republikės sė Kosovės,kemi arsye tė madhe e tė fuqishme tė jemi krenar me kėtė komunitet tepėr tė vyer, qė nė gjirin e vet ka njerėz atdhetarė e humanitarė e ti themi “Faleminderit vėllezėr shqiptarė”,ju jeni pjesė e shtetėsisė sė Kosovės dhe jemi krenar me ju dhe fėmijėt e juaj, qė sot janė emėr i madh nė Univerzitet e Suedisė dhe na prezentojnė si ambasadorėt mė tė mirė, ne dhe Kombin tonė tė lashtė shqiptar.Sot nė kėtė ditė krenarie pėr ne,nė kėtė 6 – vjetor duhet tė pėrmendim me dhimbje e krenari oficerėt dhe ushtarėt, qė mė gjakun e tyre tė njomė i dhanė kuptim shprehės lirisė dhe Pavarėsisė sė Kosovės.Ndėr ata tė shumtė janė dhe: Zahir Pajaziti, Komandanti Legjendar Adem Jashari, Hamėz Jashari,Nuri Mazari,Ismet Jashari,Mujedin Aliu,Tahir Sinani,Indrit Cara,Shkelzen e Luan Haradinaj,Mujė Krasniqi,Bekim Berisha,Fehmi e Xhevė Lladrofci,Agim Ramadani,Sali Ēekaj, Ilaz Kodra... e shumė komandant,ushtarė e eprorė,djem e vajza qė me gjakun e tyre ndėrtuan themelet e shtetit tė Kosovės, nėnvizoi Raif Mehmeti.

 

Kosova sot sfidė tė ndėrtimit tė shtetit ka presionin e Serbisė pėr ta penguar Kosovėn nė shtetndėrtimin e saj,po sfidė ka dhe krimin e organizuar dhe korrupsionin.Besoj se me formimin e ushtrisė sė vet Kosova do tė jetė dorė e zgjatur ndihme dhe bashkėpunimi edhe pėr vėllezėrit e vet nė Maqedoni e nė Luginėn e Preshevės e gjetiu. Lavdi Dėshmorėve tė Kombit! Roftė Republika e Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran,Rroftė kombi shqiptar!Ju faleminderit!Kėshtu e pėrfundoi zoti Raif Mehmeti,fjalimin e tij pėr nder tė 6- vjetorit tė pavarėsisė.

 

Pas fjalės sė arsimtarit Raif pėr tė pranishmit u prezentua njė program i shkurtėr dokumentar i pregatitur nga veprimtari z.Mendi Capri me titull simbolik ”Rrugėtimi drejt Pavarėsisė”.

 

 

Komndant Struga, trim i paepur, prej njė lufte nė luftėn tjetėr

 

Raif Mehmeti mbajti edhe njė kumtesė pėr jetėn dhe veprėn historike tė dėshmorit Nuri Mazari – komnandant Struga duke theskuar se nė kėtė pėrvjetor tė shėnimit tė 6- vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės, ne po nderojmė njėrėn ndėr figurat mė tė ndrituara tė kombit shqiptar Nuri Mazarin- komandant Strugėn.

 

