Nyheter

 

• Kommande »

För tillfälligt inga nyheter

 

Ministria e Kulturės sė Qeverisė sė Kosovės nderon krijuesin Ahmet Bella

 

 

Me rastin  e shėnimit tė 7-vjetorit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, ministri i Ministrisė pėr Kulturė, Rini dhe Sport, Prof Dr Kujtim Shala, i cili njėherit ėshtė edhe zėvendėskryeministėr i Qeverisė sė Kosovės, i ndau Mirėnjohje – Plaketė krijuesit nga Suedia, kompozitorit dhe muzikologut, Ahmet Bella.

Nė aresyetimin e ndarjes sė kėsaj mirėnjohje tė lartė, pos tjerash u mor nė konsiderim puna dhe veprimtaria disa vjeēare e veprimtarit Ahmet Bella, nė lėminė e kulturės si dhe ajo pėr kontributin e dhėnė nė organizimin e bashkėkombasėvbe tanė nė Suedi. Nė arsyetimin e Ministrisė thuhet:

”Njėri nga organizatorėt e sukseshėm, i cili me pėrkushtim dhe profesionalizėm po kontribuon pėr prezantimin e vlerave artistike nė Suedi ėshtė Ahmet Bella, kompozitor dhe muzikolog. Ai ka botuar kohė mė parė antologjinė e krijuesve nga Kosova nė gjuhėn suedeze tė titulluar ” ETT RENG AV TONER” – ” Fron LORENC ANTONI TILL ILIR BAJRI ” qė nė pėrkthim do tė thotė: ”NJĖ SHI TINGUJSH ” – ” Nga Lorenc Antoni deri tek Ilir Bajri ”. Ky kontribut i tij nuk ėshtė i vetėm. Pėr cdo vit Shoqata ”Collegium Musicum ” qė funksionon nė Malmö, udhėhequr nga ai, organizon Festivalin qė tashmė ka njė traditė 13 – vjecare tė titulluar “ Festivali i Muzikės krijuese serioze dhe i poezisė “ qė pėrmbledh veprat e kėsaj gjinie nė diasporė dhe mė gjėrė.

Kompozitori Ahmet Bella, ėshtė njėri nga bashkėpunėtorėt e institucionit tone, propozojmė qė ai tė nderohet me njė Plaketė e Mirėnjohje nga MRKS-ja duke e nderuar punėn dhe krijimtarinė e tij. Raste tė tilla MKRS-ja i ka nderuar krijuesit e kėtij profili edhe mė parė.

Plaketa dhe Mirėnjohja nuk mbėshtetet me mjete financiare”.

 

Kjo Mirėnjohje – Plaketė, Ahmet Bellės qė ėshtė sekretar organizativ dhe ekonomik i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, iu dorėzua me rastin e Manifestimit Qėndror qė Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi organizoi pėr nder tė shėnimit tė 7-vjetorit tė Shpalljes sė  Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, e qė u mbajt mė 14 shkurt nė Borås. Nė emėr tė minstrit Kujtim Shala, Mirėnjohejn e ndau Sami Piraj, zyrtar i Lartė i Arteve Muzikore nė Ministrinė e Kulturės sė Kosovės.

 

 

 

Njė letėr nga Mr Sadulla Zendeli – Daja

 

pėr Kryesinė e Unionit

 

 

 

 

KRYESISĖ SĖ UNIONIT TĖ SHOQATAVE SHQIPTARE NĖ MALMÖ TĖ SUEDISĖ

 

PĖR NDER TĖ MANIFESTIMIT TĖ 7-VJETORIT TĖ LINDJES SĖ KOSOVĖS SONĖ TĖ DASHUR..

NĖ MANIFESTIMIN E 7-VJETORIT TĖ KOSOVĖS SONĖ TĖ DASHUR QĖ U MBAJT NĖ SHOQATĖN KULTURORE, SPORTIVE “DARDANIA” NE BORÅS TĖ SUEDISĖ  MĖ 14 SHKURT 2015 ME KRYETAR ZOTIN MUHARREM BINAKU DHE ZONJĖN E TIJ MIRVETE BINAKU, ARSIMTARE.

 

MIQT TANĖ NGA QEVERIA E KOSOVĖS MINISTRIA PĖR RINI KULTUR DHE SPORT DEKOROI MUZIKOLOGUN DHE KOMPOZITORIN E NDERUAR ZOTIN AHMET BELLA, SEKRETAR I UNIONIT TĖ SHOQATAVE SHQIPTARE NĖ SUEDI. ISHTE NJĖ KĖNAQĖSI E VEĒANTĖ. KY ATDHETAR KA PUNUAR DHE ORGANIZUAR DHE E KA MBAJTUR GJALLĖ KULTURĖN SHQIPTARE NĖ SUEDI, DHURATA ISHTE E QĖLLUAR DHE SHUMĖ E PRITUR..

 

ZOTI AHMET BELLA ME KRYESINĖ E KĖTIJ UNIONI KA QENĖ ĖSHTĖ DHE DO TĖ JETĖ ĒELĖS PĖR ORGANIZIMIN DHE NDIHMĖN QĖ I KA DHĖNĖ I JEP DHE DO TI JAP MĖRGATĖS SHQIPTARE NĖ SUEDI.

 

DEKORATA E KĖTIJ KOLOSI TĖ MUZIKĖS SHQIPTARE KA NDERUAR EDHE BASHKATDHETAĖRT TANĖ NĖ SUEDI.

 

ISHTE KĖNAQĖSI E VEĒANTĖ PJESMARRJA E MBI 300 FAMILJEVE SHQIPTARE, NXĖNĖS QĖ NGA PARASHKOLLORJA DERI NĖ KLASĖT E LARTA. MUZIKĖ, VALLE, RECITIME ETJ. MIQ SUEDEZ DHE SHOQATA PJESĖMARRĖSE SI SHOQATA KULTURORE NĖ VÄXJÖ, SHOQATA KULTURORE NĖ FALKENBERG, SHOQATA KULTURORE JETA NGA GETEBORGU ETJ.

 

DEKORAT E NIVELIT TĖ LARTĖ PĖR AKTIVITETIN E ZOTIT AHMET BELLA   DHE AKTIVITETIT TĖ UNIONIT TĖ SHOQATAVE SHQIPTARE DHE KRYESISĖ SĖ UNIONIT SHQIPTAR NĖ MALMÖ TĖ SUEDISĖ.

 

URIME KRYESISĖ TĖ UNIONIT!

URIME ZOTI MUZIKOLOGUT DHE KOMPOZITORIT AHMET BELLA.

 

FALEMINDERIT KOSOVĖ PĖR LIDHJET ME ATDHEUN  TONĖ TĖ DASHUR KOSOVĖ DHE SHQIPTARĖT KUDO QĖ JANĖ.

 

24 SHKURT 2015, FÄRJESTADEN SUEDI.

 

Nderimet e mia

Mr.fil.Sadulla Zendeli Daja

Storgatan 13, 386 31 Färjestaden

Tel. 0046(0)48534779 b.

Mob. 0046(0)739133755

E-post: info@dajazendeli.se

szdaja@netatonce.net

 

 

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi shėnoi Ditėn e Pavarėsisė sė Kosovės

 

MANIFETIM MADHESHTOR NE BORÅS

 

 

 

 

Mbi tre orė program tė zgjedhur kulturor tė pėrgaditur nga disa shoqata shqiptare. – Pėrpos pėrfaqėsuesve nga Qeveria e Republikės sė Kosovės, njė delegacioni nga komuna e pejės, nė manifestim gadi komplet ishte edhe udhėheqja komunale e Burosit.

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, qė ka 40 shoqata tė shpėrndara anė e mbanė vendit, nė qytetin industrial Buros (Borås), mbjati Manifestimin Qėndror pėr shėnuar 7-vjetorin e Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Ambientet e  ”Parkhallen” qė ėshtė salla mė e madhe nė qytetin e Burosit, e stolisur me flamujė kombėtar, flamuj suedezė dhe me ata tė Republikės sė Kosovės, ishte e mbushur plotė bashkėatdhetarė dhe vendas suedezė, tė cilėt bashkarisht festuan deri nė orėt e vona tė natės.

Manifestimi filloi me intonimin e hymneve komėbtare shqiptare dhe suedeze nga nxėnėsit e shkollave tė kėsaj komune dhe rrethinės. Pastaj kryetari i shoqatės nikoqire ”Dardania”, Muharrem Binaku, duke hapur manifestimin foli pėr  sukseset e shoqatės ”Dardania”, e cila ėshtė shoqatė relativisht e re, por qė me veprimtaritė kulturore e sportive, tash numėrohet ndėr shoqatat mė aktive dhe mė tė organizuara tė shqiptarėve nė Suedi.

Nė emėr tė Kryesisė sė Unionit, njė fjalė rasti pėr 17 shkurtin – Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, e mbajti Ahmet Bella, sekretar organizativ dhe ekonomik i Unionit. Ai me kėtė rast pėrkujtoi sakrificat e vazhdueshme tė popullit tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi, kontributin e presidentit historik, dr Ibrahim Rugova, heroizmin e Adem Jasharit dhe luftėn e lavdishme tė Ushtrisė Clirimitare tė Kosovės. Sekretari i Unionit pėrmendi edhe veprimtaritė e shumta qė po zhvillon ky asociacion i organizuar i shqiptarėve nė Suedi, aktivitetet e shoqatave anėtare dhe pėr angazhimet e sukseshshme qė po bėhen pėr ruajtjen e gjuhės amtare, kluturės dhe traditės shqiptare. Nė kėtė aspekt ai falenderoi edhe shtetin suedez pėr pėrkrahjen qė po ua jep ardhacakėve, dhe nė kėtė drejtim edhe emigrantėve shqiptarė pėr integrimin  nė jetėn shoqėrore dhe kulturėn vendore gjithnjė duke ruajtur iedentitetin, gjuhėn dhe traditėn prej nga kanė ardhur.

 

Ulf Olsson:  Jemi krenarė me kosovarėt

Duke pėrshėndetur pjesėmarrėsit e kėtij manifestimi, kryetari i komunės sė Burosit, Olof Ollson, pasi uroi pėrvjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės, tha se komuna qė udhėheq ai, ėshtė krenare me kosovarėt qė jetojnė dhe punojnė kėtu. Kosovarėt, tha ai, me angazhimet e tyre tė sincerta, janė pjesė e zhvillimit dhe rritjes sonė. Edhe shoqata ”Dardania” po pasuron veprimtaritė tona nė fushėn e kulturės dhe tė sportit. Ai edhe nė kėtė manifestim premtoi thellimin e bashkėpunimit tė ndėrsjellė me komunėn e Pejės.

Pėr tė festuar bashkarisht 7-vjetorin e Pavarėsisė, nė manifestimin e Unionit merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Agim Berdyna nga Ministria e Arsimit dhe Sami Piraj nga Ministria e Kulturės. Aty ishin edhe dy udhėheqės komunal nga Peja, Shkumbin Gashi e Fatmir Asllani. Ndėrkaq kryetari komunės sė Burosit pėrcillej pothuajse nga i tėrė stafi udhėheqės i komunės.

Manifestimin e pėrshėndetėn edhe Sami Piraj, i cili i pėrcolli pėrshėndetjet e zėvendėskryeministrit dhe ministrit tė kulturės dr Kujtim Shalės, nėnkryetari i komunės sė Pejės, Shkumbin Gashi dhe veprimtari mėrgimtar Sadulla Zendeli – Daja.

Organizatori i kėtij manifestimi, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, si zakonisht nė kėto pėrvejtore, pėr shoqatat, grupet amatore dhe veprimtarėt mė tė dalluar ndau mirėnjohje publike. Me kėtė rast, skeretarit tė Unionit, Ahmet Bellės, pėr kontributin e dhėnė nė organizimin e mėrgatės shqiptare nė Suedi dhe veprimtarinė nė lėminė e muzikės,  iu dorėzua edhe Plaketa e Ministrisė pėr Kulturė, Rini dhe Sport tė  Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.

 

Kuq, kuq, kuqezi ėshtė vesh Shqipėria…

Pas pjesės akademike, pjesėmarrėsit e shumtė tė kėtij manifestimi patėn rastin qė tė shijojnė programin e zgjedhur kulturo-muzikor tė shoqatės nikoqire ”Dardania” tė Burosit si dhe tė shoqatave nga Falkenbergu, Geteborgu dhe nga Skene. Mbi tre orė zgjati programi i tyre. Mbi tre orė amatorėt e moshave tė ndryshme, tė veshur me rrobet tradicionale shqiptare, krijuan njė atmosferė tė kėndshme. Vallet e tyre, kėngėt, recitimet dhe preformancat qė shoqėroheshin me flamujt e Kosovės dhe ata kombėtarė, bėnė qė nė mesin e publikut tė rrjedhnin edhe lotėt… Cdo gjė frymonte shqip, tė vallėzohej e tė kėndohej shqip. ”Kuq, kuq, kuqezi ėshtė vesh Shqipėria…” ishin refernet qė pėrcilleshin me duartrokitje tė gjata. Por, pėrmes valleve, lėvizjeve ritmike dhe konstumeve tė pėrshtatshme, amatorėt nė Burås shprehėn edhe vuajtjet, gjenocidin qė u ushtrua ndaj popullit tė pafajshėm, demonstruan pėrpjekjet paqėsore pėr liri dhe pavarėsi sid he luftėn e armatosur tė UCK-sė.  Ata bėnė qė publiku nė sallė tė ndihej krenarė.

Grupi i pėrzier i vallėtarėve tė shoqatės ”Dardania”, duke lujatur traditėn e dasmės kosovare, lanė pėrshtypje se i pėrkisnin profesionalistėve. Ata sollėn para publikut tė pėrzier shqiptaro-suedez tėrė ritet e martesės dhe tė dasmės shqiptare.

Kėtė mbrėmje e bėnė edhe mė tė hareshme dy moderatoret, Edita Curri e Arjeta Binaku.

Por manifestimi nė Buros nuk pėrfundoi me kaq. Nė radh ishte mbrėmja shoqėrore me solistin Fatmir Ademi dhe orkestrėn e tij. U kėndua dhe u vallėzua deri vonė.

Ramadan Reshitaj

Foto nga mnanifestimi

 

   

 

  

 

   

 

   

 

  

 

 

 

 

 

 

Suedia mbėshtet procesin

e liberalizimit tė vizave pėr Kosovėn

 

Kryetari e Parlamentit tė Suedisė, (Riksdagen) Urban Ahlin, gjatė kėsaj jave vizitoi  Kosovėn. Ai u prit nga udhėheqėsit mė tė lartė tė Republikės sė Kosovės, Presidentja Atifete Jahjaga, kryetari i parlamentit, Kadri Veseli e kryeministri Isa Mustafa. Ai takoi edhe udhėheqėsit e opozitės kosovare.

Presidentja Jahjaga gjatė takimit e falėnderoi z. Ahlin pėr mbėshtetjen e vazhdueshme qė Mbretėria e Suedisė i ka dhėnė Kosovės nė procesin e shtetndėrtimit dhe theksoi rėndėsinė qė kjo mbėshtetje tė vazhdojė edhe pėr proceset e integrimit nė strukturat euroatlantike.


Kryetari i Parlamentit tė Suedisė, shprehu pėrkushtimin e vendit tė tij pėr tė vazhduar bashkėpunimin dhe mbėshtetjen pėr institucionet dhe qytetarėt e Kosovės nė tė gjitha sferat me interes dypalėsh si dhe nė procesin e integrimi tė vendit tonė nė Bashkimin Evropian. Ai theksoi se Suedia ėshtė pėrkrahėse e politikės sė zgjerimit tė BE-sė dhe mbėshtet procesin e liberalizimit tė vizave pėr Kosovėn. Urban Alvin theksoi gjithashtu se migrimi ilegal ka vėshtirėsuar kėtė proces, por tha se Kosova duhet tė pėrmbushė tė gjitha kriteret nė kuadėr tė kėtij dialogu.

Kryeparlamentari suedez, Urban Alvin, po viziton edhe Shqipėrinė ku po pritet nga udhėheqja mė e lartė e vendit.

 

Nė Kalmar u mbat Turniri i fudbollit

 

ME TE MIRET FUDBOLLISTET NGA NYBRO

 

·        Undanė kupat dhe diplomat e organizatorit

 

   

 

Nė kuadėr tė shėnimit tė 7-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės, nė Kalmar u mbajt Turni tradicional nė fudboll tė vogėl. Nikoqire e kėtij manifestimi,  qė mbahet nė patronatin e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi,  ishte shoqata ”Kosova” e Klamarit.

Jashar Gashi kryetar i shoqatės ”Kosova”  informon se nė kėtė turnir morėn  pjesė ekipet nga Kalmari dhe qyteti i Nybros.
Ndeshjet qė u zhvilluan ishin mjaftė interesante ku u tregua njė fotboll i cilėsisė sė lartė pasi qė njė pjesė e madhe e lojtarėve ishin lojtarėt tė cilėt janė aktivė nė ekipet e ndryshme si nė Kalmar ashtu edhe nė Nybro, thotė Jashari i cili sė bashku me bveprimtarin Gėzim Kransiqi ishin nė krye tė organizimit.
Referimi iu besua referit tė njohur nė kėto anė z.Valdet Belegut I cili kreu detyren me plotė sukses.
U luajtėn gjithėsejtė gjashtė ndeshje ku nė pjesen finale u takuan ekipet "Kalmari, "KLS" dhe "Nybro".


Resultatet:
KLS - Nybro  2:3
Kalmar - KLS 5:1
Nybro - Kalmar 4:1

Ndeshja finale nė mes tė Nybros dhe Kalmarit ishte njė ndeshje mjaft e mirė dhe pjesa e parė pėrfundojė me rezultat 1-0 nė favor tė Nybros, por pas pushimit Nybro pati energji tė pashterėshme dhe arriti tė pėrfundojė ndeshjen me rezultat 4-1.
Fituesve tė vendit tė parė iu ndanė kupa, diplomat dhe 2000:-korona suedeze.
Ndersa vendit tė dytė i u ndanė kupa , diplomat dhe 1000:-korona suedeze.
Vendi i tretė u shperblye me kupa dhe diploma.
Vlenė tė ceket se nė mes tė pausave pionerėt tanė zhvilluan njė ndeshje ku u shoqėruan edhe nga tė rriturit.
Ishte njė manifestim me muzikė  shqipe dhe ēdo gjė tjetėr ishte shqip, infomon pėr webbin e Unionit, kryetari shoqatės kulturore ”Kosova” tė Kalmarit, Jashar Gashi. /R.R./

 

Suedia nuk i pranon emigrantėt nga Ballkani

Me procedurė tė pėrshpejtuar do tė vendoset dhe do tė kthehen prapa tė gjithė personat qė nė Suedi kėrkojnė strehim dhe qė vijnė nga shtetet e Ballkanit, nga Serbia, Bosnja, Shqipėria, Maqedonia dhe nga Kosova.     -          Kohėve tė funditn nė vendkalimet kufitare nė hyrje tė Suedisė, ėshtė  shtuar edhe presenca e policėve kofitarė dhe ai i doganierėve.

 

 

                                                                                          (Fotoigrafitė janė huazuar nga intereneti)

  

Shkruan: Ramadan Reshitaj

 

Enti shtetėror pėr emigrim, Migrationsverket, i Suedisė do tė ndjekė pėrvojat e Gjermanisė dhe do tė kthejė prapa tė gjithė personat qė kėrkojnė azil nė Suedi e qė vijnė nga shtete e  gadishullit ballkanik. Kėtu parasegjithash hyjnė shtetetasit qė vijnė nė Suedi pėr tė kėrkuar azil nga Serbia, Bosnja, Shqipėria, Mali I Zi, Maqedonia dhe nga Kosova. Kėrkesat e tė gjithė emigrantėve qė vijnė nga kėto shtete do tė shqyrtohen nė procedurė tė pėrshpejtuar, mė sė gjati pėr pesė javė, dhe tė gjithė do tė kthehen prapa prej nga kanė ardhur.

 

     Refuzimi nė procedurė tė pėrshpejtuar

Ministria pėrgjegjėse pėr emigrantėt nė Suiedi, rritjen e numrit tė azilkėrkuesve nga shtetet e Ballkanit e konsideron si fatkeqėsi, por shkaqet qė ata ofrojnė nė kėrkesdat pėr strehim nuk mjaftojnė pėr pėrgjigje pozitive. Nė tė njėjtėn kohė kur karvane tė tėra nga shtetet e Ballkanit ia kanė mėsyer Perendimit, gjendja ėshtė shumė mė e mjerueshme nė shtetet tjera tė rrozullit tokėsor e parasegjitash ajo nė Si ri dhe nė Eritrea. Prandaj Suedia  dėshrion qė t“ua bėjė tė kjartė tė gjithė azilkėrkuesve nga Shqipėria dhe nga shtetet qė u krijuan pas shkatrėrrimit tė Jugosllavisė, duke pėrfshirė kėtu edhe Kosovėn, se shansat pėr tė marrė leje qėndrimin nė kėtė shtet skandinav janė mėse minimale.

Sipas tė dhėnave mė tė reja, thuhet se nga 5732 persona nga Ballkani Perendimor, tė cilėt vitin e kaluar kanė kėrkuar strehim nė Suedi, vetėm 2-3 pėr qind e tyre kanė marrė pėrgjigje  pozitive nė kėrkesat e tyre. Pas shqyrtimit tė tė gjitha kėrkesave,  mėse 98 pėr qind kanė marrė pėrgjigje negative dhe ose janė kthyer ose presin qė tė riatdfhesohen nė shtetet prej nga kanė ardhur. Nė tė gjitha qendrat e shqyrtimit tė kėrkesave pėr azil,  sipas direktivave nė fuqi, nė Suedi tashmė po pėrdoret metodat elektronike. Kjo do tė thotė se tė gjitha kėrkesat po shqyrtohen shumė shpejt dhe se pothuajse qė tė gjitha po refuzohen. Arsyeja pėr refuzim ėshtė konstatimi se gjendja politike nė shtetet e Ballkanit ėshtė e qetė dhe se pjesa dėrmuese e emigrantėve po largohen pėr shkaqe ekonomike dhe kjo nuk ėshtė e mjaftuehsme qė shtetet e Ev ropės t“i hapin portat.

 

     Kėrkohet ndėrrimi i qėndrimit ndaj tė huajve

Numėri i pėrgjithshėm i banorėve nė Suedi aktualisht i afrohet 10 milionėshit. Nga ky numėr  gadi 20 pėr qind kanė  ardhur nga shtetet tjera. Kjo, mbase mund edhe tė konsiderohet  se tashmė janė plotėsuar kuotat pėr pranimin e tė huajve.

Ky shtet skandinav ėshtė i njohur nė gjithė botėn  pėr politikėn e butė ndaj personave me prejardhje tė huaj. Mirėpo, kohėve tė fundit edhe kėtu janė shtuar zėrat qė dėshirojnė tė ndėrrojnė kėtė politikė. Regime tė ashpėra ka edhe nga disa parti nė pushtet, tė cilat tashmė kanė ngritur shqetėsimin e me numrin e madhe tė tė huajve dhe po kėrkojnė me ngulm qė shteti i tyre tė shqyrtojė dhe tė ndryshojė  politikėn ndaj ardhacakėve. Ma e zeshmja ėshtė Partia “Sveriges demokraterna”, tė cilėt edhe nė programin plitik tė tyre kanė ashpėrsimin e kėtyre masave. Duke folur haptas se rritja e numrit tė tė huajve nė Suedi po rrezikon standradin dhe jetesėn e vendasėve, kjo parti, e cila nė skenėn politike tė Suedisė mund tė thuhet se ėshtė mjaft e re, nė dy zgjedhjet e fundit kanė rritur numrin e votuesve dhe pėrkrahėsve si nė nivelin lokal ashtu edhe nė nivelin e parlamentit tė shtetit.

 

     Vitin e kaluar mė shumė azilėkėrkues nga Shqipėria, Serbia dhe Kosova

Shteti suedez mban evidencė egzakte pėr tė gjithė ata persona dhe familje tė cilėt kėrkojnė strehim kėtu. Kėto statistika janė publike. Sipas kėtyre tė dhėnave  gjatė vitit tė kaluar nė Suedi nga shtetet e Ballkanit pėrednimor  kanė kėrkuar strehim gjithėsejtė  5705 persona. Me numrin e kėrkesave tė njerėzve qė kanė ardhur nga Ballkani prijnė azilkėrkuesit nga Shqipėria dhe nga Serbia. Kėshtu,  nga Shqipėria kanė qenė 1699 kėrkesa , nga Serbia 1512, nga Kosova 1474 , nga Bosnja 469, ishin nga Maqedonia ishin 426, nga Mali i Zi 93 dhe  nga Kroacia 32. Tė dhėnat zyrtare gjithashtu tregojnė se nga gjithėsejt  5705 kėrkesat e bėra leje qėndrimi iu ka dhėnė vetėm 207 personave , kurse  5500 kėrkesa pėr azil janė refuzuar nė procedurė tė shpejtė.

 

  Nė hyrjet kufitare sėrish personeli zyrtar

Qė kur Suedia ka hyrė nė Bashkėsinė Europiane, nė hyrjet kufitare tė shtetit, nuk janė vėrejtur policė kufitarė e as doganierė. Kjo ishte si rezultat i rregullave tė BE-sė pėr lėvizje tė lirė tė njerėzve dhe tė mallit brenda kufinjėve tė Bashkimit Evropian.  Mirėpo, kohėve tė funditn nė vendkalimet kufitare nė hyrje tė Suedisė, ėshtė  shtuar edhe presenca e policėve kufitarė dhe ai i doganierėve. Mbase kėto masa tė shtuara lidhen edhe me shtimin e numėrit tė azilkėrkuesve nga shtetet e Ballkanit dhe droja nga hyrjet ilagale tė njėrzve, tė cilėt pastaj po kėrkojnė azil nė kėtė shtet skandinav.

 

Njė delegacion i komunės sė Pejės nė vizitė nė Suedi

Burosi dhe Peja do tė thellojnė bashkėpunimin

-          Komuna e Burosit ėshtė krenare me banorėt e  vetė qė kanė ardhur nga Kosova dhe po kontrubuojnė nė tė gjitha sferat e komunės sonė, tha kryebashkiaku i Burosit,Ulf Olsson

Buros, 14 shkurt

Nėnkryetari i komunės sė Pejės, Shkumbin Gashi dhe drejtori i drejtorisė sė administrates, Fatmir Asllani, kėto ditė po zhvillojnė njė qėndrim zyrtar nė Suedi. Qėllimi i kėsaj vizite qė po realizohet nėpėrmjet Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe shoqatės “Dardania IF” ėshtė thellimi i bashkėpunimit tė ndėrsjellė nė mes tė komunės sė Pejės dhe qytetit industrial Buros (Borås).

Nė takimin qė u zhvillua nė Bashkinė e Burosit, pejanėt u pritėn nga kryetari Ulf Olsson dhe me kėtė rast paten njė bisedė tė ngrohtė. Mikpritėsi duke folur pėr bashkinė e tij tha se Burosi ėshtė njė qytet industrial me mėse 107 mijė banorė. Kėtu funksionojnė me sukses disa degė tė industrisė, ndėr tė cilat ėshtė edhe industria e tekstilit, nė tė cilėn aktualisht janė tė punėsuar mėse 26 mijė punėtorė. Ne kemi njė buxhet vjetor prej rreth 600 milionė euro, tė cilat i shfrytėzojmė sipas nevojave tė komunės. Ulf Ulsson tha gjithashtu se  nė mesin e banorėve tė Burosit janė edhe afro 300 familje kosovare, tė cilat kėtu kanė ardhur nė fillim tė viteve tė “90-ta. Ne jemi krenarė me bashkėkombasit tuaj, tė cilat na kanė ndihmuar dhe na ndihmojnė pėr zhvillimin e komunės nė tė gjitha  sferat. Kosovarėt qė jetojnė dhe veprojnė nė bashkinė tone, janė tė dalluar edhe nė veprimtaritė kulturore e sportive.

Duke falenderuar pėr mikėpritjen, nėnkryetari i komunės sė Pejės, Shkumbin Gashi tha se sa I pėrket numrit tė banorėve, edhe Peja ėshtė e ngjajshme me komunėn e Burosit, mirėpo nė aspektin e zhvillimit industrial, si pasojė e luftės dhe rrethanave tė tjera, Peja ėshtė shumė prapa. Buxheti vjetor i Pejės, ėshtė shumė i vogėl nė krahasim me atė tė Burosit. Ne kemi ne dispozicion rreth 20 milionė euro dhe nga keto mjete vetėm 5 milionė janė tė dedikuara pėr investime kapitale, kurse pjesa tjetėr shfrytėzohet pėr paga. Peja ka njė popullėsi tė re, tė etshme pėr punė prandaj edhe synimet tona janė planet pėr themelimin e ndėrmarrjeve tė mesme, tė vogla si dhe ato pėr zhvillimin e turizmit dhe bujqėsisė.

Udhėheqės pejanė thanė se janė tė interesuar qė tė thellojnė bashkėpunimin e ndėrsjellė me komunėn e Burosit sepse komuna e tyre ka shumė nevojė pėr pėrvojat nė zhvillimin industrial tė kėsaj qendre industrial tė njohur edhe jashtė kufinjėve tė Suedisė. Ata ftuan kryebashkiakun Ulf Ulsson dhe stafin e tij qė ta vizitojnė Pejėn dhe kjo ftesė u pranua me kėnaqėsi.

  takimin me kryebashkiakun e Burosit, bashkė me udhėheqėsit komunal tė Pejės ishin prezentė edhe Agim Berdyna nga  Ministria e Arsimit e Sami Piraj nga Ministria e Kulturės tė Qeverisė sė Kosovės. Delegacioni nga Kosova ishte i shoqėruar nga udhgėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe ata tė shoqatės shqiptare “Dardania IF” nga Burosi.

Gjatė ditės, tė shoqėruar nga udhėheqės tė shoqatės “Dardania”, delegacioni nga Kosova vizitoi Muzeun e Tekstilit  nė Simonsland, qė ėshtė pjesė e qytetit tė Burosit. Kėtu nė pėrcjellje nga njė cicerone, u njohtuan me historikun e industrisė sė tekstilit tė qytetit qė nga ditėt e para kur punohej pothujas evetėm me dorė dhe deri tek tė arriturat mė tė reja teknbologjike nė botėn e industrisė sė tekstilit. Ata gjithashtu nga biznismenėt Arta dhe Blerti Minxhozi u informuan pėr veprimtarinė afariste qė po bėhet nė fushėn e biznesit nė mes tė Suedisė dhe Shqipėrisė.

 

Nė mbrėmje dlegacionit nga Kosova dhe udhėheqėsve tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė cilėt ishin nismėtarė pėr fillimin e takimeve dhe bashkėpunimit tė ndėrsjellė mes komunės sė Pejesė dhe asaj tė Burosit, iu bė njė pritje vėllazėrore nė lokalet e shoqatės “Dardania”. Pos bisedave tė pėrzemėrta shoqata “Dardania” shtroi edhe njė darkė pėr mysafirėt dhe veprimtarėt e saj.

 

 

Ramadan Reshitaj

 

Fotografi nga takimet me kryetarin e komunės sė Burosit

  

 

   

 

 

 

Pėrfaqėsues tė Fakultetit tė Malmės vizituan Unionin

SI JANĖ TĖ ORGANIZUAR SHQIPTARĖT?

   

 

 

Tre studente tė Fakultetit tė Edukimit nga Shkolla e Lartė e Malmės (Malmö Högskolan),  Fjorda Hoti, Alisar El-Jadji dhe Trendelina Strofci, vizituan selinė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Me kėtė rast ato u takuan me Ahmet Bellėn, sekrtar organizativ dhe ekonomik dhe Ramadan Reshitaj anėtarė i Kryesisė sė Unionit.

Qėllimi i kėsaj vizite ėshtė Projekti qė po zhvillohet nė kuadėr tė Shkollės sė Lartė tė Malmės, pikėsynim i tė cilit ėshtė organizimi i etniteteve josuedeze nė Suedi.

Unioni i Shoqatave Shqiptare, u tha se ėshtė asociacion qėndror i organizuar i shqiptarėve nė Suedi qė vepron tash e mė shumė se 20 vjet. Nė kuadėr tė Unionit aktualisht janė tė pėrfshira 40 shoqata shqiptare pothuaj se nė tė gjitha mjhediset e mėdha tė Suedisė ku jetojnė dhe veprojnė shqiptarėt. Pėrmes formave tė ndryshme tė organizimit, nėpėr shoqatat anėtare tė Unionit, brenda vitit pėrfshihen mėse 15 mijė bashkėkombas tanė.

Unioni vepron nė kuadėr tė rregullave  dhe ligjeve sudeze pėr organizimin e jetės nėpėr shoqata dhe veprimtaria komplete e tij mbėshtet edhe materialisht nga organet shetėrore tė Suedisė.

Veprimtaria e Unonit dhe e shoqatave anėtare ka pėr bazė angazhimin pėr ruajtjen e identitetit kombėtar tė shqiptarėve nė Suedi, ruajtjen e gjuhės, kulturės dhe tė traditės si dhe kontributin pėr integrimin e bashkėkombasėve tanė nė rrjedhat e shoqėrisė dhe tė kulturtės suedeze. Si i kėtillė Unioni ėshtė urė bashkėpunimi mes Kosovės dhe Suedisė.

Pėr tė realizuar projektin e tyre, kėto studente kanė vizituar edhe Drejtorinė komunale   Arsimit pėr Gjuhė tė Huaja nė Malmė, ku kanė takuar Premton Gėrvallėn.  /R.R./

 

 

Turniri ndėrkombėtar Malmö-open nė Suedi

PERFAQESIM I MIRE I KOSOVARĖVE

 

 

Nga garat e sivjeme “Malmo-open”, ku morėn pjesė edhe kosovarėt

Nė qytetin jugor tė Suedisė, nė Malmė, tash 39 herė me radhė mbahen garat tradicionale sportive tė personave me aftėsi tė kufizuar. Nė kėto takime sportive, tash tri vite me radhė merrė pjesė edhe pėrfaqėsuesja e Republikės sė Kosovės.

 

Bujar Kadriu kryetar i Forumit tė personave me aftrėsi tė kufizuara tė Kosovės dhe Daut Tishuku, kryetar i  Federatės sė sportėve pėr tė verbėr, i kanė prirė pėrfaqėsuese sė Kosovės nė kėto gara.

Ata sė bashku me sportistėt nė lojėn Goalball, nė qytetin e Malmės janė qė nga 6 shkurti, dhe ndėrkohė pėrpos pjsėmarrjes nė gara, janė takuar edhe me udhėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, Ahmet Bellėn dhe Ramadan Reshitajn, kryesia e se cilit i ndihmojnė qėdnrimin e tyre nė Suedi. Pėrfaqėsuesit e  e personave me aftėsi tė kufizuara tė Kosovės, janė takuar edhe me afariustė tjerė shqiptarė qė jetojnė dhe vperojnė nė Suedi.

 

Nė garat e sivjeme, kėtu nė Malmė kanė marrė mpjesė gjithėsejt  17 ekipe nga shtete tė ndryshme tė Evropės. Pesė nga kėto kanė garuar nė nivelin elit kurse 12 tė tjera nė kuadėr tė grupit ”open”. Pėrfaqėsuesja e Kosovės sivjet, ne krarahsim me vitet tjera, ėshtė dalluar pėr tė mirė. Kanė pasur gjithėsejtė 5 ndeshje, tri nga tė cilat i kanė fituar dhe dy i kanė humbur. Fitoren mė tė thellė me rezultat 13:3 tė verbėrit e Kosovės e kanė pasur kundėr kombėtares sė Greqisė.

Qėdnrimin e sportistėve tė verbėr tė Kosovės nė Suedi, pėrpos sponsorėve, materialisht e kanė ndihmuar Ministria pėr kulturė, rini dhe sport si dhe Ministria e punės dhe e mirėrqenjes sociale tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.

R.Reshita

 

 

Kumtesė e Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

MĖRGIMTARĖT, DUHET TĖ JENĖ BRENGĖ E PĖRHERSHME E ATDHEUT

-         Nė ambientet e Unionit u bisedua edhe pėr Qendrėn Kulturore tė Kosovės tė hapur kohė mė parė nė Halmsatad

 

Tre zyrtarė tė lartė tė Ministrisė sė Diasporės tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nė pėrbėrje Dren Shahini, shef i Kabinetit tė Ministrit, Mentor Boroci, u.d i Sekretarit tė pėrgjithshėm dhe Lorik Pustina, udhėheqės i komunikimit nė Ministrinė e Diasporės, qėndruan pėr vizitė nė Suedi. Me kėtė rast ata qėndruan edhe nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Nė ambientet e Unionit, nė Malmė, nė fillim pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Diasporės u takuan me anėtarė tė Kryesisė dhe me disa veprimtarė tė Unionit.

 

Nga kėto takime Kryesia e Unionit lėshoi njė kumtesė nė tė cilėn thuhet:

 

Si ėshtė e organizuar shoqėria civile nė Suedi?

Ahmet Bella, sekretar organizativ dhe ekonomik, prezantoi format e veprimit tė shoqatave nė Suedi si dhe organizimin e shoqėrisė civile nė kėtė shtet. Suedia, tha ai, ėshtė i vetmi shtet nė botė i cili ka tė organizuar jetėn nė shoqata. Sė kėndejmi ky shtet ėshtė i dalluar edhe pėr mbėshtjen e organizimit tė etniteteve tė tjera qė jetojnė kėtu, duke pėrfshirė edhe organizimin e tyre nė shoqata dhe nė forma tė tjera. Por, pėr tė realizuar ndihmėn e shtetit, duhet ditur mėnyra e organizmit dhe e veprimit tė asociacioneve tė kėtilla. Pra, ēdo organizim duhet tė jetė i pranuar dhe brenda sistemit tė organizimit tė shoqėrisė civile nė Suedi. I tillė ėshtė edhe Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tha ai.

Nė vazhdim, Ahmet Bella sė bashku me Ramadan Reshitaj, Muharrem Binaku e Fevzi Ademi, anėtarė tė kryesisė, i njohtuan mysafirėt me Unionin dhe veprimtarinė e shoqatave anėtare. Unioni me 39 shoqata anėtare tė shtrira pothuaj se nė tė gjitha mjediset e Suedisė ku jetojnė shqiptarėt, ėshtė asociacion qėndror i shqiptarėve, i themeluar nė bazė tė rregullave shtetėrore tė organizimit tė etniteteve tjera nė Suedi. Unioni ynė, qė vepron mbi bazat e demokracisė dhe ato pėr veprimtarinė e jetės shoqėrore, ėshtė i pranuar dhe mbėshtetet materialisht nga organet shtetėrore tė Suedisė.

Veprimtari kryesore e kėtij asociacioni tė organizuar tė shqiptarėve janė pėrpjekjet e vazhdueshme pėr ruajtjen e gjuhės, traditės dhe tė kulturės sė bashkėkombasėve tanė si dhe ndihma pėr integrimin e tyre mė tė lehtė nė rrjedhat e shoqėrisė dhe tė jetės suedeze. Si formė mė e pėrshtatshme pėr t“u ruajtur nga asimilimi, Unioni ka tė organizuar jetėn e shoqatave kulturore shqiptare qė nga jugu e deri nė veriun e largėt tė kėtij shteti skandinav. Shoqatat qė janė anėtare nė Union, kryesisht janė shoqata kulturore dhe sportive, por nė mesin e tyre ka edhe shoqata qė merren vetėm me veprimtarinė e femrave, tė rinisė ose tė veprimtarive me fėmijė dhe me prindėr. Unioni bashkėpunon edhe me afaristėt e dalluar shqiptarė nė Suedi.

 

Manifestime tė shumta gjatė vitit

Sė bashku me shoqatat anėtare, Unioni organizon njė varg veprimtarish dhe manifestimesh brenda vitit. Tradicionalisht organizohet shėnimi i denjė i Ditės sė Pavarėsisė sė Kosovės si dhe krmetimi i 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit Kombėtar e pėrvjetorėve tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Pėrpos turnireve tė shumta sportive, mbrėmjeve tematike e takimeve tė ndryshme, debateve pėr ēėshtjet aktuale nė atdhe dhe nė Suedi, takimeve kulturore mes krijuesve shqiptaro-suedezė tė lėmive tė ndryshme, Unioni tradicionalisht organizon edhe evenimente kulturore nė nivel tė diasporės shqiptare. Ndėr kėto manifestime, ku prezantohen krijues dhe amatorė edhe nga shtetet tjera, janė Festivali i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, i cili ka njė traditė 13 vjeēare, si dhe Festivali i Foklorit Shqiptar nė Diasporė qė organizohet tash dhjetė vjet me radhė. Nė bashkėpunim edhe me mėsimdhėnėsit shqiptarė qė veprojnė kėtu, sivjet pėr herė tė parė do tė organizohet edhe Festivali i Fėmijėve, me synim qė tė bėjė aktivizimin e fėmijėve pėr veprimtaritė kulturore si dhe mbėshtetjen dhe zbulimin e talentėve tė rinj.

Por nė kėtė rrugėtim disa vjeēar tė aktiviteteve nė baza kombėtare Unioni ėshtė ballafaquar edhe me sfida tė ndryshme, pėr eleminimin e sė cilave janė bėrė dhe po bėhen pėrpjekje qė tė tejkalohen pėrmes bashkėpunimit tė ndėrsjell edhe me institucionet e Republikės sė Kosovės.

Pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Diasaporės, pėrcollėn pėrshėndetjet e Ministrit, Valon Murati dhe admirimin e tij pėr veprimtaritė e Unionit. Dren Shahini, duke folur pėr ēasjet e Ministrisė kundruall bashkėatdhetarėve qė jetojnė jashtė atdheut, theksoi se kjo ministri diasporėn e kosideron si dije dhe pėrvojė, dhe kursėsesi si para dhe fonde. Nė Kosovė, edhepėrmes kaulcionit tė ri pėr themelimin e Qeverisė, kemi ulur flamujt partiak pėr tė ecur pėrpara. Diaspora ėshtė dhe duhet tė jetė brenga jonė, tha mes tjerash ai.

Mentor Boroci foli pėr disa nga angazhimet aktuale tė Ministrisė sė Diasporės, me theks tė posaēėm nė punėn qė po bėhet pėr regjistrimin e bashkėatdhetarėve qė jetojnė dhe krijojnė jashtė Kosovės. Me kėtė rast ai kėrkoi edhe ndihmėn e Unionit pėr krerjen e sukseshme tė regjistrimit.

 

Veprimet pėr themelimin e Qendrės… tė papranueshme pėr Unionin

Njė debat serioz me kėtė rast u zhvillua edhe rreth themelimit tė tė ashtuquajturės Qendra kulturore e Kosovės nė Suedi, e cila kohė mė parė u hap nė Halmstad. Gjatė kėtij debate ishin prezentė edhe u.d tė drtejtorit tė kėsaj qendreje, Xhevat Isufi dhe i ashtuquajturi zyrtar i Ministrės sė Diasporės nė kėtė qendėr, Bashkim Jashari.

Anėtarėt e kryesisė shprehėn shqetsimet e kryesisė dhe tė shoqatave nė terren lidhur me veprimet qė janė bėrė pėr hapjen e njė institucioni tė tillė tė Qeverisė sė Kosovės nė Suedi.  Sė pari ata thanė se konsiderojnė se hapja e qendrės nė Halmstad ėshtė njė lloj organizimi paralel i shqiptarėve nė Suedi dhe ėshtė nė  kundėrshtim me rregullat e organizimit tė tė huajve dhe ligjit suedez pėr shoqatat civile. Ata ua pėrkujtuan pėrfaqėsuesve tė Ministrisė sė Diasporės bisedėn qė kanė pasur nė Prishtinė me ish ministrin Ibrahim Makolli, ku kanė shprehur gadishmėrinė pėr bashkėpunim dhe me ē“rast kanė ofruar lokalet e veta pėr Qendrėn si dhe pagat e sė paku dy tė punėsuarve nė tė. Nė kėtė mėnyrė Qendra zyrtarisht  do tė funksiononte nėn ombrellėn e Unionit duke mos rėnė ndesh me ligjet shtetėrore tė Suedisė pėr organizimin e etniteteve dhe duke mos krijuar paralelizėm nė organizimin e bashkėkombasėve tanė kėtu. Kjo nuk do tė ishte presedan, sepse nė njė formė gadi tė ngjajshme funksionon edhe Mėsimi Plotėsues nė Gjuhėn Amtare Shqipe nė Suedi. Sa pėr informim, janė rreth 250 mėsidhėnės shqiptarė, qė pounojnė nėpėr shkollat suedeze me nxėnės shqiptarė, por qė paguhen nga shteti sudez.

Ata kishin vėrejtje edhe pėr faktin se pėr se u zgjodh Halmstadi pėr ta hapur qendrėn aty? A mund tė  krahasohet ky qytet periferik, me qytetin e Malmės qė ėshtė qendėr kulturore e njohur jo vetėm nė Suedi dhe ku organizimi i jetės shoqėrore e kulturore i shqiptarėve ka traditė dhe ėshtė I dalluar? Veē tjerash nė Malmė dhe rrethinė janė tė vendosur dhjetra mijėra shqiptarė, ose mė shumė se  gjysma e krejt numrit tė shqiptarėve qė jetojnė nė Suedi. Kėtu madje ėshtė hapur edhe shoqata e pare e kosovarėve nė tėrė botėn me emrin “Kosova”.

Pėrse dhe kush emėroi UD e drejtorit dhe zyrtarin nė kėtė qendėr qė pagohen nga  taksapaguesit e Kosovės sė varfėr?  Aq mė keq kur dihet se qė tė dy edhe mėtutje janė tė punėsuar si mėsues dhe paguhen nga komunat. A janė pikėrisht kėta tė dy ata qė janė mė tė dalluarit pėr veprimtari kulturore dhe pėr organizimin e shqiptarėve? Pse kėto emrime u bėnė gadi se ilegalisht dhe pa rrespektuar institucionin e konkursit, ku do t“u jipej mundėsia edhe tė interesuarve tė tjerė?.

Duke debatuar lidhur me Qendrėn, anėtarėt e kryesisė shprehen edhe shqetėsimet e pėrditėshme tė shoqatave dhe tė veprimtarėve nė terren, se kjo qendėr mė tepėr po reflektohet me pėrēarjen e bashkėkombasėve tanė nė Suedi se sa do tė duhej tė kryente misinonin e destinuar. Prandaj, ata shpresojnė se Ministria e Diasporės do t“i analizojė veprimet rreth kėsaj dhe do t“i eleminojė defektet. Kėtė e premtuan edhe zyrtarėt e Ministrisė sė Diasporės nė bisedėn qė u zhvillua nė ambientet e Unionit tė shoqatave shqiptare nė Suedi.

 

Regjistrimi nė dobi tė Diasporės

Pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Diasporės, Dren Shahini, Mentor Borovci e Lorik Pustina, tė shoqėruar nga anėtarėt e Kryesisė sė Unionit, morėn pjesė edhe nė njė debat publik. Me kėtė rast ata u takuan me kryetarė tė shoqatave shqiptare, anėtare tė Unionit, qė veprojnė nė Jugun e Suedisė si dhe me veprimtarė tė tjerė.

Temė debati ishte veprimtaria e Ministrisė sė Diasporės lidhur me regjistrimin e tė gjithė bashkėkombasėve qė jetojnė dhe veprojnė jashtė atdheut.

Mentor Boroci, foli pėr rėndėsinė qė ka ky regjistrim, punė kjo qė nuk ėshtė bėrė asnjėherė mė parė. Ai kėrkoi edhe angazhimin e shoqatave shqiptare nė Suedi dhe ndihmėn e tyre pėr tė pėrfunduar me sukses kėtė regjistrim.

Gjatė kėtij debati nga ana e pjesėmarrėsve u shtruan edhe shumė pyetje dhe u shprehėn brengat lidhur me problemet qė mėrgimtarėt po kanė gjatė vizitave nė atdhe. Edhe kėtu u shprehėn  pakėnaqėsitė lidhur me formėn e hapjes sė tė ashtuquajturės Qendėr kulturore nė Halmstad si dhe me mėnyrėn e pėrzgjedhjes sė stafit drejtues tė kėsaj saj.

 

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

Malmė, 2 shkurt 2015

 

Fotografi nga takimet

 

 

 

  

 

 

 

     

 

   

 

   

 

  

 

 

Mbldhje e pėrbashkėt me shoqatėn ”Kosova” tė Växjös

PĖR DITĖN E PAVARĖSISĖ – SHUMĖ AKTIVITETE

-          Manifestimi qėndror i Unionit mbahet nė Borås dhe aty do tė merrė pjesė zėvendėskryeministri i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, dr Kujtim Shala me pėrfaqėsues tė tjerė tė qeverisė

 

Vikendin e kaluar, mė 24 janar, nė ambientet e shoqatės ”Liria” tė Växjös, u mbajt njė mbledhje e zgjeruar me anėtrarėt e Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe me anėtarėt e kryesisė sė shoqatės ”Liria”. Nė kėtė takim tė pėrbashkėt, qė u drejtua nga Ahmet Bella,sekretar organizativ dhe ekonomik i Unionit, u shqyrtuan ēėshtje aktuale qė kanė tė bėjnė me veprimtaritė e Unionit dhe tė shoqatave anėtare.

Me kėtė rast u bė fjalė pėr pėrgaditjet qė po bėhen pėr shėnimin e pėrvjetorit tė shtatė tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Siē ėshtė informuar edhe mė parė, ky manifestim qėndror i Unionit, do tė mbahet mė 14 shkurt nė Borås dhe nikoqire e tij do tė jetė shoqata jonė atje ”Dardania”. Kryetari i shoqatės ”Dardania”, Muharrem Binaku informoi tė pranishmit pėr pėrgaditjet qė janė bėrė deri mė tash dhe pėr angazhimet e veprimtarėve tė shoqatės sė Boråsit qė po bejnė nė mėnyrė qė kjo kremte tė shėnohet nė mėnyrė sa mė tė mirė dhe sa mė dinjitoze.

Manifestimi do ti ketė dy pjesė, pjesėn akademike dhe atė kulturo argėtuese. Fillim ido tė jetė nė orėn 18,00 me pjesėn akademike, kurse mbrėmja e pėrbashkėt shoqėrore ėshtė planifikuar tė zgjas deri pas mesnate. Pėrpos programit kultyuro-artistik tė shoqatave, pjesėmarrėsit dhe mysafirėt do tė kėnaqen edhe me muzikė live.

Nė manifestimin e Boråsit, pėrpos bashkėkombasėve tanė nga ky qytet dhe rrethina si dhe disa shoqatave anėtare nė nė Union, do tė nderojnė me pjesėmarrje edhe pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Atyre do t“u prijė zėvendėskryeministri i qeverisė, Prof Dr Kujtim Shala, i cili njėherazi ėshtė edhe ministėr i kulturės.

Sė bashku me pėrfaqėsuesit e Qeverisė sė Kosovės, ato ditė nė Suedi, do tė qėndrojnė edhe udhėheqės tė komunės sė Pejės, tė cilėt do tė takojnė udhėheqėsit e komunės sė Boråsit. Gjatė kėtyre takimeve do tė shqyrtohen mundėsitė pėr themelimin e bashkėpunimit si dhe pėr mundėsinė e binjakėzimit tė kėtyre dy komunave.

 

          Pjesėmarrės tė mbledhjes

 

Turniri i fudbollit nė Kalmar

Jashar Gashi, kryetar i shoqatės ”Kosova” nė Kalmar dhe njėherit anėtar i Kryesisė sė Unionit, sė bashku me anėtarin tjetėr tė Kryesisė sė Unionit, Fevzi Ademin, informuan lidhur me pėrgaditjet qė po bėhen pėr mbajtjen e Turnirit Tradicional nė Fudboll tė Vogėl. Ky manifestim i Unionit, nikoqire e tė cilit ėshtė shoqata ”Kosova” e Kalmarit, sivjet do tė mbahet me 14 shkurt nmė Palestrėn sportive tė kėtij qyteti. Pėr ekipet mė tė dalluara dhe tė gjithė pjesėmarrėsit, sikurse edhe herave tė tjera, Unioni si organizator, do tė ndaj kupat dhe mirėnjohjet publike.

 

Pėr herė tė parė organizohet Festivali i Fėmijėve

Unioni i Shoqatave Shqiptare pėrpos veprimtarive tė tjera, ka edhe dy festivale tradicionale, tė cilat tashmė organizohen nė nivel tė tėrė Diasporės Shqiptare (Festivali i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese) dhe ai i Diasporės nė Skandinavi (Festivali i Folklorit Shqiptar). Por sivjet do tė realizohet edhe njė synim i kahmotshėm e ky do tė jetė Festivali i Parė i Fėmijėve. Ky manifestim, i cili i ka munguar Unionit, sivjet do tė startojė mė 28 Mars. Nikoqire dhe bartėse e organizimit do tė jetė Shoqata ”Dardania” e Boråsit, nė ambientet e sė cilės edhe do tė zhvillohet Festivali i Fėmijėve.

Nė organizimin e kėtij manifestimi i cili synohet tė jetė tradicional do tė bashkėpunohet edhe me mėsimdhėnėsit qė janė tė angazhuar nė mėsimin plotėsues tė gjuhės amtare shqipe nė shkollat suedeze. Fėmijėt e moshave tė ndryshme, nė bazė tė kritereve qė janė duke u hartuar nga Kryesia e Unionit, do tė bėjnė gara nė disa lėmi pėrt tė dėshmuar shkathtėsitė e tyre si nė vallėzim, kėndim, recitim, imitim, interpetim nė instrumente dhe nė pjesė teatrale.

 

        

                 Muharrem Binaku                                                   Xhafer Balaj

 

Mė 30 maj nė Växjö mbahet Festivali i Foklorit

Kryesia u informua edhe pėr pėrgaditjet qė po bėhen pėr organizimin e Festivalit tė 8-tė tradicional tė Foklorit Shqiptar. Festivali i radhės gjithashtu do tė mbahet nė Växjö dhe nikoqire do tė jetė shoqata ”Liria”. Kryetari i kėsaj shoqate, Xhafer Balaj, i cili ėshtė edhe anėtar i Kryesisė sė Unionit, me bashkėveprimtarėt e shoqatės ”Liria”, informuan se Festivali i sivjem do tė mbahet tė shtunėn mė 30 maj. Edhe kėsaj here ky manifestim do t“i bashkangjitet manifestimit tradicional tė qytetit tė Växjös ”Ditėt e kulturės”. Festivali do tė ketė rrjedhė tė njėjtė me fisetivalet e mėparshme qė nė mėnyrė tė suksesshme janė mbajtur nė Växjö. Ansamblet dhe grupet folklorike, me veshje kombėtare, do tė defilojnė nėpėr rrugėn kryesore dhe do tė prezantohen me disa pika tė zgjedhura nė sheshin e qytetit. Pastaj pasdite do tė mbahet pjesa zyrtare e Festivalit. Do tė shpallen mė tė dalluarit dhe pastaj tė gjithė pjesėmarrėsit aktivė dhe tė interesuarit tjerė do tė pėrfundojnė manifestimin me njė mbrėmje tė pėrbashkėt shoqėrore.

Kryesia e Unionit dhe ajo e shoqatės “Liria” tashmė po angazhohen edhe pėr sigurimin e sponsorėve dhe mjeteve materiale tė domosdoshme pėr realizimin e kėtij manifestimi kulturor.

 

Takim me pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Diasporės

Pjesėmarrėsit nė mbledhje u informuan se kėto ditė nė Suedi do tė qėndrojnė pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Diasporės sė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Edhepse rreth kėsaj vizite ka pasur pakjartėsi, pas kontakteve qė ka bėrė kryesia e Unionit, ėshtė arritur pėlqimi qė ata tė vizitojnė edhe Unionin. U kėrkua qė pėrfaqėsuesve tė Ministrisė sė Diasporės t“iu pėrcillen shqetėsimet e Unionit dhe tė shoqatave tona anėtare lidhur me Qendrėn kulturore tė Kosovės, e cila u hap dhe po vepron duke anashkaluar Unionin e Shoqatave Shqiptare, asociacionin qėndror tė organizuar tė shqiptarėve nė Suedi.

Ramadan Reshitaj

 

 

 

Unioni shėnon 7-vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės

Nė Kalmar mbahet Turniri nė fudboll

 

        Jashar Gashi dhe Fevzi Ademi

Nė kuadėr tė veprimtarive tė shumta qė Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi organizon pėr nder tė shėnimit tė 7 vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, edhe sivjet nė Kalmar do tė organizohet Turniri Tradicional nė Fudboll tė Vogėl. Edhe kėsaj here, nikoēire e kėtij manifestimi do tė jetė shoqata jonė ”Kosova” nė Kalmar.

Jashar Gashi, kryetar i shoqatės ”Kosova” dhe anėtar i Kryesisė sė Unionit, i cili sė bashku me anėtarin tjetėr tė kryesisė sė Unionit, Fevzi Ademi, janė pėrgjgjės pėr organizimin e kėtij manifestimi thotė se tashmė kanė filluar pėrgaditjet dhe ēdo gjė po shkon sipas planit. Eshtė caktuar data, pra e shtunė, 14 shkurt dhe ėshtė rezervua salla se ku do tė mbahet turniri.

Nė turnir pritet tė marrin pjesė sė paku 8 ekipe qė dot ė bėjnė gara nė dy grupe. Turniri do tė fillojė nė orėn 9 tė mėngjesit dhe dot ė pėrfundojė nė orėn 18,00. Turniri i 7 me radhė do tė mbahet nė Palestrėn sportive tė qytetit tė Kalmariut, Salla A.

Tė gjitha ekipet nga shoqatat tona anėtare por edhe ekipet tjera qė nuk janė anėtare nė Union, informacione mė tė hollėsishme mund tė marrin nga veprimtari Gėzim Krasniqi nėpėrmjet kėtij numri tė mobilit: 0707-13 15 62.

Sikurse nė ēdo turnir tjetėr tė deritashėm, Unioni I Shoqatave Shqiptare nė Suedi, nė emėr tė organizatorit, pėr ekipet dhe sportistėt mė tė dalluar do tė ndaj shpėrblime dhe Mirėnjohje publike.

R.Reshitaj

 

            UNIONI I SHOQATAVE SHQIPTARE NĖ SUEDI

SHOQATA "KOSOVA” NĖ KALMAR

ORGANIZOJNĖ:

 TURNIRin  tradicional

NĖ FUTBOLL TĖ VOGĖL

K O S O V A 2015

              

Data:14 shkurt 2015

Ora:09.00-18.00

Vendi:Palestra sportive, sala A, nė Kalmar

 

INFORMIMI dhe lajmėrimi :  Gėzim Krasniqi  

Tel.0707-13 15 62

 

 

Nga veprimtaritė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

 

NĖ VARBERG U THEMELUA NJĖ SHOQATĖ E RE

 

-          Veprimtari kryesore e Shoqatės e fėmijėve dhe e nėnave ”Xhevė Lladrovci” do tė  jetė puna me fėmijė dhe rini si dhe angazhimi i nėnave nė proceset kulturo-shoqėrore, thotė nismėtarja pėr themelimin e kėsaj shoqate, Syleme Bogiqi

 

Nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi u regjistrua edhe njė shoqatė e re. Fjala ėshtė pėr Shoqatėn Pėr Fėmijė dhe Nėna ”Xhevė Lladrovci” e cila u themelua nė qytetin e Varbergut nė prag tė kremtimit tė Ditės sė Flamurit tonė kombėtar.  Kjo ėshtė e para shoqatė e kėtij lloji nė Suedi, sepse veprimtari e saj kryesore do tė jenė aktivietet me fėmijė, rini dhe me nėnat e tyre.

-          Ne kemi menduar gjatė se si tė punojmė nė mėnyrė tė organziuar me fėmijėt tanė; si

ti organizojmė nėnat e tyre nė aktivitetet e fėmijėve dhe tė tė rinjėve, thotė nismėtarja pėr themelimin e kėsaj shoqate, zonja Syleme Bogiqi. Nė qytetin e Varbergut janė disa dhjetra familje shqiptare. Secila prej tyre ka nga disa fėmijė tė moshės parashkollore dhe shkollore. Kėtu zhvillohet me sukses edhe mėsimi plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe. Prandaj, ne mėsueset qė punojmė nė shkollat e kėtushme, Mejreme Gubetini e Lebibe Zogiani, pas shumė debateve se si ti organizojmė fėmijėt dhe nėnat, vendosėm qė tė tė themelojmė shoqatėn, thotė zonja Syleme.

      Punėn e parė qė bėmė, ishte regjistrimi i anėtarėve dhe tė interesuarve tė tjerė pėr shoqatėn. Brenda njė kohe tė shkurtėr arritėm tė regjistrojmė 45 anėtarė. Tė gjithė kėta janė fėmijė dhe tė rinjė tė moshave parashkollore dhe shkollore dhe nėnat e tyre.Pastaj nė vigjilen e kremtimit tė 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit tonė kombėtar, mbajtėm mbledhjen pėr themelimin e shoqatės; aprovuam statutin dhe planin e veprimtarive tė shoqatės pėr vitin 2015. Kishte disa propozime, por vendosėm qė shoqatėn tonė nė Varberg ta pagėzojmė Shoqata e fėmijėve dhe e nėnave ”Xhevė Lladrovci”, thotė veprimtarja Mejreme Gubetini.

    Nė mbledhjen themeluese u zgjodhė kryesia e shoqatės dhe organet tjera qė do ta udhėheqin shoqatėn. Nė kryesi u zgjodhėn: Syleme Bogiqi, kretare, Mejreme Gubetini, sekreterare, Lebibe Zogiani arkėtare. Anėtare tė kryesisė u zgjodhėn Teuta Camaj e Nazife Hoti, supleante u zgjodhėn  Elena Bogiqi - Ukaj dhe Eliarta Gubetini. Ndėrkaq revizore e shoqatės u zgjodh Hava Beqiri.

  Shoqata e fėmijėve dhe e nėnave ”Xhevė Lladrovci” nė Varberg do tė zhvillojė njė varg verpmtarish me fėmijėt parashkollor e shkollor si dhe me nėnat e tyre. Nė planin e aktiviteteve qė u aprovua gjatė mbledhjes themeluese janė paraparė tė zhvillohen njė varg aktivitetesh, siē janė: vallėzim pėr fėmijė dhe tė rinjė, kėngė dhe aktiviette muzikore, lexim dhe interpetim pėrrallash pėr mė tė vegjlit, teatėr kukullash, aktivitete tė lira dhe sportive, njohur pėr kompjuterin, aktivitete studimore, pikniqe, festa familjare, shkėmbime kulturore, vizita studimore e tė tjera.

    Tė gjitha kėto aktivitete nė radhė tė parė do tė dedikohen fėmijėve por nė to do tė pėrfshihen dhe do tė kontribuojnė edhe tė rriturit. Shoqata do tė veprojė nė bazė tė statutit dhe rregullave nė fuqi pėr zhvillimin e veprimtarive shoqėrore qė aplikohen nė Suedi.