Nuri Mazari lindi nė fshatin Dollogozhdė tė Strugės mė 5 maj 1979,nė njė familje patriotike nga prindėrit Gjilisha dhe Nazim Mazari.Gjyshi i tij i tregonte historinė dhe padrejtėsitė historike ndaj shqiptarėve, kurse Nuhiu i skaliste nė kujtesė.Shkollėn fillore e kreu nė fshatin e lindjes nė Dollogozhdė.Regjistrohet nė shkollėn e mesme nė Strugė tė cilėn e kreu me sukses tė shkėlqyer.Thirrjes sė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė pėr luftė kundėr okupatorit serb,qė u bė pas rezistencės heroike tė Adem,Hamėz dhe Shaban Jasharit...pa hezitim ju pėrgjigj edhe Nuri Mazari.Nė pranverėn e viti 1998 nė luftėn e Kosovės u nisė me kėto fjalė:”Mirupafshim familje,mirupafshim Dollogozhdė!O sot o kurrė ka ardhur momenti pėr amanetin e tė parėve tanė,do ti bashkangjitem luftėtarėve tė Ademit tonė tė madh”.U nisėn pėr nė Tiranė bashkė me shokun e tij Shkelzim Bariun.U takuan me figura tė njohura tė luftės dhe nė mesin e tyre ishte edhe pishtari i demokracisė Azem Hajdari i cili i pėrcolli me kėto fjalė”Ju prift e mbara Strugė”.Duke kaluar njė rrugė tė gjatė e tepėr tė mundimshme dhe i ngarkuar me armatim e municion,duke pėrshkuar bjeshkėt e Shkėlzenit,tė Jasiqit t e tė Junikut arriti nė Dukagjin ku ju bashkangjit Brigadės 131”Jusuf Gėrvalla”me komandant Ramush Harandinajn i cili i uron me fjalėt”Mirė se keni ardhur nga Struga pėr ti dal zot Kosovės”.Mori pjesė nė tė gjitha aksionet mbrojtėse dhe sulmuese ku u dallue si gjuajtėsi mė i mirė me armė automatike.Si rezultat i meritave tė treguara bėhet pjesė e Njėsitit Special qė e drejtonte komandant Daut Haradinaj.Me pėrfundimin e luftės inkuadrohet nė TMK nė Zonėn e Tretė tė Dukagjinit.Nuriu mbaroi edhe kursin pėr eprorė nė Akademinė Ushtarake nė Prishtinė.Pasi filloi lufta nė Luginėn e Preshevės Nuriu mori pjesė aktive nė luftėn e UĒPMB-sė,kryesisht si stėrvitės dhe furnizues me armė.Nė janar tė vitit 2001 tashmė nė uniformėn e Ushtrisė Ēlirimtare kombėtare dhe me armė nė dorė del publikisht nė bazė tė komunikatės nr.6- tė UĒK-sė.

 

Ai pati nderin tė jetė komandanti i parė i formacionit tė parė tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare.Nė luftimet e ashpra nė mes UĒK-sė dhe forcave maqedonase plagoset nė Tanushė mė 16 mars 2001.Nuriu plagoset rėndė nė trup dhe nė tė dy kėmbėt nga ku dėrgohet pėr shėrim nė spitalin e Prishtinės.Del parakohe nga spitali dhe Shtabi i UĒK-sė e ngarkon dhe Nuriu e pranon formimin e Brigadės 111,nė zonėn Strugė- Dibėr- Kėrēovė nė pjesėn e Maqedonisė Jugperėndimore.Si udhėheqės i kėsaj brigade ai pranohet edhe anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare i cili drejtohej nga Ali Ahmeti.Pas pėrfundimit tė tri luftėrave dhe kryerjes sė obligimit tė tij kombėtar,Nuriu kthehet nė vendlindjen e tij qė aq shumė e deshi nė Dollogozhdė ku martohet me Vlora Ahmetxhekajn nga Deēani i Kosovės me tė cilin lindin vajzėn Shqipdona.Me votėn e popullit nė vitin 2005 zgjidhet kėshilltar nė komunėn e Strugės.Nga plasja e njė sherri nė hyrje tė fshatit nė tė cilin pėrpiqet tė ndėrmjetėsoj, merr plagė dhe vdes duke e lėnė nė gjysmė rrugėn e tij tė filluar qė i kishin lėnė amanet tė parėt”Bashkimin e shqiptarėve nė njė shtet tė vetėm Shqipėri. ”NUK LINDA TĖ JEM I PARI MĖ THONĖ THJESHT NURI MAZARI!