Shoqata e fėmijėve dhe e nėnave  ”Xhevė Lladrovci” nė Varberg ėshtė regjistruar nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi, administrata e sė cilit i ka ndihmuar nė themelimin e kėtij asociacioni, do tė regjistrohet nė komunė dhe do tė ketė njė xhirollogari bankare.

I tėrė aktiviteti i shoqatės do tė zhvillohet i bazuar nė veprimtari vullnetare dhe i mbėshtetur nė prinicpet demokratike.

R.Reshitaj

 

Syleme Bogiqi, kryetare e shoqatės ”Xhevė Lladrovci”

 

 

Nga veprimtaritė e Unionit

 

TAKIME NĖ QEVERINE E KOSOVES

 

 

 

Nė prag tė nderrimit tė motėmoteve, anėtari i Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, Muharrem Binaku, gjatė qėndrimit nė Kosovė, nė emėr tė Kryesisė sė Unionit, vizitoi Qeverinė e Republikės sė Kosovės. I shoqėruar nga z Agim Berdyna, drejtor nė Depertamentin pėr Arsimin Paraunversitar tė MASHT, Muharrem Binaku u prit nga Zėvendėskryeministri i Qeverisė sė Kosovės dhe Ministri pėr Kultrurė, prof dr Kujtim Shala. Pastaj ai pati edhe njė takim me Ministrin e Diasporės, z. Valon Murati.

 

Gjatė kėtyre takimeve, Muharrem Binaku i informoi qeveritarėt me veprimtarinė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, angazhimet e bashkėkombasėve tanė pėr ruajtjen e gjuhės, kulturės dhe tė traditės shqiptare nė kėtė shtet skandinav si dhe rrjedhat e bashkėpunimit me institucionet e Kosovės.

 

Me kėtė rast, ai dorėzoi edhe ftesat e Kryesisė sė Unionit pėr qeveritarėt pėr pjesėmarrje nė Manifestimin Qėndror me rastin  e shėnimit tė Ditės sė Pavaarėsisė sė Republikės sė Kosovės, i cili manifestim do tė mbahet me 14 shkurt tė kėtij viti nė Borås.

Ftesat e Unionit iu dorėzuan Kryeminsitrit, akademik Isa Mustafa, zvkryeministrit dr Kujtim Shala, minstrit Valon Murati dhe drejtorit Agim Berdyna.

Zėvendeskryeminstri dr Kujtim Shala konfirmoi pjesėmarrjen  nė manifestimin e Unionit, kurse tė ftuarit tjerė premtuan se do tė infomojnė me kohė./R.R/

 

 

 

 

Akademik Isa Mustafa – Kryeministėr i Kosovės

 

Pas zgjedhjeve tė 8 qershorit, nė pamundėsi qė tė formohen institucionet qėndrore, nė Kosovė ishte njė ngėrē politikė. Por mė nė fund, dy partitė mė tė mėdha parlamentare, PDK dhe LDK, arritėn marrėveshjen pėr tė qeverisur sė bashku nė mandatin e ardhshėm. Sipas kėsaj marrėveshjeje, u konstituua Kuvendi i ri i Kosovės, pėrkatėsisht legjislacioni i pestė i tij. Delegatėt, gjithnjė sipas marrėveshjes sė arritur nė mes tė PDSK e LDK, kryetar tė Kuvendit zgjodhėn Kadri Veselin, kurse kryeministėr, kryetarin e LDK,  akademik Isa Mustafėn.

Qeveria e re qė do tė udhėheq me vendin nė katėr vitet e ardhshme, ka gjithėsejtė 20 ministri. Nė mesin e ministrave tė rinjė ka emra tė shquar ekspertėsh dhe njė numėr tė kosniderueshėm doktorėsh tė shkencave tė lėmive tė ndryshme.

Sipas kryeministrit tė ri, akademik Isa Mustafės, prioritetet e punės sė kėsaj qeverie do tė jenė zhvillimi ekonomik, zvogėlimi i papunėsisė dhe lufta e pakompromis kundėr krimit tė organizuar dhe pasurimit tė paligjshėm. /R.R./

 

 

NDARJA E ĒMIMIT NOBEL 2014

 

Shkruan: Ahmet Bella

a-bellatoni@hotmail.se

 

Pėr ēdo vit, me 10 dhjetor, nė kryeqytetin e Suedisė, nė Stockholm, ndahet Ēmimi mė i merituar pėr tė arriturat nė zbulimet shkencore si dhe ato shoqėrore.

Sivjet, pėr tė 114 herė, ky Ēmim u nda pėr tė arriturat shkencore nė lėminė e kimisė, fizikės, medicinės, ekonomisė dhe tė iteraturės.

Por, shtrohet pyetja, se sa jeni tė njohtuarė me njeriun, i cili vuri themelet e kėtij fondi dhe kush ishte Nobeli?

ALFRED NOBELI, lindi nė Stockholm, mė 1833 dhe rrjedhė  prej njė familje shumė tė ngritur e tė shkolluar, ndonėse familja e tij nuk ishte edhe aq ekonomikisht e pasur. Prindėrit e Alfredit  kishin gjithėsejtė tetė fėmijė por vetėm  katėr prej tyre mbijetuan fėmijėrinė. Alfredi ishte fėmija i katėrt.

 

Gajtė punės shkencore qė bėri, Alfredi pos tjerash  zbuloi dhe zhvilloi metoden nxemjes qendrore pėr banesa, tė cilėn edhe ne  sot e pėrdorim.

Alfred Nobeli, si adoleshent, pėrpos suedishtės, e njohte edhe  rusishtėn, frengjishtėn, gjermanishtėn dhe anglishtėn. Ai nė fillim ishte shumė i interesuar pėr literaturė dhe madje edhe vet shkruante poezi. Por, babai i tij,  Immanueli, nuk ishte i kėnaqur me kėtė dhe arrijti ta bind tė birin Alfredin qė tė studjonte kiminė.

Alfred Nobeli, nė vitin 1866, bėri zbulimin e tij mė tė suksesshėm. Ai zbuloi mėnyrėn se si mund tė pėrdorėt nitroglycerini, materie shumė e rrezikshme. Ai bėri ndryshimin prej nitroglycerinit nė dinamitgubbar ku kjo metod pėrdoret edhe sot dhe ėshtė e pazavėndsueshme. Tri vite para se tė bėjė kėtė zbulim, gjatė njė eksperimenti nė laboratoriumin familjar, plagoset dhe vdes vėllau i tij mė i riu, Emili nga njė ekspodim.

Alfred Nobelit, deri sa ishte gjallė, iu lejuan dhe pranuan 350 patente. Pas tė gjtiha kėtyre sukseseve, Nobeli shpėrngulet pėr nė Paris. Ai pėrshkruhet si vagabondi mė i pasur i cili kurrė nuk u martua.

Pėr formimin e Ēmimit Nobel, si duket ai inspirimin e kishte nga sekretarja e vet Bertha Kinsky, e cila nė atė kohė ishte njėra ndėr aktivistet mė tė dalluara tė Lėvizjes pėr paqė. Ajo ka shkrue  edhe romanin e njohur  ” Leni armėt poshtė ”.

Alfred Nobeli, vdes nė vitin 1896 nė San Remo tė Italisė. Kur u lexue testamenti i tij, shumica nga familjarėt nuk ishin tė kėnaqur dhe protestuan.

Pas pesė viteve nga vdekja e tij, nė vitin 1901, pėr herė tė parė filluan tė ndahėn Ēmimet e para Nobel.

Ēmimi Nobel, ndahet pėr ēdo vjet mė 10 dhjetor nė bazė tė vendimeve tė Akademivet ė Suedisė dhe tė Norvegjisė.Akademia norvegjeze ndanė Ēmimin Nobel pėr Paqė, kurse ēmimet pėr lėmitė tjera ndahen nga akademia suedeze. Kjo u bė edhe sivjet.

Ēmimet u dorėzohen Nobelistėve nga vet mbreti i Suedisė Karl Gustavi dhe kjo ceremoni mbahet nė sallėn e Koncertit nė Stockholm. Pėr ēdo Ēmim qė ndahet, ipet njė resyme e shkurtėr nga anėtarėt e Akademisė sė Shkencave tė Suedisė. Me pėrfundimin e kėsaj ceremonie, nobelistėt me familjet e veta gjithėsejtė 15 ēdo nobelist sa ka tė drejt tė kėtė me vedi, nga salla e Konceritit transferohen nė shtėpinė e qytetit pėr tė darkuar. Nė darken Nobel qė llogaritet “ Darkė mbi tė gjtiha darkat nė botė “, pėrveē nobelistėve dhe familjeve tė tyre, ftohen edhe njerezė tė tė gjtiha shtresave tė shoqėrisė suedeze. Sivjet kanė qenė tė ftuar gjithsejt 1250 veta. Darka ka zgjatė deri nė orėt vona tė mbrėmjes dhe tėrė mbrėmja pėrcillet me muzikė tė zgjedhurė klasike.

Nė Suedi, sot jetojnė dhe veprojnė  reth  60.000 shqiptarė, ku njė numėr bukur i madhė janė tė angazhuar dhe tė organizuar nėpėr shoqatat kulturore tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi me anėtarėt e vet qė sot ka mė se 38 shoqata me gjithėsejt 15.000 anėtarė, koordinon dhe zhvillon aktivitete kulturore, ruan dhe kultivon kulturėn, gjuhėn , doket dhe zakonet tona kombtare kėtu nė Suedi. Vite me radhė, Unioni i shoqatave dhe njerėzet e Unionit, intenzivisht janė duke lobuar qė njė ditė nė listen e nobelistėve tė gjindet edhe njė shqiptar. Ne pėr ēdo vit i drejtohemi Komitetit pėr ndarjėn e Ēmimit Nobel qė tė kenė parasyshė edhe krijuesit tanė shqiptarė sidomos ata nė literature si Ismail Kadaren dhe ata tė muzikės, Zeqirja Ballata, Rafet Rudi, Ēesk Zadeja dhe Aleksanėr Peci.

Pėr kėta krijues Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe ne qė krijojmė dhe veprojmė nė lėminė e kulturės, do tė lobojmė deri nė arritjėn e kėtij qėllimi.

Suedi, me 15 dhjetor 2014.

 

FINALJA E DHJETĖ NGA DOKU SOPA ” I D O L ”

Pėrfundoi Finalja e Dhjetė e  ” IDOLIT ” Suedezė

Nė Finale u gjinden dy kėngėtare, Lisa Ajax dhe Mollie Lindén

 

Shkruan: Ahmet Bella

a-bellatoni@hotmail.se

 

Tė premtėn e kaluar nė Suedi u mbajtė Finalja e Dhjetė e ” IDOLIT” i cili organizohet dhe transmetohet drejtpėrsedrejti nga TV – Suedeze, kanali i katėrt. Idoli ka karakter garues dhe nė tė konkurojnė kėngėtarė relativisht tė moshės sė re.

Juria profesionale prej 3 personave, nga auditimi i 12.000 konkuruesve qė njė kohė tė gjatė u mbajtė nėpėr qytetet mė tė mėdha tė Suedisė, bėri pėrzgjedhjen e 13 kėngėtarėve mė tė mirė tė cilėt konkuruan pėr 13 javė rresht pėr mbrėmjen finale tė ” Idolit Jubilar 2014 ”, i cili u mbajtė nė Stockholm.

Nga vlerėsimet e Jurisė dhe votat e publikut, nė mbrėmjen finale u gjinden dy kėngėtaret mė tė suksesshme tė kėtij emisioni, Lisa Ajax, 16 vjecare dhe Mollie Lindén, 18 vjecare.

Njėra prej 13 kėngėtarėve mė tė suksesshėm tė cilėt u kualifikuan tė garojnė pėr finalen e Idolit ishte edhe e reja shqiptare,Saranda Hasani, e cila fatkeqėsisht nuk arriti tė kualifikohet pėr kėtė finale edhepse, sipas mendimit tim,  kishte njė talent tė dalluar dhe zė tė pastėr e tė bukur. Publiku votoi pėr njė kandidate tjetėr.

Nė mbrėmjen finale, finalistet kėnduan nga tri kėngė tė pėrzgjedhura. Kėnga mė e qėlluar fituese ” Unbelievable” e kėnduar nga 16 vjecarja, Lisa Ajax. Kėnga nė fjalė ishte mė tėrheqėse dhe mė e pėrshtatėshme pėr zėrin e saj. Zėri i Lisės u dallua nga ai i Malliet, ishte mė i pastėr, mė i shkolluar, mė kreativ dhe teknikisht mė i avansuar.

E tėrė mbrėmja finale ishte nėn ethet e finalisteve pėr fitore.  Me pak dallim votash, gjithėsejt 15, fituese e Idolit Suedezė 2014 u shpallė Lisa Ajax.

” Idoli ” – Suedezė i cili organizohet pėr ēdo vit, ka zbuluar dhe zbulon shumė talentė tė rinjė tė kėngės, ku me zėrin dhe talentin e tyre marrin pjesė nėpėr shumė festivale botėrore sic ėshtė Evrovizioni ku Suedia shumė herė zuri vendin e parė.

Aktualisht nė Suedi jetojnė dhe veprojnė mė se 60.000 shqiptarė. Pėrsa i pėrket jetės kulturore, fatkeqsisht, jemi shumė tė manget.

Unioni i Shoqatave Shqiptare,  sė bashku me shoqatat e veta anėtare,  dita ditės ėshtė duke punuar nė zbulimin e talentėve tė rinjė nė tė gjtiha sferat kulturore. Rinia e jonė ėshtė shumė e talentuar dhe ka nevojė pėr pėrkrahje dhe stimulim si nga prindėrit po ashtu edhe nga shoqėria e gjėrė.

Sėkėndejmi, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, njofton tė gjtihė tė rinjtė  shqiptarė qė janė tė interesuar dhe kanė pakėz talent tė paraqitėn nė adresėn e Unionit, pėr tė bėrė parazgjedhjen e talentėve tė cilėt janė tė interesuar tė konkurojnė nė Idolin 2015.

Ne shpresojmė, se me angazhimin dhe interesimin  tuaj, njė ditė edhe rinia e jonė shqiptare do tė shkėqejė nė Idolin Suedez.

Suedi, mė 9 dhjetor 2014.

 

Krizė politiken ė Suedi

Parlamenti nuk e miratoi buxhetin

-          Nė mars priten tė mbahen zgjedhjet e reja

Stockholm, 4 dhjetor

Nė Suedi po vazhdon tė thellohet kriza politike. Kjo ėshtė pasojė e kundėrshtimeve tė mėdha nė mes tė partive politike tė pėrfaqėsuara nė Parlamentin e vendit. Dje pasdite, Paralamenti suedezė, Riskdagen,  nuk arriti ta miratoj Buxhetin pėr vitin e ardshėm. Propozimi pėr Buxhetin i bllokut qė fitoi zgjedhjet e fundit, tė mbajtura nė shtator tė kėtij viti, nė pėrbėrje prej Socialdemokratėve, Partisė sė Ambientit dhe Partisė Majtiste, u mbivotua nga Aliansa qė pėrbėhet nga Partia Moderate, Partia Popullore, Partia e Qendrės dhe ajo e Kristemokratėve. Kundėr propozimit ishte edhe Partia e Demokratėve Suedezė, e njohur pėr qėndrimin negativ ndaj tė huajve. Parlamenti suedez ka gjithėsejt 349 parlamentarė. Nė votimet pėr miratimin e buxhetit morėn pjesė gjithėsejt 335 parlamentarė.  Gjatė votimit 153 votuan pėr dhe 182 ishin kundėr.

Nė rezultatin e votimit ndikoi votimi i pėrfaqėsuesve tė Partisė demokratėt suedez. SD ėshtė njė parti relativisht e re nė skenėn politike tė vendit, por qė ėshtė nė rritje tė vazhdueshme. Nė zgjedhjet e fundit, me politikėn e tyre anti emigrantėve nė Suedi, arritėn tė sigurojnė 49 vende nė parlament dhe kėshtu tė bėhen partia e tretė pėr nga madhėsia nė institucionin vendimarrės tė vendit. Ata kushtėzuan propozuesin e buxhetit, grupin parlamentar nė pushtet me ndryshimin e politikės sė vendit  ndaj personave me preardhje tė huaj, duke konsideruar se Suedia po harxhon shumė nė politikat integruese.

Mosmiratimi i buxhetit nė parlament, automatikisht shkurton besimin e qeverisė. Me fjalė tė tjera ajo nuk mund tė udhėheq me vendin. Nė njė siatuatė tė kėtill, kryeministri I Suedisė, Stefan Lofven, i cili njėherazi ėshtė edhe kryetar i Partisė sė socialdemokratėve, kishte dy mundėsi, tė ofrojė dorėheqje ose vendin ta dėrgojė nė zgjedhje tė jashtėzakonshme. Ai mori vendim qė vendin ta ēojė nė zgjedhje tė reja. Kėto zgjedhje pritet tė mbahen nė fund tė muajit mars tė kėtij viti/R.R/

 

Nga veprimtaritė e shoqatave tė Unionit

FILM DOKUMENTAR PER 400 VJETORIN E KRISTIANSTADIT

 

Shoqatat anėtare nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi po vazhdojnė me veprimtaritė e begatshme kulturore. Nė shoqatėn ”Ardhmėria” qė vepron nė Kristiantstad, pėrpos veprimtarive qė arrihen nė shumė fusha, suksese tė vazhdueshme po arrihen edhe nė lėminė e fotografisė dhe tė krijimtarisė filmike. Kėto aktivitete po zhvillohen duke iu falenderuar veprimtarit Sejdi Zeka – Dreni, i cili ka njė poėrvojė tė gjatė nė kėto sfera.

Sejdi Zeka, i cili aktualisht ėshtė edhe kryetar i shoqatės ”Ardhmėria” nė Kristianstad, sivjet med isa bashkėpunėtorė ka realzuar me sukses edhe njė projekt filmik. Fjala ėshtė pėr filmin dokumentar qė i kushtohet 400 vjetorit tė qytetit tė Kristianstadit.

Premiera e kėwtij filmi, nė njė atmosferė tė ngrohtė u mbajt nė ambientet e shoqatės ”Ardhmėria”, mė 1 dhjetor tė kėtij viti. Nė mesin e shikuesve tė zgjedhur nga radhėt e shoqatės ”Ardhmėria” ishin edhe pėrfaqėsuesit e kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare, ku shoqata ”Ardhmėria” ėshtė anėtare si dhe pėrfaqėsues tė jetės kulturore tė komunės sė Kristianstadit.

Pėrmes kamerės dhe regjisė sė Sejdi Zekės – Drenit,filmi  pasqyronte ditėt e kulturės qė u mbajtėn gjatė muajit maj me rastin e jubileut tė 400 vjetorit tė themelimit. Natyrisht kėto manifestime ishin regjistruar nga kėndi i autorit Zeka dhe filluan me pjesėmarrės shqiptarė (grupi folklorik i vajzave tė shoqatės ”Ardhmėria”) dhe pėrfundoi gjithashtu me kontributin e amatorėve shqiptarė.

Filmi u pėlqye nga shikuesit kurse autorėt u lavdėruan pėr punėn e bėrė. /R.R./

 

 

Manifestimi Qėndror i Unionit pėr Ditėn e Flamurit

KREMTĖ SHQIPTARE  NE NYBRO

Veprimtar i Vitit 2014 nga Kryesia e Unionit u shpall Raif Mehmeti, anėtar i shoqatės ”Ilirida” dhe mėsimdhėnės i Mėsimit Plotėsues nė Gjuhėn Amtare Shqipe nė Nybro.

 

Nybro, njė qytet industrial nė regjionin e Smolandit nė Suedi, vikendin e kaluar tuboi shumė bashkatdhetarė tanė. Nė sallėn e madhe tė kėtij qyteti, nė mėnyrė dinjitoze u  kremtua Dita e Flamurit tonė Kombėtar dhe 102 vjetori e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Ky ishte manifestimi qėndror i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, i cili nė gjiun e vetė ka 38 shoqata anėtare, me mbi 10 mijė anėtarė shoqatash,  qė zhvillojnė veprimtari kulturo-sportive  anė  e kėnd Suedisė.Unioni ėshtė i vetmi  asociacion shqiptar i pranuar dhe i mbėshtetur financiarisht nga organet pėrkatėse tė qeverisė suedeze.

Nikoqire e kėtij manifestimi ishte shoqata "Ilirida" e Nybros. Ndėrsa nė programin kulturor ndihmuan edhe shoqata ”Liria” nga Växjö dhe shoqata ”Kosova” nga Kalmari.

Kremtimi i Festės sė Flamurit nė Nybro  filloi me intonimin e Hymnit kombėtar dhe pastaj me njė minut heshtje u nderuan tė gjithė atdhetarėt qė dhanė jetėn  pėr lirinė dhe pavarėsinė e Shqipėrisė dhe tė Kosovės. Manifestimin qė kishte dy pjesė, pjesėn akademike dhe programin kulturor e shpalli tė hapur Ahmet Bella, sekretar i Unionit dhe veterani Mr Sadull Zendeli – Daja. Pjesėmarrėsit i pėrshėndetėn dhe ua uruan festėn e Flamurit Musa Reēi nė emėr tė shoqatės ”Ilirida”, Skender Krosa nė emėr tė shoqatės ”Kosova” tė Växjös, Ismail Jashanica nė emėr tė shoqatės ”Unikombi” nga Malmė dhe Hasan Sula nė emėr tė shkollės sė mėsimit plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe nė shkollat e Kalmarit. Nė mesin e pjesėmarrėsve tė kėti manifestimi, pėrpos bashkėkombasėve qė jetojnė nė qytetin e Nybros me rrethinė, kishin ardhur bashkėkombas edhe nga qytetet tjera. Ata ishin tė moshave dhe tė gjinive tė ndryshme. Jo vetėm nė dekorimin e  sallės por nė pėrgjithėsi  dominonin ngjyrat kuqezi. Mė tė vegjlit pahitnin ajrin me flamujė kombėtar dhe brohoritnin ”kuq e zi ėshtė veshė Shqipėria…”

Gjatė pjesės akademike u fol pėr rrjedhat historike lidhur me pavarėsinė e Shqipėrisė, pėr rolin e Ismail Qemalit dhe atdhetarėve tė tjerė si dhe pėr sakrificat qė u bėnė deri nė ēlirimin  e Kosovės.  Por,folsit nuk harruan tė porosisin pjesėmarrėsit qė tė angazhohen vazhdimisht nė ruajtjen e gjuhės, traditės dhe kulturės shqiptare. Tė rinjtė i porositėn qė tė shkollohen e tė studjojnė dhe me sjellje tė mira dhe angazhime nė veprimtarit kulturore e shoqėrore tė shoqatave tė kontribuojnė nė forcimin e lidhjeve miqėsore mes atdheut dhe shetit  bujar suedez.

Nė pjesėn e programit kulturor, amatorėt e shoqatave lokale si dhe nxėnės nė shkollat suedeze qė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe, recituan vjersha dhe kėnduan kėngė qė i kushtohen Flamurit kuqezi dhe heronjėve tė kombit. Nė ekranin e madh u shfaq spoti i kėngės pėr dėshmorin e lirisė Nuri Mazarin – Komandant Struga si dhe Monologu i artistit Mirush Kabashi. Ndėrkaq amatorėt e shoqatės ”Liria” nga Växjö shfaqėn njė program tė pasur me kėngė e valle, tė pėrgaditur enkas pėr kremten e Flamurit.

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare, tė gjithė kontribuesit nė programin artistik tė kėsaj mbrėmje i nderoi me Mirėnjohje publike. Nė emėr tė Kryesisė, kėto mirėnjohje i ndau Ramadan Reshitaj, i cili falenderoi shoqatat pėr kontributin e dhėnė nė kėtė manifestim. U nda edhe Mirėnjohja Tradicionale pėr Vewprimtarin e Vitit. Kėsaj here Kryesia e Unionit pėr veprimtar tė vitit 2014 shpalli veprimtarin e shoqatės ”Ilirida” dhe mėsimdhėnėsin nga Nybro, Raif Mehmetin. Lidhur me veprimtarinė e Raifit foli sekrtari i kryesisė sė Unionit, Ahmet Bella, i cili edhe ia dorėzoi mirėnjohej kėtij veprimtari.

Shoqata nikoqire ”Ilirida” e Nybros, publikisht falenderoi organizatorin – Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi si dhe sponsoruesit e manifestimit, komunėn e N ybros, Tetva Akeri AB me drejtuesin Resul Murselin,  Plivit Trade me pronarin Avni Krasniqi nga Oskarshamni, Picerinė ” Viktoria” nė Nybro dhe neėrmarrjen ”Prishtina livs” nga Kalmari me pronarin Jeton Tėrmkolli si dhe bashkėkombasin Sefedin Dalipi nga Nybro.

Kremtimi nė Nybro zgjati deri pasmesnate. Nė  mbrėmjen shoqėrore qė u mbajt me kėtė rast pjesėmarrėsit i argėtuan Shaip Alija dhe Selvije Vehapi.

Ramadan Reshitaj

Fotografi nga manifestimi nė Nybro tė Suedisė

 

   

 

     

 

   

 

     

 

   

 

   

 

   

 

   

 

 

 

 

NĖ ÄNGELHOLM U HAP SHOQATA “DUKAGJINI”

-          Sė shpejti shoqatė e re edhe nė Varberg

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, asociacioni i vetėm i organizuar shqiptar  dhe i pranuar nga organet shetėrore nė Suedi, kundruall zgjerimit dhe masovizimit tė veprimtarive, vazhdimisht po zgjerohet edhe me shoqata tė reja shqiptare nė kėtė shet skaninav. Vetėm sivjet nė gjiun  e Unionit janė regjistruar edhe 4 shoqata shqiptare, ndėrsa numri i pėrgjithshėm i shoqatave tė anėtarėsuara arrin nė 37 sosh. Shumica e shoqatave anėtare tė Unionit veprojnė nė pjesėn jugore tė Suedisė, ndonėse ka shoqata qė veprojnė edhe nė veriun e largėt.

Kėto ditė, me angazhimin e administrates sė Unionit, njė shoqatė e re ėshtė themeluar  edhe nė qytetin e Ängelholmit. Shoqata ėshtė emėrtuar  ”Dukagjini” dhe pasi ka kompletuar tėrė dokumentacionin e nevojshėm, ėshtė regjistruar nė organet suedeze. Veprimtarėt e shoqatės kanė hapur edhe njė lokal bashkėkohor dhe tė mrekullueshėm nė Ängelholm qė gjendet nė Metallgatan nr. 7. Nė ceremonin e hapjes sė lopkalit morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė Unionit, kurse mbrėmjen shoqėrore e pasuroi me muzikė live Sadik Krasniqi me ansamblin e tij.

Kryetari i shoqatės ”Dukagjini”, Benny Gashi, thekson se nė shoqatė do tė organizohen veprimtari tė shumta kulturore me fėmijė, me  rini, me gra dhe me tė rritur. Gjatė pasditėve nė lokal do tė ketė aktivitete kulturore dhe shoqėrore, kurse gjatė vikendeve do tė organizojnė edhe mbrėmje shoqėrore me muzikė tė zgjedhur. Tash pėr tash shoqata kat ė regjistruar 45 anėtarė, por ky numėr do tė shtohet nė tė ardhmen.

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi aktualisht po punon pėr  themelimin edhe tė disa shoqatave tė tjera tė shqiptarėve. Nė saje tė kėtij aktiviteti dhe gadishmėrisė sė bashkėkombasėve tanė, sė shpejti pritet qė shoqatat e reja tė hapen edhe nė Varberg, Ystad, Osby dhe Ljungy. /R.R./

 

 

Benny Gashi, kryetar i shoqatės ”Dukagjini” nė Ängelholm

Reagim i Unionit tė Shoqatave Shqiptare lidhur me Qendrėn Kulturore Shqiptare nė Suedi

PO HAPET PER TĖ DESHTUAR!

-         Ky reagim i ėshtė dėrguar edhe Qeverisė sė Republikės sė Kosovės si dhe mjeteve tė informimit publik nė Kosovė

 

Tash disa kohė nė qarqe tė ndryshme ku jtejonė dhe veprojnė shqiptarėt nė Suedi, po flitet se Ministria e Diasporės e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, do tė hap ose veē ka hapur Qendrėn Kulturore Shqiptare nė Suedi.

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, me 36 shoqata anėtare dhe me 11.578 anėtarė tė vet,  tė shtrirė anė e kėnd kėtij shteti skandinav, nė rrethana normale do tė pėrkrahte, do tė mbėshteste dhe do t“i gėzohej themelimit tė njė qendreje tė tillė. Paraprakisht, lidhur me kėtė nismė, udhėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, kanė takuar dhe kanė biseduar me ministrin nė detyrė, Ibrahim Makolli, me ē rast ėshtė pėrkrahur nisma e tillė. Madje, gjatė kėtyre bisedave zyrtare, Unioni ka shprehur gadishmėrinė qė tė ofrojė njė pjesė tė  lokaleve tė veta pėr kėtė qendėr dhe ka premtuar se do tė angazhohet pėr sigurimin e tė ardhurave personale ”rrogave” tė dy tė punėsuarve nė kėtė qendėr.

Gjatė kėtyre bisedave, anėtarėt e Kryesisė sė Unionit i kanė propozuar Ministrisė sė Diasporės qė Qendra Kulturore Shqiptare nė Suedi tė hapet nė qytetin e Malmės. Kjo ėshtė arsyetue me faktin se Malmė ėshtė qyteti i tretė pėr nga madhėsia nė Suedi, por mė i madhi sa i pėrket vendosjes sė bashkėkombasėve tanė nė kėtė shtet; se shqiptarėt nė Malmė tashmė kanė njė traditė tė gjatė dhe tė pakontestueshme tė organizmit tė veprimtarive kulturo-sportive tė shqiptarėve nė Suedi dhe se kėtu me vite tė tėra veprimtarinė e vetė e zhvillojnė me dhjetra shoqata, klube dhe asociacione tė organizuara tė shqiptarėve duke pėrfshirė kėtu edhe selinė e Unionit.

Mirėpo, me gjithė pėrkrahjen e kėsaj gadishmėrie tė Unionit nga ana e ministrit Makolli, nė realitet po ndodh e kundėrta. Po flitet se nė formė gadi ilegale, Qendra Kulturore Shqiptare nė Suedi po hapet ose do tė hapet nė qytetin e Halmstadit.

Ne pyesim: Pse u zgjodh Halmstadi, njė qytet  periferik nė  Suedi, pėr tė qenė seli e kėsaj qendreje? Aty, sikurse edhe nė shumė vendbanime tė tjera tė Suedisė, jetojnė dhe veprojnė shqiptarėt. Por nė krahasim me qytetin e Malmės dhe rrethinės sė saj, numėri i bashkėkombasėve dhe e i veprimtarive kulturo-sportive  as qė mund tė krahasohet.

Flitet se pėr ambientet e Qendrės Kulturore Shqiptare ėshtė zgjedhur njė ish garazh veturash, krejt nė periferi tė qytetit, e adaptuar me mjetet e taksapaguesve tė Kosovės. Flitet gjithashtu, sepse njohtime zyrtare nuk kemi nė Union, se pėr tė drejtuar veprimtarinė e qendrės Ministria e Diasporės ėshtė pėrcaktuar pėr njė mėsues, i cili nė fakt ėshtė shumė larg veprimtarive kulturore qė zhvillohen nė Suedi. Natyrisht, ata qė do tė punojnė nė kėtė qendėr do tė ngarkojnė buxhetin edhe ashtu tė varfėr tė Kosovės, por siē e kėrkojnė normat ligjore, edhe pėr ata tė punėsuar duhet tė shpallet konkurs. Njerėzit duhet tė konkurojnė dhe tė zgjidhen mė tė merituarit. Por, siē po duket kjart kėtu ėshtė nė pyetje konflikti i interesit dhe se kjo qendėr, mbase po hapet pėr interesa tė individėve apo tė njė grupi tė vogėl njerėzisht, tė cilėt nuk pėrfaqėsojnė tėre bashkėkombasit qė jetojnė nė Suedi dhe as veprimtaritė e tyre tė shumta kulturore.

Prandaj ne konsiderojmė se hapja e Qendrės Kulturore Shqiptare nė qytetin e Halmstadit,  nė fakt do tė dėshtojė qė nė start dhe nuk do t“i arsyetojė investimet dhe as qė do tė pėrmbush synimet e Ministrisė sė Diasporės e as interesat kombėtare tė shqiptarėve nė Suedi.

 

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

 

 

 

 

Nga veprimtaritė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

 

DITA E FLAMURIT KREMTOHET NE NYBRO

 

 

Dita e Flamurit tonė Kombėtar dhe Dita e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shtetit Shqiptar edhe sivjet do tė shėnohet nga bashkėkombasit tanė qė jetojnė nė Suedi. Manifestimi qėndror i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi do tė mbahet, tė shtunėn, mė 29 nėntor, nė qytetin e Nybros. Nikoqire e kėtij manifestimi tradicional ėshtė Shoqata Shqiptare ”Ilirida” e Nybros, e cila sė bashku me pėrvjetorin  e 102 tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, kremton edhe 22 vjetorin e themelimit dhe tė veprimtarisė sė sukseshme tė shoqatės.

Nė mbledhjen e pėrbashkėt tė Kryesisė sė Unionit dhe tė shoqatės ”Ilirida” u tha se pėrgaditjet pėr kėtė manifestim tashmė kanė filluar dhe po ecin sipas planifikimit. Kryetari i Kėshillit Organizativ, Raif Mehmeti, informoi kryesitė se tashmė ėshtė rezervuar lokali, janė bėrė fetsat pėr mysafirėt dhe po pėrgaditet programi kulturo-muzikor i mbrėmjes.

Manifestimi do tė mbahet nė Shtėpinė e kulturės ”Kristallen” qė gjendet nė qendėr tė qytetit dhe do tė fillojė nė orėn 19,00 me pjesėn akademike.  Pastaj do tė vazhdohet me programin kulturor tė pėrgaditur nga amatorėt e shoqatės ”Iliridia” tė Nybros dhe tė disa shoqatave tė tjera, anėtare nė Union.

Pėr pjesėmarrje nė programin kulturor tė manifestimit si dhe pėr rezervimin e vendeve, shoqatat dhe individėt e interesuar, duhet tė kontaktojnė kryetarin e kėshillit organizativ, Raif Mehmetin pėrmes emailit raif.mehmeti@nybro.seose mobilit nr. 073 933 75 05.

Sponsorėt e kėtij manifestimi pėr fėmijėt pjesmarrės nė program do tė servojnė ushqim ditėn e shfaqjes sė programit.

Pas programit zyrtar, do tė vazhdohet me mbrėmjen shoqėrore, Pėr kėtė ėshtė siguruar muzika dhe kėngėtarėt Shaip Alija dhe  Selvije Vehapi. /R.R./

 

 

DITA E PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS

KREMTOHET NĖ BORÅS

 

 

 

Nė mbledhjen e fundit tė Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė mbajtur mė 1 nėntor tė kėtij viti nė Nybro, u vendos qė Manifestimi Qėndror i Unionit, pėr shėnimin  e 7 vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, tė mbahet nė qytetin e Boråsit. Bartėse e organizimit dhe nikoqire e kėtij manifestimi tradicional ėshtė Shoqata kulturo-sportive ”Dardania” e kėtij qyteti.

Pėr tė qenė nikoqirė tė kėtij manifestimi nė kryesinė e Unionit kanė shprehur dėshirėn disa nga shoqatat tona anėtare. Mirėpo kryesia e Unionit  u pėrcaktua pėr ”Dardaninė” e Boråsit duke pasur parasysh rezultatet dhe veprimtarinė e bujshme qė viteve tė fundit po zhvillohen nė kėtė shoqatė.

Muharrem Binaku, kryetar i shoqatės ”Dardania” tė Boråsit, duke shprehur falenderimin pėr besimin e dhėnė, tha se ky vendim do tė gėzojė anėtarėsinė e shoqatės dhe se ne do tė bėjmė ēdo gjė pėr tė shėnuar sa mė dinjitetshėm Ditėn e Pavarėsisė sė Kosovės.

Sikurse edhe herave tė tjera, edhe nė kėtė manifestim tradicional tė Unionit, programi do t“i ketė dy pjesė. Nė pjesėn e parė, akademike, do tė flitet pėr rėndėsinė e 17 shkurtit dhe sakrificat e popullit tė Kosovės deri tek ēlirimi. Ndėrsa pjesa e dytė do tė jetė program kulturo-muzikor, nė tė cilin me pika tė zgjedhura do tė prezantohen amatorėt e shoqatės nikoqire dhe tė shoqatave tė tjera tė interesuara pėrtė marrė pjesė nė program.

Tė interesuarit pėr pjesėmarrje nė kėtė manifestim, nė cilėsinė e amatorėve apo tė shikuesve, mund ta kontaktojnė Muharrem Binakun pėrmes emailit: muharrem.binaku@gmail.com  ose mobilit nr. 0736873267.

Kryesia e Unionit, edhe kėsaj here do tė ndajė Mirėnjohje pėr shoqatat dhe veprimtarėt mė aktivė gjatė vitit. Kurse manifestimi do tė pėrfundojė me njė mbrėmje tė pėrbashkėt me muzikė live. /R.R./

 

 

Turniri i shahut mbahet nė Trelleborg

kurse i fudbollit nė Kalmar

 

 

 

Nė mbledhjen e vet tė fundit, kryesia e Unionit mori vendim qė manifestimet pėr shėnimin e Ditės sė Flamurit Kombėtar dhe pėr Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, tė shėnohen edhe me manifestime sportive. 

Pėrpos aktivieteteve sportive qė zhvillohen nėpėr shoqatat lokale pėr nder tė kėtyre dy pėrvjetorėve, Unioni tashmė disa vite me rradh si manifestime qėndrore sportive, ka edhe Turnirin nė fudboll tė vogėl dhe atė nė garat e shahut.

Garat nė shah do tė mbahen nė ambientet e shoqatės sonė “Viktoria” nė Trelleborg. Pėrgjegjės pėr organizimin e kėtyre garave do tė jetė kryetari i shoqatės ”Viktoria”, Shaban Rashiti. Ai mund tė kontakotohet nėpėrmjet mobilit nr. 0735619137.

Turniri nė fudboll tė vogėl, tash tradicionalisht organizohet nė Kalmar nėn pėrkujdesjen e shoqatės sonė ”Kosova” tė kėtij qyteti. Anėtari i kryesisė sė Unionit qė pėrfaqėson shoqatėn ”Kosova”, Jashar  Gashi njohtoi kryesinė e Unionit se nė Kalmar tashmė kanė filluar pėrgaditjet pėr turnirin e ardhshėm. Pos tjerash ata kanė rezervuar edhe sallėn ku ekipet garuese do tė zhvillojnė ndeshjet nė fudboll . Ky manifestim do tė mbahet me 14 shkurt. Ekipet nga shoqatat anėtare tė Unionit por edhe ato qė nuk janė nė Union, nė turinir do tė kenė trajtim tė barabartė. Tė interesuarit pėr tė marrė pjesė nė turnir duhet tė kontaktojnė Jashar Gashin  perms emailit: jashar.gashi@nbv.se ose mobilit nr.  0732 71 77 20.

Pėr aktivitetet nė lėminė e sportit informata mė tė hollėsishme mund tė merren edhe nga anėtari i Kryesisė sė Unionit, Fevzi Ademi, i cili ėshtė pėrgjegjės pėr veprimtaritė sportive nė Union, numeri  i mobilit:  0722646065.

Pėr ekipet, sportistėt dhe aktivistėt mė tė dalluar gjatė vitit ne lėminė e aktiviteteve sportive, nė emėr tė organizatorit, Unioni do tė ndajė kupa dhe Mirėnjohje publike. /R.R./

 

 

Nė shoqatėn ”Ilirida” tė Nybros

 

U BĖ PROMOVIMI I FALORIT TĖ DAJĖS

 

 

 

Nė ambientet e Shoqatės Shqiptare ”Ilirida” qė gjendet nė  qytetin e Nybro, vikendin e kaluar u organizua njė manifestim kulturor. Kėtu, nė njė atmosferė tė ngrohtė u bė promovimi i Fjalorit  Shqip-suedisht, tė autorit  Sadullah Zendeli - Daja.

Ditė mė parė ky fjalor u promovua edhe  nė Festivalin e Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, qė u mbaj  nė Malmė.  Por me nismėn e Shoqatės  "Ilirida", tė Nybros, ku Sadulla Zendeli DSaja ka kontribuar me vite tė tėra,  u bė edhe njė herė promovimi i kėsaj vewpreje kapitale tė Dajės. Nė manifestim pėrpos veprimtarėve tė shoqatės dhe ish nxėnėsve tė Dajėrs, morėn pjesė edhe pėrfaqėsusit e Uniuonit tėr Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ku shoqata ”Daradnia” ėshtė anėtare sai dhe pėrfaqėsues tė Shoqatės Unikombi qė shtrihet nė tėrė Suedinė por qė selinė e kan ė Malmė.  

Gjatė fjalės pėrshėndetėse,   anėtari i Kryesisė sė Unionit  Xhafer Balaj, ēmoi lartė kontributin e Dajės dhe punėn e tij disa vjetēare pėr tė nxjerrė nė  dritė kėtė fjalor, i cili ka vlerė tė madhe dhe ėshtė kryevepra e Sadulla Zendelit – Dajės.

Fjalėn kryesore  rreth fjalorit e paraqiti  veprimtari  Raif Mehmeti, i cili pas daljes nė pension tė Dajės punon me nxėnėsit shqiptarė tė Nybros dhe tė rrethinės si mėsues i Mėsimit plotėsues nė gjuhėn shqipe.  

"Daja ėshtė njė kontribues i lartė i ēėshtjes arsimore nė Nybro dhe njė punėtor i madh nė pėrpilimin e fjalorėve. Ky ėshtė fjalori i 4-tėrt, i Dajės dhe kryevepra e tij”, tha ai.   Raif Mehmeti foli edhe pėr rėndėsinė e fjalorit duke theksuar  fjalori i pėrmbushė tė gjitha tiparet dy gjuhėsore si nga ana letrare ashtu edhe nga ana leksikografike.

Nė emėr tė studentėve njė fjalė rasti e mbajti edhe Nuhi Kaliqi, i cili tha se Dajen e kisha edhe arsimtar por puna e tij u shqua edhe si autor i fjalorėve pėr tė cilin kam vetem fjalė tė mira dhe nga Ai kam mėsuar fjalė tė ngrohta.

Kėtė tubim e pėrshėndeti edhe Xhemajl Shatri nga Unikombi. Nė tubim u inkuadruan edhe disa ish prindėr tė cilėt kishin vetem fjalė tė mira pėr Dajėn dhe pėr punėn e tij nė rrafshin kombėtar dhe intelektual.

Autori i fjalorit, Sadulla Zendeli – Daja  i pėrshėndeti tė pranishmit falenderoi pėr fjalėt tė cilat u  thanė gjatė promovimit. Por, njė falemėnderim i veēantė u bė pėr Shoqatėn ”Ilirida” e cila e organizoi kėtė tubim.

 Foto dhe teksti: Ismail Jashanica

Suedi:

 

Dy klube fudbollistike shqiptare

– nė rang mė tė lartė garash

 

-        Kosova IF e Malmės dhe Dardania IF e Burosit qė nga sezoni i ardhshėm fudbollistik do tė bėjnė gara nė Divizionin e katėrt tė fudbollit suedez.

 

 

Nė Suedi ka disa klube fubbollistike shqiptare qė bėjnė gara nė shkallė tė ndryshme. Klubet shqiptare shquhen pėr lojėn e mirė dhe pėr disciplinėn nė gara. Nga kėto klube, viteve tė fundit kanė dalur edhe fudbollistė tė shquar, tė cilėt kontributin e vet nė lojėne fudbollit e japin nė klubet elite fudbollistike tė Suedisė si dhe nė disa klube fudbollistike me rendome ndėrkombėtare.

Me lojė cilėsore dhe fitore tė njėpasnjėshme nė Kampionatin e fundit tė fudbollit suede janė dalluar sidmos Klubi Fudbollistik Shqiptar ”Kosova IF” qė vepron nė Malmė si dhe Klubi Fudbollistik Shqiptar ”Dardania IF” qė vepron nė qytetin e Burosit. Kėto dy klube, nė sezonin e fundit kanė garuar nė Divizionin e Pestė tė fudbollit suedez, ndėrsa qė nga pranvera e ardhshme qė tė dya do tė garojnė nė njė shkallė mė tė lartė, pėrkatėsisht nė Divizionin e Katėrt.

 

Kosova IF

Klubi Fudbollistik Shqiptar ”Kosova IF” ėshtė klubi mė i vjetėr shqiptar nė Suedi. Ai vepron nė kuadėr tė Shoqatės Shqiptare ”Kosova” nė Malmė, e cila ėshtė themeluar nė vitin 1974 dhe ėshtė shoqata e parė shqiptare nė Evropė. Klubi Kosova IF zyrtarisht ka bėrė gara qė nga viti 1986 dhe ka zhvilluar ndeshje me shumė ekipe qė veprojnė nė Jugun e Suedisė.

Udhėheqėsi i kėtij ekipi, Hekuran Iberdemaju thekson se rezultatet mė tė mira Kosova IF i ka shėnuar gjatė kampionatit qė pėrcollėm, kuk a bėrė gara nė Divizionin e Pestė Jugu. Gjatė kėtij kampionati, Kosova IF ka zhvilluar gjithėsejt 22 ndeshje fudbollistike, nga tė cilat 15 i ka fituar, ka pasur 6 barazime dhe vetėm njė humbje. Klubi ka shėnuar 64 gola dhe ka marrė vetėm 29 sish. Me 51 pikėt e fituara klubiu Kosova IF ėshtė shpallur kampion dhe ka fituar tė drejtėn qė kampionatin e ardhshėm tė zhvilloj ndeshje nė Divizionin e Katėrt, thotė Ibėrdemaj.

Kosova IF e Malmės nė gjiun  e vetė ka kėta lojtarė:

Alban Hasanaj, Edon Gashi, Nezir Mehmeti, Ardit Saramati, Armond Zogu, Burim Shabani, Ekrem Avdyli, Florent Fazliu, Meriton Gashi, Rafet Maxhuni, Sejdi Mulaj, Valmir Prekalla, Ymridin Gashi, Dardan Shaqiri, Drilon Sahiti, Endrit Sahiti, Fitim Miftari, Luftim Vejseli, Meduart Juniku, Meriton Gashi, Omar Zadran, Ylber Ferati, Xhevahir Aliov, Jeton Krasniqi, Labinot Dreshaj, Leutrim Jasiqi dhe Ramadan Thaqi.

Me ekipin e Kosova IF  punon trajneri Bekim Ismaili dhe ndihmėsi i tij Ramadan Thaqi. Udhėheqės i ekipit ėshtė Hekuran Iberdemaj me ndihmėsit Blerim Miftari e Drilon Iberdemaj.

Kėta fudbollistė materialisht mbėshteten nga Drejtoria pėr Kulturė dhe Sport e qytetit tė Malmės si dhe disa sponsorė tė njohur, ndėr tė cilėt mė i dalluar ėshtė ai ”Team Kolgjini”.

 

 

 

Dardania IF

Klubi tjetėr fudbollistik shqiptar qė po shkėlqen me lojėn brilante dhe po bėnė emėr nė fudbollin suedez, padyshim ėshtė “Dardania IF” i cili veprimtarinė e vetė e zhvillon nė qytetin industrial, Buros (Borås) qė gjendet nė regjionin  Västra Götaland. Shqiptarėt e kėtij qyteti mė parė talentin e vet nė fudboll e zhvillonin nėpėr klubet suedeze tė Burosit dhe rrethinės. Por, me nismėn e disa veprimtarėve tė kėtij qyteti, mė 29 mars tė vitit 2010 ata themeluahn dhe regjistruan ekipin “Dardania IF”.

Prej themelimit, klubi vepron nė kuadėr tė shoqatės shqiptare “Dardania” qė gjendet nė Buros. Udhėheqja e klubit dhe ajo e shoqatės, i dhanė vetės detyrė qė, perms lojės cilėsore tė arrijnė nė shkallė sa mė tė lartė tė garave. Ata nė tė vėrtet shkruajnė historinė fudbollit nė Burås, sepse pėr katėr vite tri here u shpallėn kapion dhe u ngjitėn lartė e mė lartė. Shtypi local shkruan se asnjėherė ky regjon nuk ka pasur klub fudbolli me lojtarė emigrantė qė kanė shėnuar kaq shpejt kėso rezultati.

Muharrem Binaku, kryetar i shoqatės “Dardania” dhe Blendi Bajrami, trajner nė “Dardania IF”, duke pasur pėrkrhajen e plotė dhe mbėshtetjen morale e material tė anėtarėsisė sė shoqatės si dhe bashkėvendasėve nė qytetin e Burosit, arritėn qė Brenda njė kohe tė shkurtėr ta fusin kėtė ekip nė Divizionin e Katėrt Västra. Deri nė fund tė qershorit  nė cilėsinė e trjanerit e kanė udhėhequr Nexhat dhe  Faik Kelemendi.

Nė kampionatin e fundit, Dardani IF zhvilloi 22 ndeshje. Arriti 16  fitore; 3 barazime dhe 3 humbje. Fundbollistėt e Dardanisė 58 herė kanė tundur rrjetat e kundėrshtarėve dhe kanė marrė 33 gola. Lojtari Emad Sirriyeh I Dardanisė ishte golashėnuesi i ligės me 18 gola tė shėnuara. Nė fund ata arritėn tė jenė nė krye tė tabelės sė klasifikimit me 51 pikė tė fituara.

“Dardania IF” e Burosit ka nė dispozicion kėta lojtarė:

Admir Shehoviq, Asmir Kosovac, Behzad Najafi, Besnik Kutllovciu, Besnik Xhemaili, Blerim Goqi, Burim Fekaj, Burim Bushi, Driton Saharam Edin Vatres, Emad Sirriyeh, Enis Shabani, Nehat Hashani, Ernad Suntic, Faton Kosova, Fidan Kelmendi, Gani Ferati, Genc Avdiu, Halit Bajoku, Hasan Yehya, Hysni Arifaju, Jeton Avdija, Kushtrim Shala, Lavdim Mallaku, Abdulla Gėrxhaliu, Blerim Jashari, Ekrem Binaku, Nehat Hashani, Luan Kadriu, Milot Gjakova, Muhamet Zegrova, Muhedin Salihu, Nedret Nell Hoxhic, Petrit Preniqi, Roy Salame, Jamil Jamil, Safet Ibishi, Sakip Sahiti, Suad Sahiti, Valon Hoti dhe Ösgur Kocak. Trajner i ekipit ėshtė Blendi Bajrami dhe ndihmės i tij ėshtė Ekrem Binaku.

 

 

 

Gėzim dhe hare pėr fitoret

Shoqata “Kosova” e Malmės nė gjiun e sė cilės veprojnė fudbollistėt e “Kosova IF” dhe Shoqata “Dardania” e Burosit ku veprojnė fudboillistėt e “Dardania IF”, janė anėtare aktive tė Unionit tė Shoqatatve Shqiptare nė Suedi.  Sė kėndejmi nė manifestimet pėrmbyllėse tė kampionatit dhe nė ceremonitė qė u zhvilluan me rastin e pėrfundimit tė sukseshėm tė garave tė kėtyre dy ekipeve, pos publikut morėn pjesė edhe udhėheqes tė kėtij Unioni, Ahmet Bella, sekretar dhe Ramadan Reshitaj e Favzi Ademi, anėtarė tė kryesisė. Ata, pėrpos urimeve dhe pėrgėzimit pėr fitoret e kėtyre dy klubeve fudbollistike shqiptare nė Suedi, premtuan mbėshtetjen e pėrhershme tė Unionit pėr kėto veprimtari. Gėzim dhe hare nė tė dy qytetet, sin ė Malmė ashtu edhe nė Buros. Nė stadiumet ku u zhvilluan ndeshjet e fundit pėr kėtė kampionat, vlonin flamujt kombėtar shqiptarė dhe ata tė Republikės sė Kosovės

 

Ramadan Reshitaj

 

MĖ 11 TETOR NĖ NYBRO
PROMOVOHET FJALORI I DAJĖS

 

Nė shoqatėn shqiptare "ILIRIDA" nė Nybro, qė ėshtė anėtare e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, organizohet njė manifestim i rėndėsishėm kulturor. Nė orėt e pasditės do tė bėhet Promovimi i Fjalorit Shqip-Suedisht i autorit dhe veprimtarit Sadulla Zendeli - Daja. Ky ėshtė fjalori i parė i kėtij lloji dhe ėshtė kryevepra e S.Z. - Dajės. Fajalori ėshtė mjaft voluminoz, ka 35 mijė fjalė dhe mbi 1500 faqe. Nė kėtė manifestim d...o tė marrin pjesė veprimtarė dhe intelektualė shqiptarė qė jetojnė dhe veprojnė nė Suedi dhe nė vende tė tjera tė Evropės, miqė suedezė dhe ish nxėnės tė Dajės. Do tė nderojnė me pjesėmarrje edhe Abasadat e Republikės sė Shqipėrisė dhe tė Republikės sė Kosovės nė Mbretėrinė suedeze. Pėr nder tė kėtij manifestimi, shoqatat anėtare tė Unionit do tė shfaqin program tė zgjedhur kulturor. Shoqata nikoqire "Ilirida" e Nybros dhe veprimtarėt e saj tė qytetit tė Nybros ku Sadulla Zendeli - Daja ka punuar me vite tė tėra do tė organizojnė edhe njė mbrėmje tė pėrbashkėt shoqėrore.
Ejani merrni pjesė edhe ju dhe nderoni punėn shumėvjeēare tė veprimtarit veteran - Sadulla Zendeli Daja!

 

 

TAKIM I KĖNDSHĖM ME KRIJUESIT E DIASPORĖS SHQIPTARE

Nė kuadėr tė manifestimve pėrcjellėse tė Festivalit u bėnė promovimet e Fjalorit Shqip-Suedisht” tė  Sadulla Zendelit – Daja dhe tė pėrmbledhjes sė poezive tė Zyrafete Kryeziut "Atje ku prehen dashuritė".

Malmė, 22 shtator

 

Krijuesit letrarė nė diasporėn shqiptare, qė krijojnė nė disa shtete tė Evropės, u takuan nė Malmė tė Suedisė nė kuadėr tė edicionit tė XII-tė tė Festivalit tė Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė diasporė. Ata kishin sjellur me vete poezitė e tyre tė zgjedhura me qėllim tė konkurrimit nė kėtė manhifestim tradicional, i kėtij lloji nė tėrė diasporėn shqiptare, I cili tash 12 vjet me rradhė organizohet nga Unioni I Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

Duke shpallur tė hapur Festivalin e sivjem, kryetarja e Unionit, Fikrije Bajraktari, pasi pėrshėndeti krijuesit dhe mysafirėt e ftuar, pos tjerash theksoi se deri mė tash nė festivalet tona kanė marrė pjesė disa qindra krijues letrarė nga shumė vende tė Evropės Perendimore, ndonėse kanė dominuar krijuesit nga Suedia, jo se ata shkruajnė dhe krijojnė mė bukur, por mbase pėr shak se kėtu ėshtė qerdhja e kėtij Festivali. Por, asnjėherė nuk kanė munguar as krijuesit nga Kosova dhe nga Shqipėria, tė cilėt me pjesėmarrje na kanė nderuar.

Qėllimi ynė me organizimin e kėtij manifestimi kulturor nuk ėshtė  ai qė tė zbulojmė talentė tė rinjė e as qė tė pretendojmė se do tė zgjedhim krijuesit mė tė talentuart tė diasporės dhe tė letėrisės e tė muzikės krijuese shqiptare. Ne synojmė qė gjatė kohės sa zgjatė Festivali, kėtu tė takohen krijuesit e mėrgatės shqiptare, tė njihen mes veti dhe tė shkėmbejnė pėrvoja. Por nuk e mshehim as kėnaqėsinė se festivali ynė po masovizohet dhe gjithnjė e mė shumė po bėhet vatėr e krijuesve.

Krijuesit dhe pjesėmarrėsit tjerė i pėrshėndetėn edhe dr Hajdin Abazi, svendėsministėr nė detyrė I Ministrisė sė Kulturės sė Kosovės, Faton Osmani, konsul i Kosovės nė Suedi, dr Sali Bashota kryetar i Bordit Drejtues tė Bibliotekave tė Kosovės dhe Ahmet Bella, nismėtar i kėtij manifestimi. Festivalin e nderuan me pjesėmarrje edhe Agim Berdyna, drejtor nė departamentin e arsimit parauniversitar nė Ministrinė e Arsimit tė Kosovės, Sami Pirraj muzicient dhe zyrtar I lartė nė Ministrinė e Kulturės dhe Hamdi Reēica, zėvendėskonsul I Kosovės nė Suedi.

Pastaj nė moderimin e shkėlqyeshėm tė bashkėshortėve Qerim e Hanife Kryeziut u vazhdua me prezantimin e krijuersve dhe tė poezive tė tyre konkurruese. Nė Programin e Festivalit ishin gjithėsej 20 poezi dhe krijues letrarė nė diasporėn shqiptare. U prezentuan: Bedri  Paci, Suedi, Beqir Cikaqi, Itali, Beqir Hatashi, Suedi, Brikena Qama, Greqi, Elhame Zhitia -  Krasniqi, Suedi, Hysen Berisha, Norvegji, Ismail Jashanica, Suedi, MirveteElmazi – Mehmeti, Norvegji, Muhamed Krasniqi, Suedi,  Mejreme  Jashanica, Suedi, Milazim Kajtazi, Gjermani , Mona Juniku, Suedi, Myrvete Mehmeti, Norvegji, Nazmi Oruqi, Gjermani, Qefsere Bardiqi-Domi, Suedi, Qerim  Raqi, Suedi, Sevdail Zejnullahu, Suedi, Shaban Osmani, Suedi, Shuquri Sejdijaj, Suedi dhe Zyrafete Kryeziu – Manaj, Suedi.

Me poezitė e tyre, jashtė konkurrencės sė festivalit, u paraqiten edhe Hamdi Reēica e Avdyl Berisha.

Pasi dėgjoi tė gjitha punimet e prezentuara, Juria e Festivalit, nė pėrbėrje Prof Dr Sali Bashota, kryetar i Jurisė dhe Sami Pirraj e Ramadan Reshitaj anėtarė, vendosi qė tė ndajė tė gjitha Shpėrblimet e Festivalit.  Kėshtu nė bazė tė evndimeve tė Jurisė, Shpėrblimin e Pėr Poezi, 2000 korona suedeze,  e ndanė Qerim Raqi me pozinė “Simfoni e Gjakut” dhe Sevdai Zejnullahu me poezinė “ Kohė e papagėzuar”.  Vendin e dytė dhe shpėrblimin nė vlerė prej 1500 koronoave suedeze e mori krijuesi Hysen Berisha me poezinė “ Me Anėn nė Duillov”; Ēmimin e Tretė tė Festivalit, nė vlerė prej 1000 koronash e ndanė Shuquri Sejdijaj me poezinė “Po guxove...” dhe Mirvete Elmazi – Mehmeti me poezinė “Kuajt e Akilit”.  Shpėrblimi “Pena e Festivalit” kėsaj here iu nda debytantes Mone Juniku pėr poezinė “Jam udhėtar brengash” kurse Shpėrblimi “Kosovė Rexha – Bala” iu nda Shaban Osmanit pėr poezinė me titull “Viti i pa hėnė”.

Tė gjithė konkuruseve nė Festival iu ndanė edhe Mirėnjohejt e Organizatorit.

Nė kuadėr tė manifestive pėrcjellėse tė Festivalit tė XII-tė, nė njė ambient tė ngrohtė u bė edhe promovimi i “ Fjalorit Shqip – Suedisht” tė autorit Sadulla Zendeli – Daja. Ky ėshtė fjalori i parė i kėtij lloji nė tėrė hapėsirėn shqiptare, ka 35 mijė fjalė tė pėrkthyera dhe mbi 1500 faqe. Pėr veprimtarinė intelektuale tė Sadulla Zendelit – Dajės, i cili mėshtė autor edhe i disa fjalorėve tė tjerė suedisht-shqip dhe disa veprave tė tjera letrare, folėn dr Hajdin Abazi, Ramadan Reshitaj, dr Sali Bashota, Qerim Kryeziu, Adlije Imeri, Florije Lule Bajraktari dhe Afėrdita Dolloci.

U promovua edhe libri me poezi i krijueses nga Suedia Zyrafete Kryeziu – Manaj  me titull "Atje ku prehen dashuritė". Pėr pėrmbėledhjen e Zyrafetes njė reēension e paraqiti Muhamed Krasniqi.

Festivali i XII-tė pėrfundoi me njė darkė tė pėrbashkėt, tė shtruar nga organizatori si dhe me njė mbrėmje tė pėrbashkėt nėn shoqėrimin e orkestrės sė Agron Myftarit dhe tė solistes Flora Berisha.

Ramadan Reshitaj

Fotografi nga Festivali i XII-tė... tė realizuara nga Muhamet Sopi e Fevzi Ademi

 

    

Fikrije Bajraktari, kryetare e Unionit                     Hajdin Abazi, zėvendėsministėr                      Konsuli Faton Osmani                         Prof Dr Sali Bashota                             Moderatorėt: Hanife e Qerim Kryeziu

      

       Bedri Paci                                               Beqir Hatashi                                Hysen Berisha                                     Ismail Jashanica                                Mirevete Elmazi - Mehmeti

    

                  Mejreme Jashanica              Muhamet Krasniqi                               Mone Juniku                                         Mirvete Mehemeti                             Qerim Raqi

 

Takim nė shoqatėn ”Hand i hand” Malmė

 

 

Mysafirė nga Kosova, Dr Sali Bashota, Sami Pirraj e Agim Berdynaj, qė ishin pjesėmarrės nė Festivalin e XII-tė tė Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare nė Suedi, qė u mbajt nė Malmė, vizituan shoqatėn e grave shqiptare ”Hand i hand”nė Malmė. Ziza Ferati e Nora Sulejmani, udhėhqeėse tė kėsaj shoqate, i informuan mysafirėt me veprimtaritė e shoqatės sė tyre.

”Hand i hand” ėshtė shoqatė anėtare e Unionit tė shoqatave Shqiptare nė Suedi, i ka lokalet e veta nė lagjen Krocksbäck tė Malmės. Nė kuadėr tė shoqtaės organizohen disa veprimtari me gra, me tė rinj dhe me fėmijė.

Nora Sylejmani tha se nė shoqatėn ”Hand i hand” aktualisht zhvillohen edhe disa projekte, nė kuadėr tė sė cilave pėrfshihen disa dhjetra fėmijė e tė rinjė tė moshave tė ndryshme. Kėto projekte realizohen nė bashkėpunim me organet komunale tė Malmės.  Shoqata ”Hand i hand” ndihmohet edhe nga kryesia e Unionit, tė cilėt na mbėshtesin dhe na pėrkrahin nė aktivitetet tona, thotė Nora e cila nė shoqatė ėshtė zėvendėskryetare dhe pėrgjegjėse pėr disa veprimtari.