 

Tė nderuar tė pranishėm Nuri Mazari- komandant Struga,bashkė me Ismet Jasharin-komandant Kumanovėn dhe GjenaralmajorTahir Sinanin mbesin figurat mė emblematike tė kombit shqiptar dhe janė dhe do tė mbesin simbol i bashkimit kombėtar.Njė komb qė nxjerr nga gjiri i vet kėsi luftėtarėsh nuk vdes kurrė.Lavdi e pėrjetėshme jetės dhe veprės sė Nuri Mazarit- komandant Strugės dhe gjithė Dėshmorėve tė Kombit!Rroftė “Ushtria Ēlirimtare e Kosovės”,rroftė “Ushtria Ēlirimtare e Pereshevės,Medvegjės dhe Bujanocit”,rroftė “Ushtria Ēlirimtare Kombėtare”!Rroftė “Bashkimi kombėtar”!Rroftė kombi shqiptar!Rroftė komuniteti shqiptar nė Nybro!Ju faleminderit pėr vėmendjen! – pėrfundoi Mehmeti.

 

 

Burimet:Dr.Ibrahim Krosi”KOMANDANT STRUGA LEGJENDĖ E GJALLĖ”.

 

Programi vazhdonte e emocionet shtoheshin edhe mė shumė.Ishte moment prekės kur z.Sefedin Dalipi,bashkėvendas i Nuri Mazarit-komandant Strugės doli nė foltore pėr ti pėrshėndetur tė pranishmit i cili mes tjerash tha: “Tė nderuar tė pranishėm edhe po tė flas deri nesėr nuk mund ti pėrfshij tė gjitha ato qė duhet tė thuhėn pėr Nuri Mazarin- komandant Strugėn.Ai nė dorė kishte fotografitė me emblemat e tri ushtrive tona tė lavdishme ,ku tregoj se vetė pjesmarrja dhe kontributi i Nuriut si komandant nė kėto tri luftra flasin vetė, unė nuk kam ēka tė shtoj mė shumė.Ju falėnderoj shumė qė sonte e nderuat jo vetėm Nuri Mazarin po gjithė Dollogozhdėn,Iliridėn,Kosovėn,Shqipėrinė dhe gjithė shqiptarinė.

 

Me njė fjalė pėrshėndetėse tė pranishmėve ju drejtua edhe juristi dhe veprimtari nga Kalmari z.Zymer Kuqaj i cili evokoj kujtimet e tij si pjesmarrės i demostratave studentore nė Prishtinė.Falėnderoj organizatorin dhe pėrgėzoj pėr punėn e vyer qė po bėn shoqata “Ilirida” nė Nybro.

 

Nė vazhdim tė pranishmit pėrcollėn njė dokumentar lidhur me jetėn dhe veprėn e Nuri Mazarit- komandant Struga,pėrgatitur nga Mendi Capri.

 

Moderatorei qė drejtonte programin plotė emocione tha:Tani kemi ardhur tek njė moment kyē tė manifestimit tė sontėm,zbulimit zyrtar tė fotografisė sė komandant Strugės.Kam nderin qė t’i ftojė veteranėt e komunitetit shqiptar nė Nybro z.Ramiz Hasani dhe z.Sefedin Dalipi,pėr ta bėrė zbulimin e fotografisė sė Nuri Mazarit- komandant Strugės.

Nuri Mazari - Komandant Struga

Ramiz Hasani dhe Sefedin Dalipi bėjnė zbulimin e fotografisė sė komandant Strugės

Pas emocioneve e edhe lotėve mbrėmja vazhdoi me kėngėn pėr komandant Strugėn,kėnduar nga kėngėtarja e jonė e njohur Shkurte Fejza.Gradualisht afohej koha pėr koktej tė cilin e kishin pregatitur enkas pėr kėtė mbrėmje kryesia e shoqatės”Ilirida” ,dhe radha tani ishte pėr z.Musa Reēi,sekretar dhe veprimtar i shquar i ēėshjtės kombėtare qė t’i ftoj tė pranishmit pėr njė koktej!