Mysafirėt nga Kosova gjatė kėsaj vizite u shoqėruan edhe nga sekretari ekzekutiv nė Kryesinė e Unionit, Ahmet Bella, Ramadan Reshitaj, anėtar i Kryesisė dhe veprimtari Feriz Ferizi.

 

 

 

 

 

 

 

DEBATE PER ZGJDHJET NE FALKENBERG DHE NE BORÅS

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ne bashkepunim me shoqatat lokale, anėtare nė Union, "Collegium Dardanum" tė Falkenbergut dhe shoqatėn "Dardania" tė Boråsit, kėtė vikend organizoi  debate publike pėr zgjedhjet e pėrgjithshme qė mė 14 shator, mbahen nė Suedi.
Nė kėto dy kėto debate, pėrpos veprimtarėve tė shoqatave, morėn  pjesė edhe pėrfaqėsues tė partive politike, tė cilat synojnė tė udhėheqin me komunat, regjionet dhe me Parlamentin e vendit, Riksdagen.

Nė debatin qė u mbajt nė Falkenberg, nė truezėn e bisedimeve programet zgjedhore i prezantuan: Georgia Ferris, nga partia Kristdemokrater; Mikael Hallberg nga Väsnteråartiet: Guitta Attalah Hajj nga partia e Moderatėve; Per Johansson nga Centerpartiet dhe Adnan Dibrani nga Partia e Socialdemokratėve. Pėrpos shoqatės ”Collegium Dardanum”  nė organizimin e kėtij debati u angazhua edhe Drejtoria komunale pėr aktivitete tė lira  Fritid –Falkenberg. Nė emėr tė bashkorganizatorit, Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, debatuesit dhe pjesėmarrėsit nė debat i pėrshėndeti Ramadan Reshitaj.

Debati pėr Zgjedhjet 2014, nė Borås, u mbajt nė ambijentet shumė tė bukura tė Shoqatės ”Dardania”. Edhe ketu, pėr tė dėgjuar pėr programet e partive politike dhe pėr tė bashkėbiseduar pėr sė afėrmi me pėrfaqėsuesit e partive politike, pėrpos veprimtarėve tė shoqatės, kishin ardhur edhe tė interesuar tė tjerė. Partitė politike nė debatin e Boråsit pėrfaqėsoheshin: Socialdemokratėt nga Ulf Olsonn; Vänsterpartiet nga Lenart Andersson: Moderaterna nga Anett Karlsson; Kristdemokraterna nga Falco Güldphenning dhe Miljöpartiet nga Staffan Falek. Moderatorė tė debatit ishin Ramadan Reshitaj nga Unioni i Shopqatave Shqiptare dhe Ylber Haziraj nga shoqata ”Dardania”.


Duhet theksuar se nė bazė tė ligjit pėr zgjedhje nė cilėsinė e votuesve nė tė gjitha nivelet, kanė tė drejt tė marrin pjesė edhe bashkėkombasit tanė mė tė vjetėr se 18 vjeē, tė cilėt kanė nėnshtetėsinė suedeze. Kurse ata qė kanė lejeqėndrimi por qė ende nuk e kanė fituar shtetėsinė suedeze kanė tė drejtė tė votojnė pėr zgjedhjet e niv elit komunal dhe atė regjional.
Njė numėr i konsiderueshėm i bashkėkombasėve tanė ėshtė edhe nė listat e atyre qė do tė votohen. Pėr Parlamentin suedez, Riksdagen, nė listat zgjedhore tė partive, janė edhe 7 kandidatė nga radhėt e komunitetit shqiptar nė Suedi.

Foto nga debati nene Borås dhe nė Falkenberg

 

 

 

 

 

Skicė

 

Lotėt e burrit

 

Kolegut tim tė punės, A.B., rastėsisht i erdhi njė lajm qė e priste me vite. I lajmėruan se pas 15 vitesh ankthi, i janė gjetur dhe identifikuar trupat e pa jetė tė vėllaut, tė nipit dhe tė  dy kushėrinjėve.

Nga Kosova nė Suedi i lajmėruan se mė tė dashurit e tyre, tė zhdukur gjatė luftės, ishin gjetur nė varrezėn masive qė po gjurmohet nė afėrsi tė Rashkės.

Forcat paramilitare, ushtarake e policore serbe, qė bėnin zullum nė Kosovė, nė pranverėn e vitit 1999, kėta dhe shumė tė tjerė, i kishin marrė nga shtėpitė dhe oborret. I kishin ngarkuar nė kamionė dhe duke u larguar, kishin plaēkitur ēdo gjė me vlerė qė kishin gjetur dhe ua kishin futur flakėn shtėpive tė boshatisura.

Pėr fatin e tė rrėmbyerve, nuk dinte askush. Disa thonin se i kishin maltertuar. Disa thonin se i kishin pushkatuar… Disa thonin se ende ishin gjallė dhe se herė do kur do tė ktheheshin.

Shpresa, thonė, vdes e fundit. Familjarėt mė tepėr parapelqenin thashėethemet, se ata do tė mund tė ishin ende nė jetė… Se do tė ktheheshin tė gjallė… Se do tė mbushnin familjet me dashuri…

Por lotėt e kolegut tim, A.B. pas lajmit qė i erdhi nga Kosova, dėshmonin se ata ishin ekzekutuar, se ekzekutorėt kishin planifikuar humbjen e gjurmėve, dhe se mė nė fund trupat e pajetė tė tyre ishin identifikuar.

Njeriu normal, dėshpėrohet dhe ndanė dhembjen me lotėt e tjetrit.

Dhimbja kosovare pėr tė zhdukurit ėshtė dhimbje dhe plagė e pėrgjithshme.  Kjo plagė vėshtirė se do tė shėrohet. Zbraztėsia pėr mungesėn e tė zhdukurve ėshtė e thellė…

Eshtė dhembje, e pėrcjellė me lotė, edhe identifikimi  trupave tė atyre qė Serbia ua mori jetėn tinzisht, mizorisht  dhe ku ta din se si!

Dashuria ndaj kėtyre personave nuk tretet kurrė.

Gjetja dhe identifikimi i trupave tė pajetė tė tyre, po pėrcfillet me kėputjen e shpresave…

Ata do tė varrosen, sipas traditės, me shumė respekt. 

Tash e tutje do t“ju dihet varri. Mė tė afėrmit, do tė kanė ku tė vėnė ndonjė buqet lulesh…

Nga lufta e deri tash kanė kaluar vite. Kosova dhe fshati i A.B. kanė ndryshuar shumė pėr tė mirė. Eshtė pėrmirėsuar infrastruktura. Janė ndėrtuar shtėpi tė reja dhe shumė mė tė bukura se sa ato qė i dogjėn serbėt.

Jeta frymon lirshėm. Njerėzit punojnė e fėmijėt ēdo ditė shkojnė  nė shkollė pa frikė se do tė ndalen, do tė provokohen  ose do tė maltertohen nga policia dhe paramilitarėt…

Por malli pėr tė zhdukurit dhe dhembja pėr ata qė lufta ua mori jetėn janė ende tė mėdha.

Nė varrimin e drenicakėve nė fshatin e tyre tė lindjes, nga Malmė e Suedisė, do tė merrė pjesė edhe kolegu im i punės, A.B.

Faqet prej burri A.B. edhe atje do t“i lagėn nga lotėt e dhėmbjes.

Vėllau mėrgimtar do tė hedh nga njė grusht me dhe Kosove mbi varret e tė rikthyerve nė vendlindje!

Ramadan Reshitaj

 

 

 

NDERROHET TREMINI I MBAJTJES SE FESTIVALIT

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, nė cilėsinė e organizatorit tė  Festivalit Tradicional tė Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, i cili sivjet organizohet pėr tė 12 herė me rradhė,  ju informon se ėshtė ndėrruar data e mnbajtjes sė  Festivalit tė rradhės.

Nė vend tė 13 shtatorit, Festivali I XII do tė mbahetr mė 20 shtator 2014.

Deri tek ky ndryshim tė terminit ka ardhur pėr shkak se nė Suedi mė 14 shtator do tė mbahen Zgjedhjet e Pėrgjithshme, kėshtu qė pėr ti ikur stresit, kemi shtyrė mbajtjen e Festivalit pėr njė javė.

Pra Festivali i XII I Poezisė dhe I Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, do tė mbahet tė shtunėn, mė 20 shator 2014  nė sallėn representative Bergakungenssal. 

Adresa: Betaniaplan 4, kati i dytė, Malmö me fillim nė orėn 16,00.

 

Duke shpresuar nė mirėkuptimin tuaj, Ju dėshirojmė mirėseardhje nė Festivalin tonė tuajin

 

 

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

Kėshilli Artistik i Festivalit tė XII-tė

 

 

”Shqiponjat e Halmstadit”

u anėtarėsuan nė Union

 

 

 

    Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, krahas veprimtarive pėr ruajtjen e identitetit kombėtar tė mėrgimtarėve shqiptarė, ruajtjes sė gjuhės, kulturės dhe traditės sė tyre pėrmes veprimtarive tė shumta kultuorore e shoqėrore, si i vetmi asociacion i organizuar dhe i pranuar nga organet gjegjėse suedeze, vazhdimnisht po pasurohet edhe me shoqata qė po anėtarėsohen nė Union. Aktualisht Unioni nė gjiun e vet ka 36 shoqatra shqiptare anė e kėnd vendit, me mbi 6800 anėtarė. Kėto ditė nė gjiun ne Unionit u anėtarėsua edhe Ansambli i Valleve ”Shqiponjat e Halsmatadit”, nga Halmstadi.

Ky grup amatorėsh qė udhėhqiet nga Muhamet Sopi, ėshtė Ansambli mė i sukseshėm jo vetėm ndėr amatorėt qė kultivojnė foklorin shqiptar nė Suedi, por ėshtė ndėr mė tė sukesshmit nė mbarė diasporėn shqiptare.

      Ditėn kur u bė anėtarėsimi i kėtij ansmabli, nė njė  manifestim modest nė Halmstad, e ku nė emėr tė Unionit morėn pjesė Ahmet Bella, seketretar e Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi, anėtarė tė kryesisė, udhėheqėsi artistik i ansmablit, Muhamet Sopi, koreografi Agim Sejdiu dhe sekretarja Ganimete Nikqi dhe anėtarėt tjerė tė ansmablit, theksuan se qė nga viti 2009, kur u themeluan e deri tash kanė shfaqur mbi 40 programe.

       ”Shqiponjat e Halmstadit”, gjatė kėtyre viteve, disa herė kanė marrė pjesė edhe nėpėr festivale tė ndryshme qė janė organizuar nė Suedi dhe jashtė saj. Gjithkund qė janė paraqitur, kanė treguar suksese dhe janė shpėrmblye me vendet e para dhe me mirėnjohje e lavdata publike. Ky ansambėl, disa herė ėshtė nderuar me vendin e parė edhe nė festivalin e Foklorit Shqiptar nė Diasporė, i cili tradicionalisht organizohet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

      Ardhja e ”Shqiponjave tė Halmstadit” nė gjiun e Unionit, me siguri do ta pasurojė edhe mė tepėr veprimtrarinė kulturore tė Unionit.

 

Malmė:

Festė e pėrbashkėt pėr Ditėn kombėtare tė Suedisė

·         Nė programin e pėrbashkėt kulturor morėn pjesė edhe amatorėt e Shoqatės  shqiptare ”Caollegiumn Dardanum” nga Falkenbergu

 

     Nė Qendrėn Islamike nė Malmė, gjatė pasditės sė 6 qershorit, ishte njė festė e pėrbashkėt. Pjestarė nga nacionalitete tė ndryshme nga shumė vende tė botės, ishin tubuar kėtu qė bashkarisht me vendasit suedezė tė kremtojnė 6 Qershorin – Ditėn Nacionale tė Suedisė. Nė mesin e tyre kishte edhe ministra, deputetė nga parlamenti suedez, personalitete tė shquara tė jetės shoqėrore e politike tė regjionit tė Skones dhe tė komunės sė Malmės. Ishin prezentė edhe udhėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

     Hapjen e kėtij manifestimi e bėri  themeluesi i kėsaj qendreje islamike, mė tė madhen nė shtetet skandianve dhe drejtori aktual i saj Bagzat Beqiri. Pastaj, pas kėndimit tė pėrbashkėt tė Hymnit suedez ”Ti e lashta, ti e lira”, nė foltore dolėn  personalitete tė shquara, nė mesin e tė cilėve edhe ministri pėr integrime nė qeverinė e Suedisė, Erik Ullenhag, deputeti nga Malmė nė Parlamentin e Suedisė, Leif Jakobbson, sekretari i pėrgjithshėm i Federatės Universale pėr Paqė (UFP) nga Britania e Madhe, Robin Marsh e personalitete tė tjera.

      Karakteristikė e fjalimit tė tyre ishte liria, paqja dhe barazia mes njerėzve, pa dallim ngjyre, race e religjioni. Shembull pėr respektimin e kėtyre parimeve, natyrisht u tha se ėshtė Suedia.

Programin artistik e hapi grupi i kėngėve i  shkollės ”Ögårdskolan” , shkollė kjo qė veprimtarinė e vet e zhvillon nė kuadėr tė Qendrės Islamike kėtu nė Malmė.  Ashtu siē ėshtė edhe pėrbėrja e nxėnėsve tė kėsaj shkolle, me fėmijė nga shumė etnicitete nga mbarė bota, edhe grupi i korit tė tyre dukej si nje kopsht me lule shumėngjyrshe qė simbolizonte se ata kanė prejardhje nga katėr anėt e botės. Por tė gjithė si njė, kėsaj here i kėnduan  lirisė dhe barazisė mes njerėzve, Suedisė, atdheut tė tyre tė dytė si dhe qytetit tė Malmės ku jetojnė tė lirė dhe shkollohen pa brenga. I kėnduan qiellit tė hapur, pa re tė dendura,  simbolit tė Malmės, godinės qindra katshe Turning Torso dhe qytetit tė tyre qė nga Lilla Torg e deri tek Möllevången…  Zėri i tyre i shlirshėm dhe duart e ngritura kah qielli simbolizonte nė mėnyrė kjartė padjallėzinė e tyre dhe falenderimin pėr gjithė atė qė po bėnė shteti suedez pėr tė gjithė ardhacakėt qė kanė gjetur strehim kėtu.

      Grupi muzikor Afro Tiambo, me trabukėt e tyre, para publikut solli muzikė tradicionale afrikane. Ndėrkaq programin artistik e pasuroi edhe Ansambli i Vallėve tė Shoqatės Shqiptare ”Collegium Dradanum” nga Falkenbergu. Vajzat e kėtij ansmabli, nėn tingujt e muzikės shqipe, vallėzuan disa valle karakteristike shqiptare, tė cilat u pėlqyen dhe u duartrokitėn nga publiku i pėrzier.

-          Kjo ėshtė paraqitja jonė edytė, brenda dhjetė ditėsh  para publikut tė gjėrė, thotė

anėtari Kryesisė sė shoqatės ”Collegium Dardanum”, Mustafė Kabashi. Ditė mė parė morėm pjesė nė Festivalin e VIII-tė tradicional tė Foklorit Shqiptar nė Diasporė qė u mbajtė nė Växjö dhe i cili ėshtė manifestim tradicional i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ku shoqata jonė ėshtė anėtare.

       Organizatori i kėtij manifestimi pėr nder tė 6 Qershorit – Ditės Kombėtare tė Suedisė, pėr mysafirėt, pėr ata qė dhanė programin artistik dhe pėr tė gjithė pjesėmarrėsit tjerė nė cilėsinė e shikuesve, shtruan drekė tė pėrbashkėt.

Ramadan Reshitaj

 

Ministri pėr integrime, Erik Ullenhag                                                      Kori i fėmijėve tė "Ögårdsskolan"

 

 

PRITJE NE AMBASADEN E KOSOVES NE STOCKHOLM

Ahmet Bella, sekretar dhe Ramadan Reshitaj, anėtar tė Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, kėto ditė, vizituan Ambasadėn e Republikės sė Kosovės pėr shtetet skandinave nė Stockholm. Pėrfaqėsuesit e Unionit, me kėtė rast, u takuan me ambasaodrin Ilir Dugolli, konsulin Faton Osmani dhe me stafin e ambasadės.

Nė njė bisedė tė pėrzemėrt u bė fjalė pėr thellimin e bashkėpunimit tė ndėrsjell nė mes tė  Ambasadės dhe Unionin si dhe pėr veprimtaritė qė po zhvillojnė shoqatat shqiptare nė Suedi me qėllim tė ruajtjes sė identitetit kombėtar, pėr ruajtjen e gjuhės, kulturės dhe tė traditės shqiptare.

Pėrfaqėsuesit e Unionit, i bėnė thirrje Ambasadorit Ilir Dugolli dhe stafit tė tij qė tė vizitojnė Unionin dhe tė marrin pjesė nė ndonjėrėn nga manifestimet e shumta tė kėtij asociacioni dhe tė shoqatave anėtare. Ftesa u prit me kėnaqėsi.

 

”Collegium Dardanum ” pasuron

programin pėr Ditėn kombėtare tė Suedisė

 

 

 

Ansambli i folklorik i Shoqatės ”Collegium Dardanum” nga Falkenbergu, me dis a pika tė zgjedhura nga repertoari i vet, do tė pėrfaqėsojė shoqatat e Unionit nė manifestimin qė do tė mbahet nė Malmė, me rastin e shėnimit tė 6 qershorit – Ditės kombėtare tė Suedisė. Organizator i kėtij manifestimi ėshtė Qendra islamike nė Malmė, e cila ka pėrgaditur njė program tė pasur me rastin e shėnimit tė kėtij pėrvjetori.

Begzat Beqiri, drejtor i Qendrės islamike nė Malmė, thekson se tė premten, pra mė 6 qershor, ambientet e tyre qė gjenden nė pjesėn Jägesro, do ti vizitojnė personalitete tė shquara tė jetės politike e shoqėrore nga nivelet ministrore e deri te ato lokale. Manifestimi do tė fillojė nė orėn 14 e 15 minuta.

Ndėrkaq Mustafa Kabashi, anėtar i Kryesisė sė shoqatės ”Collegium Dardanum” nga Falkenbergu, na tha se ansambli folklorik i shoqatės do tė prezantohet me disa valle mė tė sukseshme.

 

Nė Växjö u mbajt Festivali i VIII i Folklorit Shqiptar nė Diasporė

ME KĖNGĖ E VALLE E SOLLĖN ATDHEUN

Kultivuesit e folklorit burimor shqiptar qė veprojnė nė diasporė, u mblodhėn nė qytetin universitar tė Vekshjos, qė gjendet nė regjionin e Smolandit tė Suedisė Jugore pėr tė prezantuar vlerat folklorike shqiptare. Aty u mbajt Festivali tradicional i Folklorit Shqiptar nė Diasporė qė tashmė pėr tė tetėn herė me radhė organizohet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

Festivali i sivjem ishte i korrporuar me programin e manifestimit tradicional tė Vekshjos ”Vår stad” dhe kishte njė fillim tė pėrbashkėt me shumė ansamble folklorike suedeze dhe tė etnive tė tjera qė veprojnė nė krahinėn e Smolandit. Qendra e qytetit tė Vekshjos kumzhonte nga jonet e ėmbla tė muzikės folklorike pothuaj se nga tė katėr anėt e botės. Nė mesin e tyre, gjatė defilimit dhe programit tė pėrbashkėt nė sheshin e qytetit, shquheshin edhe amatorėt shqiptarė. Mizika shqipe, vallet me lėvizje tė lehta, veshja e tyre me kostume kombėtare sė bashku me valvimin e flamujve kombėtarė dhe ata tė Republikės sė Kosovės bėnė qė paraqitja e tyre tė pėrcillej me duartrokitje dhe me admirim. Djemė e vasha shqiptare, pothuajse tė gjithė tė lindur nė mėrgim, duke ruajtur me gjelozi traditėn e folklorit burimor shqiptar, prezantuan me dinjitet vlerat tona kombėtare.

Pas defilimit dhe vallėzimit pėrgjatė rrugės qendrore tė qytetit, amatorėve shqiptarė nga Vekshja dhe atyre nga Falkenbergu, nė ambientet e Gjimnazit Qendėr, iu bashkuan edhe ansmablet tjera tė folklorit shqiptar, tė cilėt kishin ardhur kėtu pėr tė garuar me pikat e zgjedhura folklorike.

Pjesa zyrtare e festivalit tė VIII tė Folklorit Shqiptar nė Diasporė filloi me inotnimin e Hymnit Kombėtar. Pastaj, nė emėr tė organizatorit Festivalin  e shpalli tė hapur Ahmet Bella, sketrar i unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Gjatė hapjes, duke pėrshėndetur garuesit dhe publikun ai mes tjerash theksoi se njė komb qė nuk e ka folklorin dhe kėngėn e vet, ai komb nuk egziston. Foklori shqiptar ėshtė shumė i bukur dhe shumė i pasur prandaj atė duhet ta ruajmė dhe ta kultivojmė ku do qė tė jemi. Vlerat qė po prezantohen nė festivalet tona tash e tetė vite, dėshmojnė se, fėmijėt tanė, edhepse mėrgimtarė, nuk po harrojnė gjuhėn, kulturėn dhe traditėn e tė parėve.

Nė hapje tė festivalit, pėrshėndeti edhe Sadulla Zendeli – Daja, veprimtar dhe autor i fjalorėve shqip suedisht dhe ansajelltas,  Xhafer Balaj, kryetar i kėshillit organizativ dhe njėherit kryetar i shoqatės ”Liria”, e cila sivjet ishte nikoqire e kėtij festivali. Po ashtu amatorėt garues dhe pjesėmarrėsit tjerė i pėrshėndeten edhe pėrfaqėsuesit e komunės sė Vekshjes.

Pastaj salla e madhe e gjimnazit u mbush me jone tė kėndshme tė folklorit shqiptar. Grupe vallėtarėsh, ansmable folklorike, rapsodė dhe instrumentalistė qė kishin ardhur pėr tė konkurruar nė festival nga shoqatat shqiptare nga shumė mjedise tė Suedisė, ndėrroheshin njėri pas tjetrit. Secili si individ apo grup pėrpiqeshin tė jepnin gjithēka na vetja pėr tė prezantuar sa mė mirė dhe sa mė dinjitetshėm pjesė nga tradita dhe folklori shqiptarė. Duke shikuar lėvizjet e lirshme sipas ritmit tė valleve, duke u kėnaqur me veshjen tradicionale shqiptare, si shikues harroje se je me mijėra kilometra jashtė atdheut. Ata sollėn nė sallė Shqipėrinė dhe Kosovėn, sollėn Shotėn, Rugovėn, jugun e Shqipėrisė, sollėn nė skenė traditėn dhe heroizmin shqiptarė… Tė gjitha kėto pėrmes valleve tradcicionale dhe atyre bashkėkohore qė po kultivohen nė trojet tona.

Natyrisht se duke parė pėrgatitjet e shkėlqyeshme qė kishin bėrė kėta amatorė pėr tė konkurruar nė kėtė festival, Juria e pati vėshtirė pėr t“u pėrcaktuar pėr mė tė mirėt. Por, megjithate ajo vendosi qė vendin e parė tia ndajė matorėve tė Ansamblit ”Shqiponjat e Halmstadit” nga Halmstadi; vendin e dytė ua ndau amatorėve tė shqoatės ”Daradania” nga Borosi dhe shoqatės nikoqire ”Liria” nga Vekshjo; kurse me vendin e tretė u nderuan amatorėt e shoqatės ”Collegium Dardanum” nga Falkenbergu.

Organizatori i Festivalit, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, mirėnjohje publike u ndau tė gjithė individėve, ansmableve dhe grupeve amatore qė konkurruan nė kėtė manifestim tradicional.

Nė mbrėmjen shoqėrore qė u mbajt pas pjesės zyrtare, tė pranishmit i shoqėroi solistja Mevlyde Mehmeti me grupin e saj.

Ramadan Reshitaj

 

Fotografi nga Festivali i VIII-tė

  

  

 

  

  

 

  

  

  

   

                      

Tė gjitha fotografitė janė bėrė nga Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi. Ato janė pronė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe ndalohet pėrdorimi i tyre nga personat e pautorizuar.

Nga veprimtaria e shoqatave tona

Bowling nė Nybro

 

  

 

Kryesia e SHKSH ”ILIRIDA” nė krye me z.Defrim Popaj,kryetar,z.Musa Reēi,sekretar dhe z.Lulzim Hasani,pėrgjegjės pėr aktivitete tė lira,kishin planifikuar muaj mė parė organizimin e Bowlingut me anėtarėt e shoqatės.

Ditia e shtunė e datės 24 maj nė orėt e mbrėmjes ishte njė ditė paksa mė e veēantė, sepse na tuboi tė gjithėve nė lokalet e Bowling Hall nė Nybro. Kishin ardhur nxėnės, studentė, prindėr e veprimtarė, tė gjithė tė gėzuar e shumė miqėsor me njėri- tjetrin. E veēanta e gjithė kėsaj ishte  edhe pjesmarrja e veteranit tė komunitetit tonė kėtu z.Ramiz Hasani, qė kėtė radhė nuk kishte ardhur pėr tė luajtur,po pėr t’i pėrcjellur dhe pėrkrahur rininė.

Para se loja tė fillonte pranė tij ishin ulur nipėrit e tij, njėri jurist, tjetri inxhinier i maqinerisė, dy tė tjerė inxhinierė tė informatiks, tė gjithė tė shoqėruar bashkė me bashkėvendasin e tyre inxhinier i energjetikės, nxėnės fillorje e gjimnazi. Nga kėndvėshtrimi i jonė vėrehej se si z.Ramiz Hasanit i qeshte fytyra nga gėzimi e krenaria,kur shifte rininė tonė tė edukuar,tė formuar e tė shkolluar, qė tok tė gjithė ishin sot tė bashkuar nė aktivitetin e shoqatės  ”Ilirida” nė Nybro. Kjo gjė e bukur atij sigurisht se i ngjallte kujtime pėr jetėn e tij tė gjatė nė mėrgim, pėr shokėt e tij, qė me decenie kishin qenė bashkė,nė ball tė aksioneve e nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare.

Ekipet tė ndara nė grupe i morėn kėpucėt me numra qė ju pėrshtateshin,morėn topat secili, shkruan emrat nė kompjuterė dhe filluan lojėn.Topat hudheshin, borilat binin, disa nga borilat qėndronin ende, djersėt rridhnin e gara sa vinte e bėhej mė interesante. Shumė nga pjesmarrėsit edhe freskoheshin me pije aty –kėtu. Kishte dhe biseda nė mes vete, kujtime tė ndryshme, biseda relaksuese dhe poenat nė tabelė pėr disa rriteshin dhe shtoheshin, pėr disa qėndronin ashtu,dhe nė fund secili grup nxori fituesin. Musa Reēi,sekretar i shoqatės, pasi i falėnderoj tė gjithė pėr pjesmarrje shtoj: ”Tė gjithė sonte fituam,sepse luajtėm e u argėtuam bashkarisht. Ju informoj se pas pak do tė takohemi nė lokalet e shoqatės pėr tė pėrcjellur Finalen e Kampionėve tė Evropės.” Ashtu u bė dhe loja e argėtimi vazhduan edhe nė shoqatė deri nė mbarimin e lojės. Shoqata ”Ilirida”  pėr nder tė kėtij eventi kulturor e sportiv shtroi njė darkė tė pėrbashkėt pėr pjesmarrėsit e kėtij manifestimi sportiv dhe kulturor. Tė gjithė u ndien shumė tė kėnaqur e mė sė shumti fėmijėt dhe rinia.

Teksti: Raif Mehmeti

Forot: Musa Reēi

 

Botime tė reja

Romani i katėrt  nė suedisht i Hamit Gurgurit

 

 

                                                                Hmit Gurguri

“Nė kthetrat e sigurimit”, roman, botoi shtėpia botuese “Erik Hans” nė Suedi,  2014.

 

Kėto ditė nė botimin e Shtėpisė botuese “Erik Hans” nė Suedi, doli nga shtypi romani i katėrt nė suedisht  i shkrimtarit tonė Hamit Gurguri. Romani bėn fjalė pėr njė refugjat nga Kosova, i cili pas torturės sė pėrjetuar, arratiset dhe kalon kufirin nė Suboticė, veshur nė uniformė tė hekurudharit. Ai arrin nė Suedi, por edhe atje nuk e lėnė tė qetė. Njė bashkėvendas ia zgjatė gishtin dhe e paraqet nė Shėrbimin e sigurimit shtetėror suedez si atentator potencial. Atė sigurimi suedez e vėn nėn vezhgim dhe pėrcjellje permanente. Pas njė kohe atij i ofrohet bashkėpunim, por ai refuzon kategorikisht. Pritja e tij e gjatė e vė nė sprovė edhe nė Suedi dhe pas pesė vjetėsh, i ndihmuar nga miqtė suedezė me tė cilėt kishte kaluar kohė tė gjatė nė aktivitete tė ndryshme, hiqet dyshimi. Ai kurohet, sherohet deri nė ditėn e epopesė sė Prekazit. Atė ditė ai vendos tė bashkohet me aradhat ēlirimtare. Arrin nė Shkup, ku arratiset nga rojet e skėterrės sėrbe, nga e cila ai kishte ikur disa vjet mė parė...

 Ėshtė njė pėrshkrim me ngjarje dinamike dhe kronologjike pėr njė periudhė 5 vjeēare, ku siē thuhet nė libėr, edhe pse nuk pati dhunė fizike nga suedezėt, megjithatė ishte njė krajatė shpirtėrore.

 Kėto ditė, pas Kongresit vjetor tė Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Suedisė, anėtar i sė ciles ėshtė, e takuam shkrimtarin tonė dhe zhvilluam me tė njė bisedė tė shkurtėr:

 ─ Pas dhjetėra veprave tė pėrkthyera nga gjuha suedeze nė shqip, tė botimit tė mėse 20 veprave nė shqip, disa nė gjuhėt sllave, tani botuat romanin e katėrt nė suedisht. Si ia arrini tėrė kėsaj pune?

    ─ Ne si tė vonuar, i jemi mirėnjohės popullit suedez pėr tėrė pėrkrahjen ndaj nesh e ndaj Kosoves para luftės, gjatė luftės dhe rindėrtimit pas luftės. Tė gjithė krijuesit shqiptarė, ku e numroj edhe vehten si njė i vogėl ndėr ta, tani mė duket se ėshtė koha t’ia shpėrblejmė borxhin Suedisė.

  ─ Si mendoni?

   ─ Me krijimtari. Mė duket se ne krijuesit po ngrisim ura tė bashkėpunimit nė mes vendeve tona, nė mes popujve tanė, nė mes kulturave tona, duke hequr bariera, pengesa dhe paragjykimet qė ishin mė parė, pasi njiheshim pak, apo tė mos them aspak. Mė duket se ne me krijimtarinė tonė tani edhe po e pasurojmė, po e zbukurojmė dhe po e begatojmė tėrė atė koloritin e bukur shumėngjyrėsh suedez edhe me  njė gemb tė kulturės dhe tė krijimtarisė shqiptare. Le tė jetė edhe ky libėr i imi kontribut modest nė kėtė drejtim. Mė duket se pėr kėtė v eprimtari, kėtu na ēmojnė pėr ēdo ditė e mė shumė.

   ─ A keni nė plan tė botoni edhe mė tutje nė suedisht ndonjė vepėr?

     ─ Po, do tė ketė e duhet tė ketė. Kam ca tema, ndėr to, pėr kontributin e femrės shqiptare, pra mendoj nė gjyshet, nėnat, motrat, gratė dhe vajzat tona, qė ani se nė ato kushte tė rėnda robėrie, prapambetjeje  dhe varfėrie, kurrė nuk na mėsuan ta urrejmė njeriun. Kėtu, nė opinionin kulturor tė Suedisė ēmohet dhe mendoj se do tė ēmohet edhe mė shumė nė tė ardhmen.

   I uruam punė tė mbarė edhe nė aktivitetet tjera qė ky krijues i yni kryen pa u ankuar kurrė./R.R./

 

 

KRYESIA E UNIONIT

 

 

    

              Fikrije Bajraktari                                               Ahmet Bella                                             Ramadan Reshitaj                              Fevzi Ademi

                      

          Mejreme Jashanica                                                  Muharrem Nura                                                Jashar Gashi                                           Muharrem Binaku

                                                                        

                       Nora Sylejmani                                                                         Xhafer Balaj                                                                       Shaip Alijaj

Nė mbledhjen e parė pas Kuvendit zgjedhor, u konstituua kryesia e re e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Kryesia pėrbėhet nga Fikrije Bajraktari nga shoqata ”Dardania” nė Malmė, Ahmet Bella nga shoqata e muzikologėve dhe kompozitorėve nė Malmė, Jashar Gashi, nga shoqata ”Kosova” nga Kalmari, Ramadan Reshitaj, nga shoqata ”Besa” nga Malmė, Xhafer Balaj, nga shoqata ”Liria” Växjö, Fevzi Ademi, nga Shoqata e miqėsisė shqiptaro-suedeze nga Hässleholmi, Muharrem, Binaku, nga shoqata ”Daradani” e Boråsit,  Shaip Alija, nga shoqata ”Kosova 2011” nga Eslövi, Muharrem Nura nga Shoqata ”Albansk-svensk familjecenter” nga Göteborgu, Mejreme Jashanica, nga shoqata ”Unikombi” nga Malmö, dhe Nora Sylejmani delegate nga shoqata ”Hand i hand”.

Nė kėtė takim u caktuan edhe veprimtaritė dhe sektorėt tė cilėt do tė udhėhiqen nga anėtarėt e Kryesisė. Fikrije Bajraktare ėshtė kryetare e Kryesisė sė Unionit, kurse Ahmet Bella ėshtė sekretar organizativ dhe ekonomik. Komisionin pėr Informim dhe koordinimin e shoqatave do ta bėjė Ramadan Reshitaj. Veprimtaritė sportive do ti udhėheqe Fevzi Ademi; Arsimin Muharrem Binaku, Integrimin Jashar Gashi; Rininė do ta udhėheqe Nora Sylejmani; veprimtaritė e femrave do t“i udhėheq Mejreme Jashanica; Kulturėn – Shaip Alija, bashkėpunimin me institucionet e Kosovės do t“i udhėheq Muharrem Nura dhe ēėshtjet sociale do t“i udhėheq Xhafer Balaj.

Nėnshkrues nė emėr tė Unionit do tė jenė kryetarja dhe sekretari.

 

Mbledhja e Kuvendit Zgjedhor tė Unionit

VEPRIMTARI E FRYTSHME E SHOQATAVE TONA

  • Kuvendi kryetare tė Unionit sėrish zgjodhi Fikrije Bajraktarin, kurse sekretar ekonomiko-organizativ zgjodhi Ahmet Bellėn.

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, i vetmi asociacion i organizuar  dhe i pranuar nga organet shtetėrore suedeze, nė gjiun e tė cilit veprojnė 35 shoqata shqiptare, mbajti  Kuvendin e  rregullt zgjedhor. Nė m,bledhjen e Kuvendit morėn pjesė 43 delegatė nga 25 shoqata anėtare dhe ata  analizuan veprimtarinė e kaluar njėveēare, pėrcaktuan kahjet e veprimtarisė pėr periudhėn e ardhshme dhe zgjodhėn organet drejtuese tė Unionit pėr periudhėn e ardhshme katėrvjeēare. Kjo periudhė u karakterizua me veprimtari tė sukseshme.

Pas zgjedhjes sė Kryesisė sė punės, séance e Kuvendit e udhėhoqi Ramadan Reshitaj, ndėrsa nė emėr tė mysafirėve, delegatėt I pėrshėndeti Claudia Crinski, pėrfaqėsuese e Studiefrämjandes nė Malmė, nė ambiejntet e sė cilės I zhvilloi punimet Kuvendi I Unionit.

Nė fjalėn e rastit tė kryestares, Fikrije Bajraktari si dhe nė diskutimet e delegatėve qė kishin ardhur nga shumė qytete tė Suedisė, u tha se periudha e kaluar njėvjeēare ka qenė e karakterizuar me njė sėrė veprimtarish kulturore dhe sportive. Nė tė gjitha kėto veprimtari ka dominuar angazhimi pėr ruajtjen e gjuhės, kulturės dhe traditės sė shqiptarėve nė kėtė shet skandinav si integrimi i tyre nė jetėn dhe shoqėrinė vendase.

Fikrije Bajraktari: I realizuam objektivat

Kryesia dhe organet tjera tė Unionit, gjatė vitit 2013, janė angazhuar nė ralizimin e tė gjitha pikave nė pėrputhje me Planin global dhe porgramin e miratuar nga Kuvendi i fundit vjetor, tha nė fillim tė fjalės sė rastit, kryetarja e Unionit, Fikrije Bajraktari duke konstatuar se  me sukses kemi realizuar objektivat e parapara pėr kėtė periudhė raportuese. Kryesia e Unionit dhe administrata e saj, kanė qenė tė orjentuara rreth kryerjes sė punėve administrative dhe mbajtjes sė kontakteve me shoqatat anėtare dhe organet kometente. Mė sė shumti kohė na ka marrė kompletimi i dokumentacioneve tė shoqatave tona anėtare, regjistret e anėtarėsisė sė anėtarėve tė shoqatave, si dhe rrumbullaksimi i raporteve mbi veprimtarinė nė gjashtėmujorin e parė tė vitit 2013.

Kryesia dhe vperimtarėt tjerė kanė kontaktuar shumicėn e shoqatave anėtare dhe u kanė ndihmuar pėr kompletimin e dokumentacionit tė nevojshėm vjetor. Janė realizuar edhe disa kontakte mbi bashkėpunimin e ndėrsjell me disa institucione suedeze dhe ato kosovare qė kishin tė bėnin me verpimtaritė tona kapitale, si Festivali i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese nė Diasporė, Festivali i Foklorit Shqiptar nė  Diasporė dhe nė aktivitetet e tjera tė rėdnėsishme pėr Unoinin dhe shoqatat anėtare. Janė mbajtur kontakte dhe takime sidomos me Ungomsstyrelsen, organ ky shtetėror, i cili edhe mbėshtet materialisht veprimtaritė tona dhe punėn tonė. Kjo ka ndikuar nė vėrtetimin e seriozitetit tonė dhe shtimin e besimit tek ky organ, tha Fikrije Bajraktari dhe vazhdoi:

-          Njėri ndėr aktivieteteve tė rėdnėsishme tė Unionit dhe tė shoqatave anėtare,

ka qenė angazhimi dhe kontributi pėr shėnimin e datave mė tė rėndėsishme tė historisė sonė kombėtare. Gjatė muajitshkurt nė Union dhe nė shoqata ka pasur kaluar njė varg aktivitetesh dhe manifestimesh  nė shenjė tė shėnimit tė Ditės sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Janė mbjatur tubime tematike, mbrėmje shoqėrore, koncerte dhe turnire sportive. Gjatė kėtyre manifestimeve kanė asistuar anėtarė tė kryesisė sonė dhe veprimtarė tė Unionit, kuyrse pėr shoqatat dhe individėt mė tė dalluar janė ndarė diploma dhe mirėnjohje pėr angazhimet gjatė vitit.

Pėr veprimtaritė tona gjate vitit qė po raportojmė kanė shkruar mjetet e ndryshme tė infortmimit si kėtu nė Suedi ashtu edhe ato nė Kosovė e nė Shqipėri. Poashtu faqja jonė zyrtare e interenetit www.kosalbanuionen.se ėshtė freskuar vazhdimisht me informacione dhe shkrime aktuale. Kėtu nė mėnyrė tėrregullt janė publikuar gjithashtu tė gjitha veprimtaritė e Unionit, tė Kryesisė, seksioneve dhe tė shoqatave anėtare, tha mes tjerash nė fjalėn e vetė, kryetarja e Unionit, Fikrije Bajraktari.

 

Ahmet Bella: Kishim nė dispozicion mbi 600 mijė krona

Duke raportuar pėr rrjedhat e ekonomisė sė Unionit, sekrtari organizativ dhe ekonomik, Ahmet Bella, theksoi se nga mbėshtetja  materiale e organeve suedeze, mjeteve nga projektet dhe ndihmave tė tjera,u tha se Unioni gjatė vitit 2013 ka pasur nė dispozicion rreth 600 mijė korona suedeze, qė ėshtė njė shumė prej mbi 60 mijė eurove.  Me kėto mjete janė mbėshtetur veprimtaritė tradicionale tė Unionit, administrata e tij si dhe janė ndihmuar shoqatat anėtare.

Ecuritė finansiare tė Unionit mbikqyren nga revizorėt intern tė Unionit si dhe nga revizoir i autorizuar suedez. Nė raportet e tyre, gjithashtu u theksua se Unioni gjatė kėsaj periudhe kap asur njė ekonomi stabile dhe se mjetet janė shfrytėzuar me nikoqirllėk.

Shoqatat anėtare tė shtrira nė shumė pjesė tė Suedisė kanė bashkėpunuar ngusht me institucionet vendore dhe ato tė Kosovės, pėrmes sė cilit bashkėpunim janė forcuar lidhjet miqėsore mes Suedisė dhe Kosovės.

Pėr tė debatuar pėr dokumentet e prezantuara, nė Kuvend u zhvillua debat. Diskutuan: Jashar Gashi, Haxhi Mehmeti, Kosta Seferi, Rustem Rama, Ismail Jashanica, Sejdi Zeka, Nora Sylejmani, Fikrije Bajraktari, Mejreme Jashanica, Muhamet Thaqi, Mustafė Kabashi dhe delegatė tė tjerė.

U aprovuan raportet

Delegatėt e Kuvendit, pas diksutimeve,  kanė miratuar  raportet e paraqitura dhe kanė zgjedhur organet e reja. U zgjodhė kryesia e re, prej 11 anėtarėsh qė pėrfaqėson shumicėn e shoqatave anėtare. Anėtarėt e Kryesisė sė Unionit tė zgjedhur nga Kuvendi janė : Fikrije Bajraktari nga shoqata ”Dardania” nė Malmė, Ahmet Bella nga shoqata e muzikologėve dhe kompozitorėve nė Malmė, Jashar Gashi, nga shoqata ”Kosova” nga Kalmari, Ramadan Reshitaj, nga shoqata ”Besa” nga Malmė, Xhafer Balaj, nga shoqata ”Liria” Växjö, Fevzi Ademi, nga Shoqata e miqėsisė shqiptaro-suedeze nga Hässleholmi, Muharrem, Binaku, nga shoqata ”Daradani” e Boråsit,  Shaip Alija, nga shoqata ”Kosova 2011” nga Eslövi, Muharrem Nura nga Shoqata ”Albansk-svensk familjecenter” nga Göteborgu, Mejreme Jashanica, nga shoqata ”Unikombi” nga Malmö, dhe Nora Sylejmani delegate nga shoqata ”Hand i hand” nga Malmö.  Kryetare edhe pėr mandatin e ardhshėm u rizgjodh Fikrije Bajraktari, kurse sekretar organizativ dhe eknomik u zgjodh Ahmet Bella.

Ramadan Reshitaj

 

 

 

Nga aktivitetet e Unionit

 TAKIME PĖR ZGJEDHJET 2014

 

Nė kuadėr tė veprimtarive dhe bashkėpunimit me institucionet vendore suedeze, nė Union sivjet po zhvillohet njė projekt qė ka pėr synim informomin pėr zgjdhjet, tė cilat sivjet mbahen nė Suedi.

Nė kuadėr tė kėtij projekti, ditė mė parė, veprimtarė tė Unionit dhe pėrfaqėsues tė shoqatave tona anėtare, kanė pasur njė takim me pėrfaqėsues tė partive politike tė Malmės dhe regjionit tė Skones. Nė kėtė bisedė u fol pėr zgjedhjet pėr Unionitn Evropian, tė cilat do tė mbahen nė tėrė Suedinė mė 25 maj. Nė panl morėn pjesė Mari Grönlund nga Partia Socialdemokrate, Katrin Mendes, nga Iniciativa pėr femra , Rasmus Lind nga Partia e tė Gjelbėrve dhe Martin Hallander nga Partia Kristianodemokratike.

Bisedėn e udhėhoqėn bashkarisht, Ahmet Bella qė njėherit ėshtė edhe udhėheqės i projektit si dhe Claudia Srinski nga Studiefrämjandet.

Pėr realizimin e kėtij projektit Unionit i janė ndarė 100 mijė korona sudeze. /R.R/

 

 

 

UNIONIT – 100 mijė korona pėr zgjedhje

Ahmet  Bella,  udhėheqės i projekltit

 

Drejtoria pėr rini dhe pėr ēėshtjet tė shoqėrisė civile (Myndygheten för ungdosm-och civilsamhällesfrågor), mė parė quhej Ungdomsstyrelsen,  qė ėshtė institucion shetėror i Suedisė pėr tė mbėshtetur materialisht veprimtaritė e shoqėrisė civile, ditė mė parė ka pranuar Porjektin e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe pėr zhvillimin e tij ka ndarė 100 mijė korona suedeze. Kanė qenė 242 subjekte qė kanė kėrkuar mbėshtetje materiale pėr projektet e tyre lidhur me zgjedhjet qė sivjet mbahen nė Suedi, por  institucioni nė fjalė, pasi ka analizuar tė gjitha projektet e arritura, ka vendosur tė mbėshtesė vetėm 22 prej tyre. Nė mesin e kėtyre 22 projekteve tė aprovuara ėshtė edhe projekti i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė cilin e ka hartuar dhe e udhėheq sekretari ekonomiko-organizativ i Unionit, Ahmet Bella. Nga 22 projektet e aprovuara, janė vetėm 3 projekte qė janė bėrė nga asociacionet e organizuara nė baza etnike dhe kjo paraqet angazhimin dhe seriozitetin e Unionit nė raport me instutucionet shtetėrore suedeze.

Udhėheqėsi i projektit, Ahmet Bella, thekson se projekti ka tė bėj me informimin e shoqatave shqiptare, anėtare nė Union lidhur me rėndėsinė e zgjedhjeve, tė cilat sivjet mbahen pėr Parlamentin Evropian si dhe pėr zgjedhjet e pėrgjisthshme nė Suedi. Pra nė fokus janė bashkėkombasit tanė qė jetojnė dhe veprojnė nė Suedi.

R.Reshitaj

 

MNISITRIA E KULTURES E KOSOVES – MBESHTET UNIONIN

 

Disa nga veprimtaritė kulturore qė organizon tradicionalisht Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tashmė po pėrkrahen, po mbėshtetėn materialisht dhe janė futur edhe si veprimtari nė programet qeveritare tė Kosovės. Kėshtu ėshtė edhe me Festivalin e Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, manifestim ky qė nė organizim tė Unionit sivjet do tė mbahet pėr tė 12 herė me radhė.

Pėr tė mbėshtetur kėtė veprimtari tė vetme tė kėtij lloji nė tėrė diasporėn shqiptare, kėto ditė Ministria pėr Kulturė, Rini dhe Sport e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, ka ndarė njė shumė prej 2.500 eurosh (rreth 25 mijė korona suedeze).

Festivali i XII i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese Shqiptare nė diapsorė, do tė mbahet mė 13 shtator nė Malmė dhe do tė pėrcillet edhe me veprimtari tė tjera kulturore. /R.R./

 

Festivali i VIII i Folklorit  mbahet nė Växjö

-          Paraqitjet pėr pjesėmarrje bėhen deri mė 10 maj.

Festivali i VIII Tradiconal i Foklorit Shqiptar nė Diasporė, qė organizohet tash disa vjet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, sivjet do tė mbahet nė mė 24 maj 2014, nė qytetin unveristar Växjö, Suedi.

Bartėse e organizimit tė kėtij manifestimi do tė jetė shoqata ”Liria” e kėtij qyteti, kurse nė tė, sikurse edhe viteve tė tjera, do tė prezantohen vlerat e foklorit shqiptar. Tė drejt pjesėmarrje nė kėtė manifestim kanė tė gjitha ansmablet, grupet folklorike dhe amatorėt qė kultivojnė folklorin shqiptar nė diasporė.

Paraqitja do tė bėhet deri mė 10 maj tek kryesia e shoqatės ”Liria” nė Växjö, pØrkatėsisht tek kryetari i Kėshillit organizativ, Xhafer Balaj. Pėr kontakte pėrdorni kėtė numėr telefoni  ose adresė elektronike: 0707 775129, emaili: balaj02@hotmail.com.

Kėshilli Artistik i Festivalit tė VIII

 

 

Nga veprimtaria e shoqatave tona

 ”ILIRIDA”nė Nybro nderon Komandant Strugėn

 

   

 

Pėr nder tė 6-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės SHKSH”ILIRIDA” nė Nybro tė organizoi njė mbrėmje festive.Kjo mbrėmje ishte e veēantė spese ata po nderonin njėrėn ndėr figurat mė tė ndritara tė kombit tonė, Nuri Mazarin. Me nismėn  e Sefedin Dalipi me origjinė nga fshati Dollogozhdė ,shoqata”Ilirida” nė mbledhjen e saj tė mbajtur mė 25 janar 2014 me unanimitet tė plotė vendosi qė fotografia e Nuri Mazarit,bashkė me njė tekst biografik,tani e tutje tė jetė e vendosur nė lokalet e kėsaj shoqate dhe qė zbulimi i saj tė bėhet zyrtarisht. Pėr tė zbatruar kėtė vendim, nė kolalet e shoqatės u bė njė ceremoni madhėshtore.

Manifestimin e hapi arsimtari i gjuhės amtare z.Raif Mehmeti: “Tė nderuar bashkatdhetarė,veteranė tė komunitetit shqiptar nė Nybro,i nderuari Sadulla Zendeli-Daja,mysafirė,tė nderuar pėrfaqėsues tė Unionit tė shoqataveshqiptare nė Suedi,tė nderuar vaprimtarė,anėtarė dhe e nderuara kryesi e Shksh”Ilirida” mė lejoni qė nė emėr tė Kėshillit Organizativ tė shpalli tė hapur”Manifestimin e sontėm”me rastin e 6- vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės dhe zbulimit zyrtar tė fotografisė sė Nuri Mazarit- komandant Struga.” Manifestimi filloi me intonimin e Himnit kombėtar dhe Himnit shtetėror tė Kosovės. Pastaj tė pranishmit nderuan me njė minut heshtje tė gjithė Deshmorėt e Kombit qė ranė pėr lirinė e Trojeve Etnike Shqiptare.Nė vazhdim fjalėn e mori sekretari i shoqatės”Ilirida” nė Nybro z.Musa Reēi,i cili tė pranishmit  pėrshėndeti me “Mirėseardhje”dhe uroj qė tė ndjehen mirė e tė kalojnė sa mė bukur nė kėtė mbrėmje festive.

 

Shqiptarėt e Nybros – shembull pėr tė tjerėt

Nė skenė u paraqit veprimtari,studiuesi,shkrimtari,gjuhėtari dhe veterani i arsimt shqip nė Suedi e Skandinavi z.Fil.mag Sadulla Zendeli- Daja i cili pėrshėndeti edhe nė emėr tė Unionit tė shoqatave shqiptare nė Suedi dhe tė pranishmėve ju drejtua me kėto fjalė:

“Tė nderuar bashkatdhetarė,tė nderuar tė pranishėm,komuniteti shqiptar nė Nybro,ka qenė dhe mbetet njė komunitet i veēantė pėr shumė arsye:Kėtu filloi shkolla e parė shqipe nė baza kombėtare mė 5 mars tė vitit 1975,kėtu filloi organizimi i parė nė baza kombėtare,ku u bė shkėputja pėrfundimtare nga klubet dhe shoqatat jugosllave tė cilat pėrveē qė shqiptarėve aso kohe ju bėnin presion tė jenė pjesė e tyre,i ndiqnin ata dhe i torturonin,me planin e tyre qė tė ngjallni ndjenjėn e frikės pėr t’u tėrhjekur nga organizimet nė baza kombėtare.Ata kishin planin dhe strategjinė e tyre,e ne kishin planin dhe vizionin tonė kombėtar.Krenaria e jonė mė e madhe me shkollėn shqipe dhe me kėtė komunitet ėshtė se nga kjo Nybro e vogėl,dolėn si askund tjetėr,asė nė Malmö e qytetet e mėdha tė Suedisė,mbi 100 intelektual qė sot janė nderi dhe krenaria e jonė.Gjitmonė ndjehem mė mirė se kudo tjetėr kur jam kėtu e nė mesin e juaj,marr forca e energji tė reja.Unė tė gjitha kėto do ti pėrmbledhi edhe nė librin tim nė tė cilin jam duke punuar,sepse ky komunitet meriton qė tė shkruhet pėr ta, se janė historia vetė, tha Daja.

Moderatori i mbrėmjes pasi mori lajmin se kėto ditė kishte dalur nga shypi Fjalori mė i ri shqip-suedisht, me autor Fil.mag Sadulla Zendeli- Daja,e uroj nė emėr tė komunitetit shqiptar tė Nybros me fjalėt: “Gėzofshi shėndet,paēi gjithmonė gėzime e tė mira nė jetė, ju lumtė pėr kėtė punė kolosale qė po e bėni nė vazhdimėsi nė shėrbim tė komunitetit tonė.Krenohemi me ju dhe punėn tuaj z.Daja!” Urimi u pėrcoll me duartrokitje tė fuqishme.

 

Sakrifica tė mėdha deri tek Pavarėsia

Fjalėn e rastit pėr 6- vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės e paraqiti zoti Raif Mehmeti,arsimtar i gjuhės amtare i cili fjalimin e tij e filloi me urimin pėr Pavarėsinė e Kosovės. Pastaj ai i bėri njė pėrshkrim pėrpjkejes sė gjatė dhe sakrificave qė bėnė kosovarėt deri tek dita e shpalljes sė pavarėsisė sė S“shtetit tė tyre. Mes tjerash ai tha: “Me shpėrbėrjen e Perandorisė Osmane dhe krijimin e Shqipėrisė shtet,101 vjet mė parė tokat shqiptare u ndanė nė dysh dhe populli shqiptar pėrjetoj pėr kėto 100 vjet vuajtjet mė tė tmerrshme nė Evropė.Shumė gjak u derdhė,shumė sakrifica u bėnė deri nė shpalljen e aktit mė tė lartė sublim tė njė shteti siē ėshtė shpallja e pavarėsisė.Nė luftėn e fundit nė Kosovė u mobilizuan shqiptarėt nga tė katėr anėt e Globit pėr ti dal zot vendit tė tyre tė shtypur me forcė nga kasapi i Ballkanit dhe forcat e tij kriminale.Pėrveē bijėve dhe bijave mė tė mira tė kombit tonė qė u moblizuan nė ēlirimin e Kosovės,rol tė madh pati edhe presidenti historik i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova,e kėsaj radhe me ne ishte edhe bota demokratike nė krye me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės si aleatė i natyrshėm i shqiptarėve,Britania e Madhe,Gjermania,Franca,Italia dhe shteti mikrpitės pėr ne Suedia.Krahė tyre u rreshtua edhe aleanca mė e fuqishme ushtarake nė botė NATO.Bombardimi i caqeve ushtarake serbe, shqiptarėve ju ngjalli shpresėn se dita e agimit tė lirisė nuk ėshtė e largėt.Po,kasapi i Ballkanit u egersue edhe mė shumė, ai dhe forcat e tij ushtarake vranė dhe masakruan mbi 10 mijė shqiptarė,mijėra tė tjerė rezultuan tė zhdukur dhe mbi 1 milion morėn rrugėn e arratisė pėr nė Shqipėri e Maqedoni. Ushtria Ēlirimtare nėn udhėheqjen e bijėve mė tė mirė, vazhdoi luftėn e saj deri nė ditėn e ēlirimit mė 12 qershor 1999.Rol historik dhe mbėshtetje tė fuqishme nė Pavarėsinė e Kosovės dha edhe shteti amė Shqipėria, tha Raif Mehmeti.

 

Ndihmat nga bashkėkombasit tanė nė Nybro

Nė kėtė fjalė rasti pėrgjegjėsia mė ra qė tė vlerėsoj dhe kontributin e mėrgatės shqiptare kėtu nė Nybro, vazhdoi R. Mehmeti. Nybroja si qytet i vogėl me vetėm 85 vjet histori tė saj si qytet,shqiptarėt e parė i pranoi nė fillim tė viteve tė 60-ta.Ata erdhėn kėtu me njė mall dhe me dhimbje tė madhe, qė ishin tė detyruar ta braktisin atdheun e tyre.Po,nė realitet ata e braktisėn vetėm fizikisht, sepse shpirėtėrisht,me mendje dhe zemėr,ishin gjithmonė pranė vendlindjes sė tyre, dhe jetonin bashkė me vuajtjet e popullit shqiptar nė tė gjitha hapėsirat ku jetonin ata.Ky komunitet asnjėherė nuk e ndali dorėn e ndihmės pėr Kosovėn dhe popullin e saj vėlla.Po pėrmendim vetėm disa prej tyre.Aksioni “Familja ndihmon familjen,aksioni pėr“Grumbullimin e armatimit”,aksioni “Ndihmė pėr shkollėn shqipe”,aksioni”Ta ndihmojmė Drenicėn”,aksioni”Ndihmo edhe ti”,ku u grumbulluan ndihma ushqimore dhe nė veshmbathje,Fondi “Vendlindja thėrret”,ku nė mėnyrė shumė tė fuqishme u ndihmua lufta e lavdishme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, me afro 1 miljon kruna suedeze.Kėta njerėz atėdhetarė e humanistė, duke qenė nė kontakt me familjarėt e tyre, i hapėn zemrat e shtėpitė e tyre, pėr ti pritur e sistemuar mijėra refugjatė qė ishin pėrzurė dhunshėm pas bombardimeve tė Natos nga forcat serbe pėr nė Maqedoni.Pra, kur sot e festojmė 6- vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės,kur Kosovėn e kanė njohur mė shumė se 106 shtete,dhe kur mbrenda javėsh pritet tė formohen edhe Forcat e Armatosura tė Republikės sė Kosovės,kemi arsye tė madhe e tė fuqishme tė jemi krenar me kėtė komunitet tepėr tė vyer, qė nė gjirin e vet ka njerėz atdhetarė e humanitarė e ti themi “Faleminderit vėllezėr shqiptarė”,ju jeni pjesė e shtetėsisė sė Kosovės dhe jemi krenar me ju dhe fėmijėt e juaj, qė sot janė emėr i madh nė Univerzitet e Suedisė dhe na prezentojnė si ambasadorėt mė tė mirė, ne dhe Kombin tonė tė lashtė shqiptar.Sot nė kėtė ditė krenarie pėr ne,nė kėtė 6 – vjetor duhet tė pėrmendim me dhimbje e krenari oficerėt dhe ushtarėt, qė mė gjakun e tyre tė njomė i dhanė kuptim shprehės lirisė dhe Pavarėsisė sė Kosovės.Ndėr ata tė shumtė janė dhe: Zahir Pajaziti, Komandanti Legjendar Adem Jashari, Hamėz Jashari,Nuri Mazari,Ismet Jashari,Mujedin Aliu,Tahir Sinani,Indrit Cara,Shkelzen e Luan Haradinaj,Mujė Krasniqi,Bekim Berisha,Fehmi e Xhevė Lladrofci,Agim Ramadani,Sali Ēekaj, Ilaz Kodra... e shumė komandant,ushtarė e eprorė,djem e vajza qė me gjakun e tyre ndėrtuan themelet e shtetit tė Kosovės, nėnvizoi Raif Mehmeti.

Kosova sot sfidė tė ndėrtimit tė shtetit ka presionin e Serbisė pėr ta penguar Kosovėn nė shtetndėrtimin e saj,po sfidė ka dhe krimin e organizuar dhe korrupsionin.Besoj se me formimin e ushtrisė sė vet Kosova do tė jetė dorė e zgjatur ndihme dhe bashkėpunimi edhe pėr vėllezėrit e vet nė Maqedoni e nė Luginėn e Preshevės e gjetiu. Lavdi Dėshmorėve tė Kombit! Roftė Republika e Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran,Rroftė kombi shqiptar!Ju faleminderit!Kėshtu e pėrfundoi zoti Raif Mehmeti,fjalimin e tij pėr nder tė 6- vjetorit tė pavarėsisė.

Pas fjalės sė arsimtarit Raif pėr tė pranishmit u prezentua njė program i shkurtėr dokumentar i pregatitur nga veprimtari z.Mendi Capri me titull simbolik ”Rrugėtimi drejt Pavarėsisė”.

 

Komndant Struga, trim i paepur, prej njė lufte nė luftėn tjetėr

Raif Mehmeti mbajti edhe njė kumtesė pėr jetėn dhe veprėn historike tė dėshmorit Nuri Mazari – komnandant Struga duke theskuar se nė kėtė pėrvjetor tė shėnimit tė 6- vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės, ne po nderojmė njėrėn ndėr figurat mė tė ndrituara tė kombit shqiptar Nuri Mazarin- komandant Strugėn.

Nuri Mazari lindi nė fshatin Dollogozhdė tė Strugės mė 5 maj 1979,nė njė familje patriotike nga prindėrit Gjilisha dhe Nazim Mazari.Gjyshi i tij i tregonte historinė dhe padrejtėsitė historike ndaj shqiptarėve, kurse Nuhiu i skaliste nė kujtesė.Shkollėn fillore e kreu nė fshatin e lindjes nė Dollogozhdė.Regjistrohet nė shkollėn e mesme nė Strugė tė cilėn e kreu me sukses tė shkėlqyer.Thirrjes sė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė pėr luftė kundėr okupatorit serb,qė u bė pas rezistencės heroike tė Adem,Hamėz dhe Shaban Jasharit...pa hezitim ju pėrgjigj edhe Nuri Mazari.Nė pranverėn e viti 1998 nė luftėn e Kosovės u nisė me kėto fjalė:”Mirupafshim familje,mirupafshim Dollogozhdė!O sot o kurrė ka ardhur momenti pėr amanetin e tė parėve tanė,do ti bashkangjitem luftėtarėve tė Ademit tonė tė madh”.U nisėn pėr nė Tiranė bashkė me shokun e tij Shkelzim Bariun.U takuan me figura tė njohura tė luftės dhe nė mesin e tyre ishte edhe pishtari i demokracisė Azem Hajdari i cili i pėrcolli me kėto fjalė”Ju prift e mbara Strugė”.Duke kaluar njė rrugė tė gjatė e tepėr tė mundimshme dhe i ngarkuar me armatim e municion,duke pėrshkuar bjeshkėt e Shkėlzenit,tė Jasiqit t e tė Junikut arriti nė Dukagjin ku ju bashkangjit Brigadės 131”Jusuf Gėrvalla”me komandant Ramush Harandinajn  i cili i uron  me fjalėt”Mirė se keni ardhur nga Struga pėr ti dal zot Kosovės”.Mori pjesė nė tė gjitha aksionet mbrojtėse dhe sulmuese ku u dallue si gjuajtėsi mė i mirė me armė automatike.Si rezultat i meritave tė treguara bėhet pjesė e Njėsitit Special qė e drejtonte komandant Daut Haradinaj.Me pėrfundimin e luftės inkuadrohet nė TMK nė Zonėn e Tretė tė Dukagjinit.Nuriu mbaroi edhe kursin pėr eprorė nė Akademinė Ushtarake nė Prishtinė.Pasi filloi lufta nė Luginėn e Preshevės Nuriu mori pjesė aktive nė luftėn e UĒPMB-sė,kryesisht si stėrvitės dhe furnizues me armė.Nė janar tė vitit 2001 tashmė nė uniformėn e Ushtrisė Ēlirimtare kombėtare dhe me armė nė dorė del publikisht nė bazė tė komunikatės nr.6- tė UĒK-sė.