 

Mė pastaj filluan kėngėt e vallėt,filloj tė festohej dinjitetshėm e pėrballė flamurit kombėtar dhe ati shtetėror tė Kosovės qėndronte aty afėr fotografia e Nuri Mazarit-komandant Strugės qė lokalit tė shoqatės “Ilirida” ja shtoj bukurinė dhe madhėshtinė,ashtu siē ishte vetė madhėshtore jeta dhe vepra e Nuri Mazarit.

 

Nė fund tė pjesės sė programit artistik u partaqit u falenderuan tė gjithė ata qė u angazhuan pėr kėtė mbrėmje festive:Shksh”Ilirida”,respektivisht kryesia me kėte pėrbėrje:Defrim Popaj,kryetar,Musa Reēi sekretar,Lulzim Hasani,sekretar pėr ēėshtje organizative dhe bashkėpunim,anėtarėt e kryesisė zotėrinjtė Murat Dalipi dhe Burim Staraveci,veteranėt e komunitetit tonė pėr ndihmė me dekada. Falenderim veēant ishte pėr arsimtarin e shkollės shqipe tė kėtij qyteti,gjuhėtarin,studiuesin dhe leksikografin Fil.mag Sadulla Zendeli-Daja,anėtarėt e veprimtarėt tanė. U falenderua edhe Unionin e shoqatave shqiptare nė Suedi pėr ndihmė dhe pėrkrahje, z.Mendi Capri,pėr pregatitjen e dukumentarėve pėr Kosovėn dhe komandant Strugėn. Si dhe sponsorėt tonė tė pėrhershėm “Plivitrade” dhe “Prishtina Livs”nė krye me zotėrinjtė:Avni Krasniqi dhe Jeton Tėrmkolli si dhe z.Sefedin Dalipi pėr ndėrmjetėsim dhe ndihmė tė pakursyer!

Kalmar: Turnir nė fudboll tė vogėl

Mė tė mirėt – ”Labes hjältar”

Me rastin e shėnimit tė 6-vjetorit tė shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikles sė Kosovės, nė Kalmar u mbajt Turniri tradicional nė fudboll tė vogėl. Ky ėshtė manifestim tradicional i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, i cili organizohet nga Shoqata Kulturore Shqiptare ”Kosova” e Kalmarit, qė ėshtė anėtare e kėtij Unioni.

 

Nė turnir morėn pjesė gjithėsejtė 4 ekipe: ”Karlskrona”, ”Prishtina”, ”Hakiu” dhe ”Labes hjältar”.

 

Kryetari i shoqatės ”Kosova”, Jashar Gashi, informon se nė Kalmar ishte njė ditė feste ku ishin tė pranishėm shumė bashkėatdhetarė, tė cilė patėn mundėsinė tė pėrcjellin ndeshjet shumė interesante dhe kualitative tė ekipeve pjesėmarrėse.

 

Si zakonisht ekipet ishin nė nivelin e duhur tė FAIR-PLAYIT kėshtu qė nuk kishim asnjė mosmarrveshje. Sa i pėrket referimit mundė tė themi se edhe ajo ishte e nivelit tė duhur dhe se kontibuan referėt Valdet Belegu nga Kalmari si dhe referi Adrian Gashi nga qyteti Oskarshamn.

 

Njė kėnaqėsi e veēantė ishte tė shofim se si fėmijėt pėrparojnė nė zhvillimin e fotbollit, u luajtėn dy ndeshje dhe fėmijėt treguan se janė ata tė cilėt nė tė ardhmėn do tė flasin gjuhen e fotbollit.

 

Fituesėve tė turnirit iu ndanė shperblime si kupat pėr Vendin e parė, Vendin e dytė dhe pėr Vendin e tretė, tė cilat ishin dhuratė nga ana e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Ekipet mė tė dalluara u shpėrblyen edhe para, kėshtu Vendi parė mori 1.500 korona, Vendi i dytė 1.000 korona dhe Vendi tretė u shpėrblye me 500 korona.

 

Nė emėr tė organizatorėve shpėrblimet u ndanė nga Emin Muqolli, Jashar Gashi dhe Bashkim Gjukaj. Ndėrkaq fėmijėve medalet ua ndau Gėzim Krasniqit.