Ai pati nderin tė jetė komandanti i parė i formacionit tė parė tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare.Nė luftimet e ashpra nė mes UĒK-sė dhe forcave maqedonase plagoset nė Tanushė mė 16 mars 2001.Nuriu plagoset rėndė nė trup dhe nė tė dy kėmbėt nga ku dėrgohet pėr shėrim nė spitalin e Prishtinės.Del parakohe nga spitali dhe Shtabi i UĒK-sė e ngarkon dhe Nuriu e pranon formimin e Brigadės 111,nė zonėn Strugė- Dibėr- Kėrēovė nė pjesėn e Maqedonisė Jugperėndimore.Si udhėheqės i kėsaj brigade ai pranohet edhe anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare i cili drejtohej nga Ali Ahmeti.Pas pėrfundimit tė tri luftėrave dhe kryerjes sė obligimit tė tij kombėtar,Nuriu  kthehet nė vendlindjen e tij qė aq shumė e deshi nė Dollogozhdė ku martohet me Vlora Ahmetxhekajn nga Deēani i Kosovės me tė cilin lindin vajzėn Shqipdona.Me votėn e popullit nė vitin 2005 zgjidhet kėshilltar nė komunėn e Strugės.Nga plasja e njė sherri nė hyrje tė fshatit nė tė cilin pėrpiqet tė ndėrmjetėsoj, merr plagė dhe vdes duke e lėnė nė gjysmė rrugėn e tij tė filluar qė i kishin lėnė amanet tė parėt”Bashkimin e shqiptarėve nė njė shtet tė vetėm Shqipėri. ”NUK LINDA TĖ JEM I PARI MĖ THONĖ THJESHT NURI MAZARI!

Tė nderuar tė pranishėm Nuri Mazari- komandant Struga,bashkė me Ismet Jasharin-komandant Kumanovėn dhe GjenaralmajorTahir Sinanin mbesin figurat mė emblematike tė kombit shqiptar dhe janė dhe do tė mbesin simbol i bashkimit kombėtar.Njė komb qė nxjerr nga gjiri i vet kėsi luftėtarėsh nuk vdes kurrė.Lavdi e pėrjetėshme jetės dhe veprės sė Nuri Mazarit- komandant Strugės dhe gjithė Dėshmorėve tė Kombit!Rroftė “Ushtria Ēlirimtare e Kosovės”,rroftė “Ushtria Ēlirimtare e Pereshevės,Medvegjės dhe Bujanocit”,rroftė “Ushtria Ēlirimtare Kombėtare”!Rroftė “Bashkimi kombėtar”!Rroftė kombi shqiptar!Rroftė komuniteti shqiptar nė Nybro!Ju faleminderit pėr vėmendjen! – pėrfundoi Mehmeti.

 

Burimet:Dr.Ibrahim Krosi”KOMANDANT STRUGA LEGJENDĖ E GJALLĖ”.

Programi vazhdonte e emocionet shtoheshin edhe mė shumė.Ishte moment prekės kur  z.Sefedin Dalipi,bashkėvendas i Nuri Mazarit-komandant Strugės doli nė foltore pėr ti pėrshėndetur tė pranishmit i cili mes tjerash tha: “Tė nderuar tė pranishėm edhe po tė flas deri nesėr nuk mund ti pėrfshij tė gjitha ato qė duhet tė thuhėn pėr Nuri Mazarin- komandant Strugėn.Ai nė dorė kishte fotografitė me emblemat e tri ushtrive tona tė lavdishme ,ku tregoj se vetė pjesmarrja dhe kontributi i Nuriut si komandant nė kėto tri luftra flasin vetė, unė nuk kam ēka tė shtoj mė shumė.Ju falėnderoj shumė qė sonte e nderuat jo vetėm Nuri Mazarin po gjithė Dollogozhdėn,Iliridėn,Kosovėn,Shqipėrinė dhe gjithė shqiptarinė.

Me njė fjalė pėrshėndetėse tė pranishmėve ju drejtua edhe juristi dhe veprimtari nga Kalmari z.Zymer Kuqaj i cili evokoj kujtimet e tij si pjesmarrės i demostratave studentore nė Prishtinė.Falėnderoj organizatorin dhe pėrgėzoj pėr punėn e vyer qė po bėn shoqata “Ilirida” nė Nybro.

Nė vazhdim tė pranishmit pėrcollėn njė dokumentar lidhur me jetėn dhe veprėn e Nuri Mazarit- komandant Struga,pėrgatitur nga Mendi Capri.

Moderatorei qė drejtonte programin plotė emocione tha:Tani kemi ardhur tek njė moment kyē tė manifestimit tė sontėm,zbulimit zyrtar tė fotografisė sė komandant Strugės.Kam nderin qė t’i ftojė veteranėt e komunitetit shqiptar nė Nybro z.Ramiz Hasani dhe z.Sefedin Dalipi,pėr ta bėrė zbulimin e fotografisė sė Nuri Mazarit- komandant Strugės.

 

                          

           Nuri Mazari - Komandant Struga                                                                Ramiz Hasani dhe Sefedin Dalipi bėjnė zbulimin

                                                                                                                                              e fotografisė sė komandant Strugės

 

Pas emocioneve e edhe lotėve mbrėmja vazhdoi me kėngėn pėr komandant Strugėn,kėnduar nga kėngėtarja e jonė e njohur Shkurte Fejza.Gradualisht afohej koha pėr koktej tė cilin e kishin pregatitur enkas pėr kėtė mbrėmje kryesia  e shoqatės”Ilirida” ,dhe radha tani ishte pėr z.Musa Reēi,sekretar dhe veprimtar i shquar i ēėshjtės kombėtare qė t’i ftoj tė pranishmit pėr njė koktej!

Mė pastaj filluan kėngėt e vallėt,filloj tė festohej dinjitetshėm e pėrballė flamurit kombėtar dhe ati shtetėror tė Kosovės qėndronte aty afėr fotografia e Nuri Mazarit-komandant Strugės qė lokalit tė shoqatės “Ilirida” ja shtoj bukurinė dhe madhėshtinė,ashtu siē ishte vetė madhėshtore jeta dhe vepra e Nuri Mazarit.

Nė fund tė pjesės sė programit artistik u partaqit u falenderuan tė gjithė ata qė u angazhuan pėr kėtė mbrėmje festive:Shksh”Ilirida”,respektivisht kryesia me kėte pėrbėrje:Defrim Popaj,kryetar,Musa Reēi sekretar,Lulzim Hasani,sekretar pėr ēėshtje organizative dhe bashkėpunim,anėtarėt e kryesisė zotėrinjtė Murat Dalipi dhe Burim Staraveci,veteranėt e komunitetit tonė pėr ndihmė me dekada. Falenderim  veēant ishte pėr arsimtarin e shkollės shqipe tė kėtij qyteti,gjuhėtarin,studiuesin dhe leksikografin Fil.mag Sadulla Zendeli-Daja,anėtarėt e veprimtarėt tanė. U falenderua  edhe Unionin e shoqatave shqiptare nė Suedi pėr ndihmė dhe pėrkrahje, z.Mendi Capri,pėr pregatitjen e dukumentarėve pėr Kosovėn dhe komandant Strugėn. Si dhe  sponsorėt tonė tė pėrhershėm “Plivitrade” dhe “Prishtina Livs”nė krye me zotėrinjtė:Avni Krasniqi dhe Jeton Tėrmkolli si dhe z.Sefedin Dalipi pėr ndėrmjetėsim dhe ndihmė tė pakursyer!

 

 

 

 

 

 

 

Kalmar: Turnir nė fudboll tė vogėl

 

 Mė tė mirėt – ”Labes hjältar”

Me rastin e shėnimit  tė 6-vjetorit tė shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikles sė Kosovės, nė Kalmar u mbajt Turniri tradicional nė fudboll tė vogėl. Ky ėshtė manifestim tradicional i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, i cili organizohet nga Shoqata Kulturore Shqiptare ”Kosova” e Kalmarit, qė ėshtė anėtare e kėtij Unioni.

Nė turnir morėn pjesė gjithėsejtė 4 ekipe: ”Karlskrona”, ”Prishtina”, ”Hakiu” dhe ”Labes hjältar”.

Kryetari i shoqatės ”Kosova”, Jashar Gashi, informon se nė Kalmar ishte njė ditė feste ku ishin tė pranishėm shumė bashkėatdhetarė, tė cilė patėn mundėsinė tė pėrcjellin ndeshjet shumė interesante dhe kualitative tė ekipeve pjesėmarrėse.

Si zakonisht ekipet ishin nė nivelin e duhur tė FAIR-PLAYIT kėshtu qė nuk kishim asnjė mosmarrveshje. Sa i pėrket referimit mundė tė themi se edhe ajo ishte e nivelit tė duhur dhe se kontibuan referėt Valdet Belegu nga Kalmari si dhe referi Adrian Gashi nga qyteti Oskarshamn.

Njė kėnaqėsi e veēantė ishte tė shofim se si fėmijėt pėrparojnė nė zhvillimin e fotbollit, u luajtėn dy ndeshje dhe fėmijėt treguan se janė ata tė cilėt nė tė ardhmėn do tė flasin gjuhen e fotbollit.

Fituesėve tė turnirit iu ndanė shperblime si kupat pėr Vendin e parė, Vendin e dytė dhe pėr Vendin e tretė,  tė cilat ishin dhuratė nga ana e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Ekipet mė tė dalluara u shpėrblyen edhe para, kėshtu Vendi parė mori 1.500 korona, Vendi i dytė 1.000  korona dhe Vendi  tretė u shpėrblye me  500 korona.

Nė emėr tė organizatorėve shpėrblimet u ndanė nga Emin Muqolli, Jashar Gashi dhe Bashkim Gjukaj. Ndėrkaq fėmijėve  medalet ua ndau Gėzim Krasniqit.

Turnirn nė Kalmar e pėrcollėn edhe Ahmet Bella, sekretar e Fevzi Ademi anėtar i Kryesisė sė Unionit.

 

Resultatet e ndeshjeve ishin kėto:

Karlskrona-Prishtina 3-1

Hakia-Labes hjältar 1-2

Labes hjältar-Prishtina 5-2

Hakia- Karlskrona 2-4

Prishtina- Hakia 3-1

Karlskrona- Labes hjältar 3-5

 Pas pėrfundimit tė ndeshjeve tabela pėrfundimtare dukej kėshtu:

Labes hjältar-----9 pikė

Karlskrona--------6 pikė

Prishtina --------- 3 pikė

Hakia -------------0 pikė

 Nė ndeshjen gjysėmfinale luajtėn ekipet:

 Labes Hjältar – Hakia  2-0

Karlskrona – Prishtina 8-0

 Pėr vendin e tretė u zhvillua ndeshja nė mes tė ekipeve:

Prishtina-Hakia 1-4

 

Ndeshja finale u zhvillua nė mes tė ekipeve:

Karlskrona-Labes hjältar 5-7

 

 

 

LDK nė Suedi mbajti Kuvendin vjetor

KONSEGUENT NĖ RRUGĖN E DR. RUGOVES

Kryetar i degės pėr Suedi u zgjodh Zymer Qupeva

 

           

Nga punimet  e Kuvendit  tė VIII tė Degės sė LDK nė Suedi                                                                                                                                    Zymer Qupeva, kryetar i ri i LDK nė Suedi

 

Dega e LDK nė Suedi, nė vitet e fundit, nuk ka qenė sa duhet aktive. Kanė qenė disa arsye objektive qė kanė ndikuar pėr pasivitet. Njėra ndėr to ishte edhe ndikimi i ndarjes me rastin e themelimit tė LDD tė Dacit, ku patėn aderuar njė numėr i konisderueshėm veprimtarėsh. Por nė veprimtarinė e pėrgjithshme, ka ndikuar edhe zbehja e aktiviteteve politike nė tė gjitha partitė shqiptare edhe nė Suedi pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė dhe ēlirimit tė saj. Para luftės, nė shumė vendbanime ku banonin shqiptarėt nė Suedi, vepronin aktivet dhe nėndegėt e LDK-sė, ndėrsa nė vitet e fundit, sikurse edhe nė partitė tjera shqiptare  ka rėnė numri i bėrthamave organizative edhe tė LDK.

Me qėllim tė riorganizimit mė tė mirė dhe shtimit tė veprimtarive e tė nėndegėve tė veta, dega e LDK nė Suedi, sė cilės kohėve tė fundit i janė bashkangjitur edhe veprimtarėt qė mė parė vepronin nė LDD, ditė mė parė, nė Ladskrona, mbajti Kuvendin e VIII zgjedhor. Me kėtė rast delegatėt analizuan veprimtarinė e kaluar dhe trasuan detyrat pėr periudhėn e ardshme. Dega e LDK-sė nė Suedi, ashtu siē ka vepruar edhe nė periudhėn e mėparshme, edhe nė tė ardhmen do tė jetė besnike dhe konseguente nė rrugėn qė e trasoi dr Ibrahim Rugova. Ata pėrkrahėn veprimtarinė e kryesisė qėndore tė LDK nė Prishtinė dhe u zotuan se edhe mėtutje do tė angazhohen nė respektimin e vijės institucionale dhe demokratike.

Kuvendi i VIII zgjedhor, gjatė punimeve tė veta zgjodhi edhe organet qė do ta drejtojnė degėn e LDK nė Suedi pėr periudhėn e ardhshme. Zgjodhėn anėtarėt e Kryesisė, komisionet qė do tė angazhohen pėr realizimin e veprimtarive tė ardhshme dhe delegatėt pėr Kuvendin qėndror tė LDK. Delegatėt njėzėri pėr kryetar tė degės sė LDK nė Suedi zgjodhėn veprimtarin e shquar Zymer Qupeva, i cili me vperimtarinė e deritashme ka dėshmuar se ėshtė i denjė pėr t“i prijė LDK-istve tė Suedisė. /R.R./ 

 

 

Kalmar:

 PREMIERĖ E FILMIT DOKUMENTAR PER DAJEN

 

Sadulla Zendeli - Daja

 

Shoqata ”Kosova” e Kalmarit, nė bashkėpunim me Shoqatėn ”Ardhmėria” tė Kristianstadit dhe me NBV – Sydost nė Kalmar, organizojnė shfaqjen e premierės sė filmit dokumentar qė i kushtohet veprimtarit tė palodhshėm, Sadulla Zendeli – Daja. Si informon Jashar Gashi, kryetar i shoqatės ”Kosova”, ky manifestim do tė mbahet nė kuadėr tė shėnimit tė 6-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės nė ambientet e Nöjab present och reklam AB (afėr Guldfågel Arena) qė gjendet nė Trongsundsväg nr 20, 393 56 Kalmar

Filmi dokumentar pėr Dajėn ėshtė vepėr e gazetarit Ramadan Reshitaj, regjisorit Sejdi Zeka – Dreni dhe e kamermanit Sami Zeka. Nė tė flitet pėr veprimtarinė atdhetare tė Sadullah Zendelit – Dajės nė lėminė e arsimit shqip nė Suedi, kontributin nė pėrpilimin e fjalorėve dhe punėn e tij tė palodhshme pėr tė ndihmuar bashkėkombasit.

Manifestimi do tė mbahet mė 8 mars 2014 dhe do tė  fillojė nė orėn 12,00 pėr tė pėrfunduar nė orėn 16,00. Pjesėmarrės nė shfaqjen e premierės do tė jenė vetėm mysafirėt e ftuar.

 

teborg:

Manifestim pėr 6-vjetorin e Pavarėsisė

 

6-vjetori i Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, me njė varg manifestimesh u shėnua nga shoqatat anėtarew tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Me reastin e kėsaj feste, njė manifestim i mrekullueshėm u mbajt edhe nė Göteborg e organizuar nga shoqata Familjare suedezo-shqiptare. Manifestimi i mbajt nė ambientet e Shtėpisė sė kulturės Hammarkullen. Si informon Muharrem Nura, nė ketė manifestim morėn pjesė shumė bashkatdhetarė tanė qė jetojnė dhe veprojnė nė Göteborg dhe rrethinė. Nė mesin e tyre ishin edhe personalitete tė shquara si dr Shaqir Shaqiri  e suedezi Anders Vestman, i cili ndihmoi pėr vite tė tėra ēėshtjen shqiptare. Prezent ishte edhe njė delegacion nga shoqata shqiptare ”Dardania” nga Boråsi, i kryesuar nga Muharrem Binaku, kryetar.

Gjatė pjesės akademike tė mbrėmjes  u fol pėr rėndėsinė e 17 shkurtit – Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, pėr sakrificėn e popullit nė Kosovė dhe luftėn tė prirė nga UĒK pėr liri nga zgjedha serbe. Folsit folėn pėr kontributin e heronjėve, dėshmorėve dhe veprimtarėve tė shquar tė kombit.

Nė pjesėn e dytė u shfaq njė program i zgjedhur muzikor me solistė nga Göteborgu dhe Halmstadi.

 

Fotoreportazh nga kremtimi i 6-vjetorit tė Pavarėsisės sė Republikės sė Kosovės nė Borås

Fotografitė u bėnė nga Fisnik Demjaha, Fevzi Ademi dhe Ramadan Reshitaj

 

      

     

     

     

     

 

 

U mbjat Turniri Tradicional i Shahut

VENDI I PARE I TAKOI SHAHISTIT  NGA "KORABI"

Mė tė mirėt: Fisnik Demjaha, Raif Mulolli, Abdullah Rexhepi dhe  Sali Lutolli

Pėr nder tė shėnimit tė 6-vjatorit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, edhe sivjet Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, organizoi  Turnirin Tradicional tė Shahut. Ky manifestim u mbajt nė ambijentet e Shoqatės "Korabi" nė Helsingborg, shoqatė kjo e cila pėr ēdo vit ėshtė nikoqire e garave nė lojėn e Shahut. Edhe sivjet garuan shahistėt nga disa shoqata anėtare tė Unionit. Garat u zhvilluan nė stilin e eleminimit, pėrkatėsisht secili me secilin.

Nė saje tė rezultateve tė arritura, Vendin e Parė e zuri shahisti nga shoqata nikoqire e "Korabit",  Abdullah Rexhepi, Vendin e Dytė e fitoi pėrfaqėsuesi i shoqatės "Besa" nga Malmė, Fisnik Demjaha, Vendin e Tretė Sali Lutolli pėrfaqėsues i shoqatės "Collegium musikum" nga Malmė dhe vendin e katėrt  e mori Raif Meholli, gjithahstu pėrfaqėsues i shoqatės "Korabi" nga Helsingborgu. Tė gjithė kėta u shpėrblyen me Kupat e Turnirit, ndėrsa shahistėt tjerė morėn Mirėnjohjet Publike qė i nadu Unioni.

Nė emėr tė organizatorit shahistėt dhe pjesėmarrėsit tjerė i pėrshėndetėn Ahmet Bella, sekretar dhe Favzi Ademi, kryetar i Komisionit pėr Sport nė Kryesinė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare.

R.R.

 

Nė Borås

 

U KREMTUA 6-VJETORI I PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS

 

 

Pas pjesės akademike, grupet muzikore tė shoqatave, anėtare tė Unionit, shfaqėn njė program tė pasur kulturo-muzikor

 

Boråsi, njė qytet industrial qė shtrihet nė Suedinė qendrore, pati festė shqiptare. Nė organizimin e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe nikoqirllėkun e shoqatės lokale ”Dardania IF”, kėtu u mbajt manifestimi qėndor pėr shėnimin e 6-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės.

Salla e madhe e Parkhallen, ishte stolisur me flamuj kuqezi, flamuj tė Kosovės dhe flamuj tė shtetit mikpritės suedez. Pranė binės sė madhe dhe pėr rreth saj, qindra tė rinjė e tė reja me veshje kombėtare, ku dominonin ngjyarat tona kombėtare kuqezi, qė kishin ardhur edhe nga qytetet tjera, pritnin tė shfaqnin programin festiv, tė pėrgaditur enkas pėr 6-vjetorin e Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Nė sallė kishte shumė bashkėatdhetarė tanė, nė mesin e tė cilėve edhe veprimtarė tė shoqatave nga Malmė, Geteborgu, Vekshjo, Falkenbergu, Kristianstadi, Hessleholmi, Skene, Alingsosi… Aty ishin edhe anėtarė tė Kryesisė sė Unionit, sportistė e veprimtarė tė dalluar shqiptarė nė Suedi. Mbrėmjes i dha kėnaqėsi tė veēantė edhe pjesėmarrja e udhėheqesve tė komunės sė Boråsit, tė cilit i printe vet kryetari komunės z. Ulf Olsson.

Manifestimi filloi me intonimin e himneve kombėtare shqiptare dhe suedeze. Pastaj Muharrem Binaku, pėrshėndeti pjesėmarrėsit dhe ftoi mysafirėt qė tė marrin fjalėn.

 

Jemi tė kėnaqur me shqiptarėt

Kėshtu thanė pėrfaqėsuesit e komunės sė Borosit. Ulf Olsson, Hans Johansson, Per-Olof Höög dhe Lisa Larsson. Nė mesin tonė kemi disa dhjetra familje, me gadi 400 anėtarė qė kanė ardhur nga Kosova. Qė nga ditėt e para, kur ishin refugjatė e deri nė ditėt e sotme, kur janė integruar pothuajse tėrėsisht nė jetėn dhe shoqėrinė suedeze, ne jemi tė kėnaqur me sjelljet, punėn dhe veprimet e tyre. Pėrmes shkollimit, studimit dhe angazhimeve nė vendet e punės, shqiptarėt nga Kosova, dallohen pėr tė mirė. Delegacioni i komunės sė Boråsit, qė i printe vet kryetari, z. Ulf Olsson, ua uroi tė pranishmėve festėn e madhe tė Pavarėsisė sė Kosovės dhe u zotuan se do tė bashkėpunojnė dhe do ta mbėshtesin shoqatėn ”Dardania”, kryesinė e saj dhe kryetarin Muharrem Binaku.

 

Nė emėr tė kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, njė fjalė rasti e mbajti Ahmet Bella, sekretar. Ai pasi foli pėr pėrpjekjet e vazhdueshme tė shqiptarėve pėr liri dhe pavarėsi, tha se ne duhet ti kujtojmė me respekt tė gjithė heronjtė dhe dėshmorėt qė dhanė jetėn e tyre pėr atdheun tonė. Pėr kontributin qė dhanė para luftės sė fundit dhe gjatė saj, nė veēanti ai pėrmendi dr Ibrahim Rugovėn dhe kontributrin e tij me pendė dhe Adem Jasharin sė bashku me UĒK nė frontet e luftės.  Ne qė fati e deshi tė jetojmė nė mėrgatė, duhet vazhdimisht tė mendojmė pėr atdheun tonė, ta ndihmojmė atė dhe me sjellje shembullore tė pėrmirėsojmė imazhin tonė dhe tė  ngrisim ura miqėsie nė mes Kosovės dhe Suedisė. Kėtė do ta arrisimi me angazhimin tonė pėrmes veprimtarive sė shoqatave tona dhe aktiviteteve kulturore qė jemi duke i zhvilluar sė bashku nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

 

  

 

 

Kėngė dhe valle shqipe deri pas mesnate

Pastaj nė sallėn e mbushur pėrplotė bashkėatdhetarė tė moshave dhe gjinive tė ndryshme, jehoi kėnga dhe vallja shqipe. Kėtė program e hapėn amatorėt e shoqatės vendase ”Daradnia IF” tė Boråsit. Grupi i vallėtarėve tė rinjė vallėzoi disa valle me tematikė nga atdheu. Disa tė tjerė recituan vargje pėr Kosovėn, pėr gjuhėn shqipe, pėr mallin nė mėrgatė… Kėtyre amatorėve iu bashkua edhe grupi i nxėnėsve qė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe nė shkollat e qytetit fqinj, Alingsos. Ndėrkaq me njė program tė pėrgaditur enkas pėr Manifestimin e 6-vjetorit tė Pasvarėsisė sė Kosovės shfaqen edhe grupet muzikore e folklorike tė shoqatave ”Liria” nga Vekshjo dhe ajo ”Collegium – Dardanum” nga Falkenbergu. Vallėtarėt nga Vekshjo, tė cilit vitin e kaluar janė nderuar me Vendin e Parė nė Festivalin e Foklorit Shqiptar nė Diasporė ngritėn nė kėmbė publikun me vallen pėr pavarėsinė.

Organizatori i Manifestimit, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ndau Mirėnjohje Publike pėr shoqatat pjesėmarrėse nė kėtė manifestim dhe individėt e dalluar gjatė vitit 2013. Me mirėnjohje u nderua edhe komuna e Boråsit pėr bashkėpunimin qė kam e shoqatėn ”Dardania IF”.

Pas pėrfundimit tė pjesės zyrtare, u mbajt njė mbrėmje shoqėrore ku tė pranishmit i argėtoi Grupi muzikor i shoqatės ”Kosova 2011” me solistin e mirėnjohur nė kėto anė, Shaip Aliun. Kėnga vallja dhe argėtimi vazhdoi deri nė orėt e mėngjesit.

 

Ramadan Reshitaj

     

 

 

Udhėheqės tė federatės  sė tė verbėve tė Kosovės qėndruan nė Suedi

 SHTOHET BASHKĖPUNIMI  KOSOVĖ – SUED

Njė ekip e Federatės sė tė Verbėve tė Kosovės mori pjesė nė Turnirin Tradicional Ndėrkombėtar nė lojėn e Golballit ” Malmö oppen”

 

Njė delagacion i Federatės sė Personave me aftėsi tė kufizuara nė tė pamur nga Kosova qėndroi disa ditė nė Suedi. Me kėtė rast ata vizituan Unionin e Shoqatave Shqiptare me seli nė Malmė dhe paten disa takime me pėrfaqėsuesit e shoqatės sė tė verbėve tė qytetit tė Malmės si dhe me Intstitucionin pėr edukimin popullor Studijefremjandet.

 

Nė krye tė delegacionit ishte Bujar Kadriu, kryetar i Federatės sė tė Verbėve tė Kosovės i shoqėruar nga Daut Tishuku, kryetar iu Shoqatės sė tė Verbėve dhe mėsimdhėnėsi Mehmet Kastrati. Me delegacionin nga Kosova ishte edhje Hajdin Abazi, zėvendėsministėr nė Ministrinė e Kulturės, tė Rinisė dhe tė Sportit tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.

Mysafirėt specialė nga Kosova, gjatė vizitės qė i bėnė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė vetmit asociacion tė organizuar tė shqiptarėve nė nivel tė Suedisė, u pritėn nga Ahmet Bella, sekretar dhe Ramadan Reshitaj, anėtar nė Kryesinė e Unionit. Gjatė kėsaj vizite ata u informuan me veprimtarinė e shoqatave shqiptare nė Suedi, me organizimin e tyre dhe me kontributin qė kėto asociacione po japin nė organizimin e mėrgiumtarėve shqiptarė pėr kontributin nė drejtim tė ruajtes sė gjuhės, traditės dhe kulturės kombėtare nė mėrgim.

Duke folur pėr veprimtaritė e Unionit, Ahmet Bella theksoi disa aktivitete karakteristike masovike tė shqiptarėve nė Suedi si janė organizimi i mėsimit plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe, Festivalet tradicionale, manifestimet pėr tė shėnuar datat me rėndėsi kombėtare dhe truniret e garat e ndryshme sportive.

Bujar Kadriu e Daut Tishuku prezantuan veprimtarinė e Federatės sė tyre dhe folėn pėr aktivitetin qė po zhvillohet nė Kosovė nė drejtim tė pėrmirėsimit tė kushteve pėr personat me aftėsi tė kuafizuara nė tė pamur. Ata thanė se pėr shkak tė mungesės sė mjeteve materiale veprimtaritė e tyre janė tė kufizuara dhe se kryekėput pothuajse janė tė varura nga donatorėt e mbrendshėm dhe tė jashtėm. Ndėr ata qė kanė ndihmuar federatėn e tyre, u tha se janė SIDA, njė organizatė joqeveritare suedeze si dhe njė asociacion i ngjajshėm nga Italia.

Gjatė bisedės u theksua nevoja dhe gadishmnėria e bashkėpunimit tė ndėrsjellė me Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Kjo nismė u pėrkrah edhe nga zėvendėsminiustri Hajdin Abazi.

 

Shkėmbim pėrvojash me suedezėt

Nė lokalet e Studiefrmjandet, nė Malmė, delegacioni i Fetderatės sė tė Verbėve tė Kosovės, takoi Eva Magnusonin, kryetare dhe Ulla-Britt Rönhage, sekreterare nė Shoqatėn e tė Verbėve tė qyetit tė Malmės. Nė kėtė takim ishin edhe zėvendėsminitri Hajdin Abazi, udhėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe pėrfaqėsuesja e Studiefremjandet, Claudia Srinky.

Nė regjionin e Skones, qė pėrafėrsisht ka territor dhe numėr tė pėrafėrt me Kosovėn,  funksionojnė gjithėsejt 13 shoqata tė tė verbėve. Shoqata e tė Verbėve nė Malmö ka rreth 300 anėtarė. Ata kanė lokalet e veta qė shtrihen nė mbi 250 metra katrorė dhe qė ėshtė e hapur pėr anėtarėsinė ēdo ditė. Nė shoqatė organizohen njė varg aktivitetesh tė lira, prej lopjėrave tė ndryshme pėr tė verbėr e deri tek leximi i shtypit ditor dhe librave nga lėmi tė ndryshme. Aty organizohen edhe shumė kurse studimore nė lėmi tė ndryshme. Aktualisht jemi duke zhvilluar njė kurs tė tillė me temėn ”Gratė nė lietėrsi”. Nė shoqatė janė tė punėsuar dy veta me orar tė plotė. Tė gjitha shpenzimet qė bėnė shoqata mbulohen nga tė ardhurat vjetore qė ndanė komuna e Malmės, por njė pjesė bukur e madhe  ekėtyre mjeteve vijnė edhe si ndihma nga donatorė tė shumtė, theksuan Ulla-Brfitt Rönhage dhe Eva Magnuson, tė cilaty edhe vet kanė mungesa tė theksuara nė tė pamur.

Pėrfaqėsuesit e tė verbėve nga Kosova, thanė se ata nuk i kanė as pėrsėafėrmi kėto kushte. Kanė shumė mungesa pothuajse nė tė gjitha sferat si pasojė e mungesės sė mjeteve materiale. Por pėrkundėr kėsaj tė verbėrit nė Kosovė janė optimistė pėr jetėn dhe angazhohen pėr t“u pėrballė me tė gjitha sfidat.