 

Turnirn nė Kalmar e pėrcollėn edhe Ahmet Bella, sekretar e Fevzi Ademi anėtar i Kryesisė sė Unionit.

 

 

Resultatet e ndeshjeve ishin kėto:

 

Karlskrona-Prishtina 3-1

 

Hakia-Labes hjältar 1-2

 

Labes hjältar-Prishtina 5-2

 

Hakia- Karlskrona 2-4

 

Prishtina- Hakia 3-1

 

Karlskrona- Labes hjältar 3-5

 

Pas pėrfundimit tė ndeshjeve tabela pėrfundimtare dukej kėshtu:

 

Labes hjältar-----9 pikė

 

Karlskrona--------6 pikė

 

Prishtina --------- 3 pikė

 

Hakia -------------0 pikė

 

Nė ndeshjen gjysėmfinale luajtėn ekipet:

 

Labes Hjältar – Hakia 2-0

 

Karlskrona – Prishtina 8-0

 

Pėr vendin e tretė u zhvillua ndeshja nė mes tė ekipeve:

 

Prishtina-Hakia 1-4

 

 

Ndeshja finale u zhvillua nė mes tė ekipeve:

 

Karlskrona-Labes hjältar 5-7

LDK nė Suedi mbajti Kuvendin vjetor

KONSEGUENT NĖ RRUGĖN E DR. RUGOVES

Kryetar i degės pėr Suedi u zgjodh Zymer Qupeva

Nga punimet e Kuvendit tė VIII tė Degės sė LDK nė Suedi

Zymer Qupeva, kryetar i ri i LDK nė Suedi

Dega e LDK nė Suedi, nė vitet e fundit, nuk ka qenė sa duhet aktive. Kanė qenė disa arsye objektive qė kanė ndikuar pėr pasivitet. Njėra ndėr to ishte edhe ndikimi i ndarjes me rastin e themelimit tė LDD tė Dacit, ku patėn aderuar njė numėr i konisderueshėm veprimtarėsh. Por nė veprimtarinė e pėrgjithshme, ka ndikuar edhe zbehja e aktiviteteve politike nė tė gjitha partitė shqiptare edhe nė Suedi pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė dhe ēlirimit tė saj. Para luftės, nė shumė vendbanime ku banonin shqiptarėt nė Suedi, vepronin aktivet dhe nėndegėt e LDK-sė, ndėrsa nė vitet e fundit, sikurse edhe nė partitė tjera shqiptare ka rėnė numri i bėrthamave organizative edhe tė LDK.

 

Me qėllim tė riorganizimit mė tė mirė dhe shtimit tė veprimtarive e tė nėndegėve tė veta, dega e LDK nė Suedi, sė cilės kohėve tė fundit i janė bashkangjitur edhe veprimtarėt qė mė parė vepronin nė LDD, ditė mė parė, nė Ladskrona, mbajti Kuvendin e VIII zgjedhor. Me kėtė rast delegatėt analizuan veprimtarinė e kaluar dhe trasuan detyrat pėr periudhėn e ardshme. Dega e LDK-sė nė Suedi, ashtu siē ka vepruar edhe nė periudhėn e mėparshme, edhe nė tė ardhmen do tė jetė besnike dhe konseguente nė rrugėn qė e trasoi dr Ibrahim Rugova. Ata pėrkrahėn veprimtarinė e kryesisė qėndore tė LDK nė Prishtinė dhe u zotuan se edhe mėtutje do tė angazhohen nė respektimin e vijės institucionale dhe demokratike.

 

Kuvendi i VIII zgjedhor, gjatė punimeve tė veta zgjodhi edhe organet qė do ta drejtojnė degėn e LDK nė Suedi pėr periudhėn e ardhshme. Zgjodhėn anėtarėt e Kryesisė, komisionet qė do tė angazhohen pėr realizimin e veprimtarive tė ardhshme dhe delegatėt pėr Kuvendin qėndror tė LDK. Delegatėt njėzėri pėr kryetar tė degės sė LDK nė Suedi zgjodhėn veprimtarin e shquar Zymer Qupeva, i cili me vperimtarinė e deritashme ka dėshmuar se ėshtė i denjė pėr t´i prijė LDK-istve tė Suedisė.

Göteborg:

 

Manifestim pėr 6-vjetorin e Pavarėsisė

6-vjetori i Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, me njė varg manifestimesh u shėnua nga shoqatat anėtarew tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Me reastin e kėsaj feste, njė manifestim i mrekullueshėm u mbajt edhe nė Göteborg e organizuar nga shoqata Familjare suedezo-shqiptare. Manifestimi i mbajt nė ambientet e Shtėpisė sė kulturės Hammarkullen. Si informon Muharrem Nura, nė ketė manifestim morėn pjesė shumė bashkatdhetarė tanė qė jetojnė dhe veprojnė nė Göteborg dhe rrethinė. Nė mesin e tyre ishin edhe personalitete tė shquara si dr Shaqir Shaqiri e suedezi Anders Vestman, i cili ndihmoi pėr vite tė tėra ēėshtjen shqiptare. Prezent ishte edhe njė delegacion nga shoqata shqiptare ”Dardania” nga Boråsi, i kryesuar nga Muharrem Binaku, kryetar.

 

Gjatė pjesės akademike tė mbrėmjes u fol pėr rėndėsinė e 17 shkurtit – Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, pėr sakrificėn e popullit nė Kosovė dhe luftėn tė prirė nga UĒK pėr liri nga zgjedha serbe. Folsit folėn pėr kontributin e heronjėve, dėshmorėve dhe veprimtarėve tė shquar tė kombit.

 

Nė pjesėn e dytė u shfaq njė program i zgjedhur muzikor me solistė nga Göteborgu dhe Halmstadi.

Fotoreportazh nga kremtimi i 6-vjetorit tė Pavarėsisės sė Republikės sė Kosovės nė Borås

 

Fotografitė u bėnė nga Fisnik Demjaha, Fevzi Ademi dhe Rama

U mbjat Turniri Tradicional i Shahut

 

VENDI I PARE I TAKOI SHAHISTIT NGA "KORABI"

Mė tė mirėt: Fisnik Demjaha, Raif Mulolli, Abdullah Rexhepi dhe Sali Lutolli

Pėr nder tė shėnimit tė 6-vjatorit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, edhe sivjet Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, organizoi Turnirin Tradicional tė Shahut. Ky manifestim u mbajt nė ambijentet e Shoqatės "Korabi" nė Helsingborg, shoqatė kjo e cila pėr ēdo vit ėshtė nikoqire e garave nė lojėn e Shahut. Edhe sivjet garuan shahistėt nga disa shoqata anėtare tė Unionit. Garat u zhvilluan nė stilin e eleminimit, pėrkatėsisht secili me secilin.

 

Nė saje tė rezultateve tė arritura, Vendin e Parė e zuri shahisti nga shoqata nikoqire e "Korabit", Abdullah Rexhepi, Vendin e Dytė e fitoi pėrfaqėsuesi i shoqatės "Besa" nga Malmė, Fisnik Demjaha, Vendin e Tretė Sali Lutolli pėrfaqėsues i shoqatės "Collegium musikum" nga Malmė dhe vendin e katėrt e mori Raif Meholli, gjithahstu pėrfaqėsues i shoqatės "Korabi" nga Helsingborgu. Tė gjithė kėta u shpėrblyen me Kupat e Turnirit, ndėrsa shahistėt tjerė morėn Mirėnjohjet Publike qė i nadu Unioni.

 

Nė emėr tė organizatorit shahistėt dhe pjesėmarrėsit tjerė i pėrshėndetėn Ahmet Bella, sekretar dhe Favzi Ademi, kryetar i Komisionit pėr Sport nė Kryesinė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare.

 

R.R.