Bujar Kadriu e Daut Tishuku, theksuan dėshirėn dhe gadishmėrinė pėr tė krijuar ura bashkėpunimi me organizatat si motra nė shtete tė ndryshme. Poszqėrisht jemi tė interesuar qė tė bashkėpunojmė me Suedinė, tė cilėn e ēmojmė pėr angazhimin qė kan ė respektimin e drejtave tė njeriut dhe pėr kujdesin shumė tė madh ndaj personave me aftėsi tė kufizuara.

Nė pyetjen se ē“mund tė presin nga bashkėpunimi me Shoqatėn e tė Verbėve tė Malmės, u tha se ēdo ndihmė ėshtė e mirėseardhur. Nevojat janė tė shumta pėr aparate shkrimi printerė nė alfabetin Breit, pastaj pėr teknikėn e inēizimit dhe tė emetimit tė shtypit ditor, literaturės profesionale e librave tė ndryshme, tė cilat, siē u tha nė Suedi praktikohen qysh shumė vite mė parė.

Mysafirėt nga Kosova mirėpritėn gadishmėrinė e udhėheqjes sė shoqatės nga Malmė pėr tė ndihmuar Federatėn e tė Verbėve tė Kosovės. Ulla-Britt dhe zonja Magnuson premtuan se do tė kėrkojnė nga mga instancat mė tė larta shtetėrore tė tė vberbėve nė Suedi, nga distrikti i Skones dhe nga vetė shoqata e tyre nė Malmė qė tė angazhohen nė kėtė drejtim.

Gjatė bisedės u tha se do tė ishte mirė qė tė aplikohen vizita tė tilla tė ndėrsjella, pėrmes sė cilave do tė krijoheshin ura bashkėpunimi dhe miqėsie.

 

Sporti qė afron njerėzit

Pėrfaqėsuesit e Federatės sė tė verbėve tė Kosovės, tash disa vite me radhė marrin pjesė nė Turnirin Ndėrkombėtar pėr tė Verbėr. Sivjet ata morėn pjesė nė “Malmo open” dhe zhvilluan disa takime nė lojėn e GolBallit qė ėshtė njė lojė sportive, njė lloj ndeshje futbolli e modifikuar pėr tė verbėrit. Gjatė kėtij turniri, kosovarėt zhvilluan disa ndeshje me reprezentacionet e shteteve tė tjera. Trajneri I kombėtares kosovare  Mehmet Kastrati thotė se edhe kėsaj here kanė pasur rezultate kurajuese, por mė e rėndėsihme se rezultati ėshtė pjesėmarrja jonė nė kėto turnire ndėrkombėtare. Sporti afron njerėzit, krijon miqėsi dhe kėnaqėsi pėr pjesėmarrėsit.

Ramadan Reshitaj

 

 

 

 

      

 

Nga biseda nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Malmė                                                  Nga takimi me udhėhqejen e Shoqatės sė tė verbėve tė qytetit tė Malmės

 

 

 

AKADEMI PERKUJTIMORE PER PRESIDENTIN RUGOVA

 

Landskorna, 20 janar 2014

 

Nė Landskorna tė Suedisė, veprimtarė tė LDK, anėtarėt e Shoqatės ”Pappa Klemendi i XI – Albani” dhe simpatizues tė veprės sė dr Rugova, mbajtėn njė Akademi Pėrkujtimore me rastin e shėnimit tė 8-vjetorit tė vdekjes sė Presidentit historik tė Kosovės, dr Ibrahim Rugova. Organizatorė ishin dega e LDK dhe Shoqata ”Pappa Klementi”.

Me kėtė rast, pėr jetėn, veprimtarinė dhe kontributin e dr Ibraghim Rugovės deri nė pavarėsinė e Kosovės, folėn Zymer Qupeva, Qibrie Hoxha, Hysen Ibrahimi e Isuf Bajraktari.

Ata evokuan edhe kujtimet nga takimet qė kishin pasur me presidentin Rugova.

Gjatė akademisė emocione tė thella ngjalli recitimi i poemės sė Ēun Lajqit pėr Ibrahim Rugovėn, interpetuar nga Saranda Hyseni.

Akademinė pėrkujtimore nė Suedi e kishin pėrshėndetur me telegrame edhe kryetari aktual i LDK, dr Isa Mustafa dhe ish presidenti i Kosovės, dr Fatmir Sejdiu. Telegram pėrshėndetės kishte dėrguar edhe shkrimtari Viron Kona nga Shqipėria. /R.R./

 

Nga veprimtaria e shoqatave shqiptare nė Suedi

 

FALKENBERGU BASHKEPUNON ME PRIZRENIN

 

·         Nė fokus janė tė rinjtė me nevoja tė kufizuara. – Kryetari shoqatės ”Collegium –

dardanum”, Mustafa Kabashi  tash disa vjet realizon  projketin ”Kosova dhe Suedia”

 

*****************

Bashkėpunimi i ndėrsjell mes Suedisė dhe Kosovės, tashmė ka nisur tė bėhet realitet. Individė dhe shoqata shqiptare qė veprojnė nė Suedi, herė pas here, angazhohen pėr thellimin e kėtij bashkėpunimi.

Mustafė Kabashi qė ishte kryetar i Shoqatės ”Collegium-dardanum” nė Falkenberg, tash disa vite ėshtė i angazhuar nė njė projekt qė e ka emėrtuar ”Kosova dhe Suedia”.

Idea ka lindur para disa vitesh kur Mustafa Kabashi, gjatė kohės sa ishte pėr pushime verore nė atdhe, verėn 2010, pati vizituar njė shkollė nė Prizren. Shkolla ”Lef Nosi”, ėshtė shkollė e specializuar pėr shkollimin dhe edukimin e tė rinjėve me funksione tė kufizuara.                                Gjatė kėsaj  vizite ai kishte vėrejtur shumė dallime me shkollat e ngjashme sudeze. Nė shkollėn e  Prizrenit, nxėnėsit nuk kishin kushte  dhe as pėrvoja bashkėkohore tė punės dhe tė aktiviteteve nė krahasim me moshatarėt e tyre nė Suedi. Nisur nga kjo, Mustafa njė kohė tė gjatė kishte planifikuar se si mund tė arrihet deri tek takimet e ndėrsjellta tė personelit suedez dhe atij tė Prizrenit, tė angazhuar nė kėtė lėmi.

 

Pėrkrahje nga shoqata dhe komuna

Me tu kthyer nė Suedi, shqetėsimet e tija Mustafa i ka bashkėbiseduar me kolegėt e punės dhe me pėrgjegjėsit e institucioneve komunale tė Falkenbergut. Gjithkund ku ka shkue dhe me secilin qė ka biseduar pėr  kėto ēėshtje ka hasur nė pėrkrahje tė plotė.

Kėshtu, duke shqyrtuar mundėsitė e njė bashkėpunimi tė ndėrsjellė, pas disa ditėsh, Mustafa kontakton Emil Wall, njė pedagog nga Malmė, i cili punon nė njė shkollė tė ngjajshme. Me ndihmėn e tij dhe pėrkrahjen e shkollės ku Emili punon, pas disa muajsh realizohet njė vizitė studimore e 7 pedagogėve nga shkolla e Prizrenit nė Suedi. Shoqata ”Colegium-Dardanum” nga Falkenbergu qė udhėhiqej nga Mustafa Kabashi, nga mjetet e veta, siguron fjetjen dhe njė pjesė tė ushqimit pėr pedagogėt nga Prizreni. Vizita e mėsimdhėnėsve nga Prizreni u realizua plotėsisht dhe me sukses. Deligacioni nga shkolla ”Lef Nosi” ishte i pėrbėrė nga drejtori Iljaz Krasniqi dhe pesė pedagogėt e kėsaj qendreje dhe  parfaqsuesi i Ministris sė Arsimit tė Kosovės, Vedat Bajrami.

Tė shoqėruar nga ideatpori i kėtij projketi, mysafirėt nga Kosova dhe kolegėt e tyre suedezė, shkėmbyen pėrvoja pedagogjike nga puna me tė rinjtė qė kanė funskione tė kufizuara. Natyrisht u vunė nė pah shumė dallime mes punės qė bėhet nė Kosovė dhe nė Suedi, nė rend tė parė pėr shkak tė kushteve jo tė barabarta, por qėllimi ishte i njėjtė: Tė ndihmohen sa mė shumė pėr tė pėrballuar sfidat e jetės  nga ana e nxėnėsve tė tyre. U lidhėn ura tė reja miqėsie dhe bashkėpunimi.

 

Shkėmbim pėrvojash

Nė fund tė shtatorit tė vitit tė kaluar2013,nė kuadėr tė kėti projketi, njė grup tjetėr prej 6 mėsimdhėnėsve nga Prizreni, realizojnė edhe njė vizitė pune nė Suedi. Tash ata vijnė nė Falkenberg, nė qytetin ku edhe lindi idea e projektit pėr bashkėpunim tė ndėrsjellė. Nė realizimin e projhketit tashmė janė inkuadruar edhe shkollat dhe institucionet e komunės sė Falkenbergut. Projektin ”Kosova dhe Suedia” e drejtojnė bashkariusht Mustafa Kabashi dhe Linda Buvari, pedagoge e Gjimnazit special nė Falkenberg.

Janė 18 shkolla, ente dhe institucione tė komunės sė Falkenbergut, tė cilat ndihmojnė dhe  mbėshtesin reralizimin e kėti projekti. Me njė fjalė tė gjitha resurset e komunės qė punojnė me personat qė kanė aftėsi tė kufizuara janė tė pėrfshira nė kėtė projekt.  Kryesuesi i Projektit, Mustafa Kabashi, ka bėrė njė plan tė detalizuar pėr realizimin e sukseshėm tė vizitės. Pedagogėt nga Prizreni do tė kenė njė kohė tė ngjeshur, pėr ēdo ditė tė qėndrimit nė Suedi, pėr ēdo ditė ata do tė vizitojnė nga 3-4 shkolla, ente dhe institucione komunale nė Falkenberg dhe rrethinė. Ata do tė priten nga personalitetet mė eminente tė komunės sė Falkenbergut dhe tė rrethinės tėcilėt janė tė angazhuar me punė me personat me aftėsi tė kufizuar. Mysafirėt do tė njohtohen me punėn dhe kujdesin qė bėhet nė Suedi pėr perosnat nė fjalė. Ata do tė kenė njė pasqyrė tė kjartė dhe do tė pasurojnė pėrvojat e punės nė kėtė drejtim.

 

Gjashtė pedagogė nga Prizreni

Nė delegacionin nga Kosova merrnin pjesė dy drejtorė shkollash, Herolinda Halimaj dhe Mentor Morina; tre mėsimdhėnės Fjolla Duraku, Belkiz Turtulla e Yrfet Saraxhogli – Spahiu dhe njė mėsimdhėnės special Gėzim Kajtazi. Pedagogėt nga Kosova, sipas projektit nė fjalė, kanė fituar pėrvoja tė reja se si nė Suedi trajtohen dhe punohet me personat qė kanė aftėsi tė kufizuara. Nė kėto kategori nė fokus janė personat e tė gjitha moshave.

 

Nė dispozicion pothuajse e tėrė komuna e Falkenbergut

Ata takuan, shkėmbyen pėrvoja dhe u njohtuan me veprimtaritė qė zhvillohen nė Suedi. Nė dispozicion kishin mėsuesit, pedgagėt specialė, rektorėt e shkollave dhe udhėheqėsit e komunės sė Falkenbergut, tė cilėt janė tė nagzhuar nė kėto veprimtari. Gjatė vizitave qė u bėnė shkollave, enteve speciale dhe institucioneve tė Falkenbergut, pedagogėt nga Prizreni u njohtuan me tė gjitha metodat e punės, qė nga pranimi i individėve nė kėto institucione e deri te ndihma profesionale qė personave nė fjalė  u jipet nga keto institucione nė aftėsimin pėr jetė.

Prizrenasit, gjatė kėsaj vizite u informuan edhe pėr materialet dhe literaturen shkollore, me ambijentet ku zhvillohen kėto aktivitete dhe me perspektivėn e zhvillimit dhe modernizimit tė mėtutjeshėm tė kėsaj lėmie. Nikoqirėt i informuan mysafirėt edhe me mbėshtjen qė kėto ente marrin nga komuna si dhe me praktikat dhe planet qė nė kėtė fushė zhvillohen nė nivel nacional. Natyrisht ata patėn rastin qė tė takojnė drejtpėrsėdrejti edhe personat qė kanė kaluar nėpėr kėto faza tė pėrgaditjeve dhe tė cilėt tashmė, pėrmes punės nė fabrika e organizata tė tjera punuese janė aftėsuar plotėsisht pėr jetė.

Mustafė Kabashi thekson gjithashtu se gjatė qėndimit nė Falkenberg, pedagogėt nga Prizreni, patin rastin qė tė njihen edhe me mėnyrėn e pranimit tė nxėnėsve me aftėsi tė kufizuara nė  shkollat dhe entet speciale tė Falkenbergut. Ata takuan edhe nxėnėsit nga nxėnėsit shqiptarė nga Kosova, tė cilėt pikėrisht ato ditė kishin filluar pėr herė tė parė mėsimin nė shkollat suedeze.

Bashkėpunimi i kėtillė nė relacionet Kosovė – Suedi qė nė fokus ka nxėnėsit dhe tė rriturit me aftėsi tė kufizuara, ka zgjuar interesim tė dyanshėm. Gjatė gjysmės sė dytė tė muajit prill tė kėtij viti,  pritet qė edhe njė grup pedagogėsh dhe ekspertėsh suedezė  tė bėjnė njė vizitė pune nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Prizren.

Projektideatori, Mustafė Kabashi dhe Shoqata Shqiptare ”Collegium – Dardanum” nė Falkenberg sė bashku me Drejtorinė e Arsimit komunal nė Falkenberg janė tė gatshėm qė tė angazhohen edhe mė seriozisht nė kėto veprimtari.

 

Ramadan Reshitaj

 

Delegacioni qė viztoi Suedinė, drejtorėt  Herolinda Halimaj e Mentor Morina, mėsuesit Fjolla Duraku,  

Belkiz Turtulla, Yrfet Saraxhogli- Spahiu e Gėzim Kajtazi, tė shoqėruar nga nikoqirėt Mustafė Kabashi e Linda Buvari,

kryetarja e Bordit tė drejtorisė sė Arsimit tė komunės sė Falkenbergut, Kerstin Andel dhe drejtoresha e Gjimnazit, Maria Wolfhagen

 

 

 

MANIFESTIMI PĖR DITEN E PAVARESISE SE KOSOVES - MBAHET NĖ BORÅS

 

 

                                                                                               Kuadėr nga manifestimi pėr shėnimin e 5-vjetorit tė Pavbarėsisė sė Kosovės, mbajtur nė Borås nė shkurt tė vitit 2013 /Foto: Ramadan Reshitaj/ 

U

nioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, edhe sivjet shėnon pėrvjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės.Manifestimi qėndror i Unionit me rastin e 6 – vjetorit tė Pavarėsisė, do tė mbahet nė Borås. Bartėse e organizimit do tė jetė shoqata jonė ”Dardania IF” nė kėtė qytet.

Kryetari i shoqatės ”Dardania IF”, Muharrem Binaku, informon se tashmė po bėhen pėrgaditjet intenzive nė mėnyrė qė kjo kremte tė mbahet sa mė mirė dhe nė mėnyrė tė dinjitetshme. Nė kėtė drejtim janė tė angazhuar kryesia dhe veprimtarėt tjerė tė shoqatės sonė nė Borås.

 

Ky manifestim do tė mbahet nė Parkhallen tė Boråsit, mė 8 shkurt 2014, duke filluar qė nga ora 18,00.

 

Manifestimi do t“i ketė dy pjesė: Do tė nisė me pjesėn akademike, gjatė sė cilės do tė flitet pėr kontributin e shqiptarėve deri nė Ditėn e Pavarėsisė sė Kosovės dhe do tė pėrkujtohen heronjtė dhe dėshmorėt qė flijuan jetėn e tyre pėr liri dhe pavarėsi. Kurse gjatė pjesės sė dytė veprimtarėt dhe ansamblet muzikore tė shoqatave anėtare nė Unonin do tė prezentohen me programin e tyre tė zgjedhur kiulturo-muzikor. Manifestimi do tė pėrfundojė me njė mbrėmje tė pėrbashkėt shoqėrore, me ērast pjesėmarrėsit do t“argėtojė solisti i mirėnjhohur Shaip Alija.

 

Me kėtė rast i informojmė shoqatat tona anėtare se nė programin artistik tė Mbrėmjes pėr shėnimin e 6-vjetorit tė Pavarėsisė nė Borås, mund tė marrin pjesė edhe atom e ndonjė pikė tė zgjedhur. Shoqatat qė janė tė interesuara pėr pjesėmarrje nė program, mund ta kontaktojnė kryetarin e shoqatės ”Dardania IF” Muharrem Binakun nė kėtė nr mobili : 0736873267 ose e-mail:  Muharrem.binaku@gmail.com. Mund ta kontaktoni edhe Unionin pėrmes mobilit 0703464642 dhe e-maili info@kosalbunionen.se

 

Pra manifestimi do tė mbahet tė shtunėn, mė 8 shkurt 2014, me fillim nė orėn 18,00Parkhallen qė gjendet nė  Fristadsvägen 24,   506 40 Borås.

Mirė se vini!

 

 

                                    

 

Manifestimi qėndror i Unionit pėr 101 – Vjetorin e  Pavarėsisė sė Shqipėrisė

 

KREMTĖ E MADHE NĖ NYBRO

 

Nė pjesėn akademike u fol pėr rėndėsinė qė ka Dita e Flamurit, kurse nė pjesėn kulturore me program tė zgjhedhur u prezantuan amatorėt e shoqatave ”Iliridia” nga Nybro, ”Ardhmėria” nga Kristianstadi dhe shoqata ”Liria” nga Växjö. - Shoqata nikoqire dhe kryesia e Unionit ndanė Mirėnjohje publike pėr veprimtarėt e devotshėm.

 

                                     

 

 

Nybro, njė qytezė industriale nė rrethin e Kalmarit, vikendin e kaluar frymoi shqip. Shoqata e kėtushme shqiptare ”Ilirida” ishte nikoqire e manifestimit qėndror tė Unionit tė shoqatave shqiptare nė Suedi. Pėrgaditjet pėr tė shėnuar 101 Vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė qė njihet edhe si Dita e Flamurit tonė Kombėtar, ishin bėrė me kohė dhe ēdo gjė rrodhi sipas planifikimit.

Nė sallėn mė tė madhe tė qytezės, nė Folkets hus, nė buzėmbrėmjen e natės festive kishin ardhur veprimtarė e amatorė si dhe bashkėkombas nga shumė mjedise tė Suedisė. Pėrpos Ditės sė Flamurit, shqiptarėt e Nybros po shėnonin edhe 21 vjetorin e themelimit dhe veprimtarisė sė frytshme tė shoqatės sė tyre. Salla ku mbahej manifestimi ishte e stolisur me flamujė kombėtarė shqiptar dhe me flamuj tė shtetit suedez. Njė mbrėmje e kėndshme tipike shqiptare.

Hapja u bė me intonimin e Hymnit Kombėtar Shqiptar. Tė gjithė ishin nė kėmbė duke nderuar simbolet kombėtare. Pastaj, me njė minut heshtje u nderuan edhe tė gjithė dėshmorėt e kombit qė flijuan jetėn pėr lirinė e tė gjitha trojeve shqiptare.

Pastaj moderatorja e mbrėmjes, gjimnazistja Nina Buquku, ftoi para mikrofonit Fil.Mag. Sadulla Zendelin – Daja qė ta bėjė hapjen e Programit tė Mbrėmjes kushtuar Ditės sė Flamurit.

Daja, tash nė pension tė merituar, si mėsues i gjuhės amtare, kishte punuar me vite tė tėra nė shkollat e Nybros dhe tė rrethinės. Prandaj edhe shumica e tė pranishmėve nė sallėn e madhe tė Folkets husit, kishin qenė nxėnės tė tij. Fjala e Dajės, herė pas here ndėrprehej nga duartrokitijet e ish nxėnėsve, tash ekspretė tė lėmive tė ndryshme, dhe prindėrve tė tyre.

Nė emėr tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, i cili edhe ishte organizator i kėsaj mbrėmjeje, tė pranishmit i pėrshėndeti Ahmet Bella, sekretar i Kryesisė. Ai, pasi foli pėr rėndėsinė historike tė 28 Nėntorit, Ditės sė Flamurit Kombėtar dhe 101 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shipėrisė, tha se Unioni i Shoqatave Shqiptare tubon nė gjiun e vet 35 shoqata anėtare tė shtrira nė tėrė territorin e Suedisė. Qėllimi ynė parėsor nė Union, theksoi Ahmet Bella, ėshtė ruajtja e identitetit tonė kombėtar, ruatja e gjuhės, kulturės dhe traditės shqiptare nė kėtė shtet skandinav.

Tė pranishmit, nė emėr tė shoqatės ”Ardhmėria” nga Kristianstadi i pėrshėndeti Sejdi Zeka, kryetar i shoqatės. Ndėrkaq nė emėr tė shoqatės ”Liria” nga Växjö pėrshėndeti kryetari i kėsaj shoqate, Xhafer Balaj.

Urimin pėr 28 nėntorin, nė emėr tė shoqatės ”Ilirida” nga Nybro e bėri sekrtari i shoqatės,

Musa Reēi.

Tė gjithė folėsit theksuan se Dita e Flamurit dhe Dita e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, janė datat qė bashkojnė tė gjithė shqiptarėt, pavarėsisht se ku jetojnė dhe gjinden. Nėn flamurin kuqezi, rreshtohen tė gjithė shqiptarėt, i madh e i vogėl, sepse ai ėshtė simbol mbarėkombėtar. Festa e Flamurit, ndėr mėrgimtarėt edhe kėtu nė Suedi ka rėndėsi tė posaēme, sepse tubimi rreth kėtij simboli kombėtar, bashkon mėrgimtarėt me kėngė, me valle dhe me dashuri atdhetare.

 

Program i pasur kulturor

   

                             Fotografi tė bėra nga Argjend Shala nė manifestimin e Nybros

Pjesa e programit artistik i filloi me njė valle instrumentale nga Grupi folkorik i shoqatės”LIRIA” nga Växjö nėn drejtimin Bejtulla Berishė. Pastaj nė skenė doli Grupi i Vallėtareve nga shoqata ”Ardhmėria” nga Kristianstadi, tė cilat u prezentuan me Vallėn e Pavarėsisė nėn drejtimin e koreografit Halim Selaci. Zana Kadriu,

nxėnėse e klasės sė dytė nė shkollėn Fagersätt u prezantua me vjershėn ”Sa bukar thoshte gjyshja”,nxėnėsja Rrezarta Berisha nga shkolla shipe e qytetit tė Växjös recitoi  vjershėn”Si harrohet gjuha”dhe grupi i nxėnėsve poashtu nga shkolla shqipe e qytetit Växjö me vjershėn”Atėdheut tė dashur Kosovės”. Pastaj iu la radha Grupit folklorik nga Växjö,nėn drejtimin e koregorfėve;Agron Hyseni dhe Afrim Shala tė cilėt u prezentuan me vallėn "Erdhi dita e Pvarėsisė" dhe “Vallėn e nuses”. Pėrsėri  nė skenė doli grupi i valltareve: Blinera Zogaj,Brendona Zogaj,Arijeta Krasniqi,Saranda krasniqi,Yllka Ēekaj,Fatbardha Ēekaj,Zanfina Berisha,Venesa Berisha,Dorentina Ahmeti,Dafina Ahmeti,Albina Berisha,Valentina Berisha dhe Egzona Fetahu nga shoqata ”Ardhmėria” e Kristianstadit me vallėn e Malėsisė. Kkori i nxėnėsve nė pėrbėrje: Alpay Bekiri, Armend Memeti, Elif Karamani, Elvin Ziba, Ardit Vinca dhe Melisa Memeti nga skolla shqipe e Nybros interpetoi kėngėn ”Skėnderbeu”. Pastaj valltarėt e shoqatės ”Liria” dolėn nė skenė me vallėn e vėllezėrve Susuri "Pavarėsia” .

 

                           Nga mbrėmja festive nė  Nybro

U nderuan me Mirėnjohje

Moderatorja Nina Buquku, pastaj me emocione tha: “Tani programit tė sontėm artistik po i ofrohet fundi dhe kemi ardhur tek njė pikė kulminante, te njė moment i veēantė sepse me vendimin e pėrbashkėt tė Unionit tė shoqatave shqiptare nė Suedi nė ndihmė teknike dhe shoqatės ”ILIRIDA” nė Nybro u vendos qė pesė veprimtarėve tė ēėshtjės kombėtare t’ju ndahen Mirėnjohje. I ftojmė qė tė vijnė nė skenė pėr ti ndarė mirėnjohjet zotin Ahmet Bella, sekretar nė Unionin e shoqatave shqiptare nė Suedi,dhe zotin Defrim Popaj, kryetar i SHKSH”ILIRIDA” nė Nybro. Sė pari ftojmė zotin fil.mag Sadulla Zendeli- Daja qė tė vie nė skenė pėr ta marrė Mirėnjohjen. Kjo Mirėnjohje zotit Daja i ndahet me motivacionin:pėr kontributin e dhėnė si udhėheqės nė themelimin e shkollės shqipe,pjesmarrės aktiv dhe si veprimtar i shquar i ēėshtjes kombėtare,si studiues,shkrimtar,gjuhėtar dhe leksikograf,si kontribues i veēantė nė krijimin e miqėsisė shqiptaro- suedeze dhe si Mėsues i Popullit nė mėrgatė.

Ftojmė nė skenė zotin Nzim Useini qė nė emėr tė familjes Useini tė merr Mirėnjohjen qė i ėshtė ndarė postmortum zotit Qenan Useini me motivacionin:pėr kontributin e dhėnė nė themelimin e shkollės shqipe,si pjesmarrės aktiv dhe si veprimtar i ēėshtjes kombėtare.

Ftojmė zotin Ramiz Hasani qė tė vie nė skenė pėr ta marrė Mirėnjohjen.Kjo Mirėnjohje z.Ramiz Hasani i ndahet me motivacionin:pėr kontributin e dhėnė nė themelimin e shkollės shqipe,si pjesmarrės aktiv dhe si veprimtar i ēėshtjes kombėtare.

Ftojmė zotin Isen Iseni qė tė vie nė skenė pėr ta marrė Mirėnjohjen.Kjo Mirėnjohje z.Isen Iseni i ndahet me motivacionin:pėr kontributin e dhėnė nė themelimin e shkollės shqipe,si pjesmarrės aktiv dhe si veprimtar i ēėshtjes kombėtare.

Ftojmė zotin Safet Qoku qė tė vie nė skenė pėr ta marrė Mirėnjohjen.Kjo Mirėnjohje z.Safet Qoku i ndahet me motivacionin:pėr kontribution e dhėnė nė themelimin e shkollės shqipe,si pjesmarrės aktiv dhe si veprimtar i ēėshtjes kombėtare.”

 Veprimtarėt qė u nderuan me mirėnjohje u falenderuan pėr respektin dhe u zotuan se nuyk do tė ndalin asnjėherė veprimtaritė nė tė mirėn kombėtare.

Kryesia e Unionit tė Shoqtave Shqiptare nė Suedi, si kurse edhe herave tė tjera nė festat e tilla, ndau gjithashtu Mirėnjohje publike pėr veprimtarėt mė tė devotshėm dhe pėr shoqatat qė kontribuan nė organizimin e Manifestimit qėndor pėr pavarėsinė e Shqipėrisė. Me kėto mirėnjhohje qė nė emėr tė Kryesisė i ndau Ramadan  Reshitaj, u nderuan: Sadulla Zendeli – Daja, Raif Mehmeti, Musa Reēi, Defrim Popaj, Shoqata “Ilirida” nga Nybro, Shoqata “Liria” nga Växjö, Shoqata “Ardhmėria” nga Kristianstadi dhe solistja Mera Zymberi.

Kryesia e shoqatės “Ilirida” publikisht falenderoi edhe sponsorėt dhe bashkėpunėtorėt e saj qė ndihmuan pėr realizimin e kėsaj mbrėmjeje. Ata ishin: Unionin e shoqatave shqiptare nė Suedi nė krye me sekretarin Ahmet Bella dhe pėrgjegjėsin pėr informim nė Union Ramadan Reshitaj, komunėn e Nybros nė krye me zotėrinjtė Hans Dahlström dhe Karl Längberg, Shoqatėn ”LIRIA” nga Växjö nė krye me Xhafer Balaj, Agron Hyseni, Afrim Shala,Bejtullah Berisha dhe Zeqir Kurti; Shoqatėn”Ardhmėria”nga Kristianstadi,nė krye me .Sejdi Zekėn dhe Halim Selacin dhe grupet folklorike tė kėtyre shoqatave pėr paraqitjen e tyre tė shkėlqyer nė skenė. U falėnderua  shoqata ”ILIRIDA” nė Nybro nė krye me Defrim Popaj dhe Musa Reēi, Sadulla Zendeli-Daja, prindėrit dhe nxėnėsit,arsimtarėt dhe tė gjithė bashkatdhetarė pėr pjesmarrje dhe kontribut nė manifestimi.  e Gjithashtu u falkenderuan edhe nxėnėsit e gjimnazit Åkrahäll,drejtimi natyror Jehon Baftijaj dhe Bislim Gashi pėr ndihmesėn tekniken nė program dhe nxėnėsit e shkollave Fagerslätt dhe Hanemåla nga Nybro.

Njė falėnderim i veēantė ishte edhe pėr kujdestarėt nga SHKSH”ILIRIDA”tė cilėt gjatė gjithė kohės kanė punuar me pėrkushtim dhe Sponsorėt tanė tė pėrhershėm”Tetva Åkeri AB” nė krye me zotin Resul Murselin dhe bashkėpuntorėt e tij nga qyteti i Nybros,tė cilėt premtuan se do ta sponsorojnė vizitėn e kryetarit tė Strugės,zotit Ziadin Sela, ndėrmarrjen Plivit Trade me zotin Avni Krasniqi nga Oskarshami,Prishtina Livs, nė krye me zotin Jeton Tėrmkolli nga Kalmari.

Nė manifestimin e mbajtur nė Nybro, mori pjesė edhe njė delegacion nga komuna e Vushtrrisė, tė cilėt kėto ditė po qėndrojnė nė Rrethin e Kalmarit me qėllim tė thellimit tė bashkėpunimit tė ndėrsjellė.

Pastaj mbrėmja shoqėrore vazhdoi deri vonė me muzikė live. Kėngėtarja e  mirėnjohur Mera Zymeri e ardhur enkas nga Gjermania e pėrcjellė me orkestrin muzikor nėn drejtimin e Mithat Nekezi nga Malmė, bėri qė nė Nybro tė mbretėrojė njė mbrėmje e kėndshme, me kėngė tė zgjedhura dhe me valle qė vazhduan pothuajse deri nė orėt e hershme tė mėngjesit.

 

 

Letėr falenderimi nga Nybro

I nderuar sekretar i Unionit z.Ahmet Bella,

Fillimisht ju pėrshėndes dhe shpresoj se keni pushuar sado pak pasė njė angazhimi tepėr tė madh nė vixhilie tė festave tė nėntorit dhe Manifestimit qėndror nė Nybro, ku ju ishit pjesė e veēantė e kėtij organizimi.
Nė emėr tė Kėshillit Organizativ,SHKSH"Ilirida",Komunitetit shqiptar nė Nybro dhe shkollės shqipe ju falėnderojmė nė mėnyrė tė veēantė ju si sekretar i Unionit,bashkėpuntorėt tuej, pėr ndihmėn,pėrkrahjen nė tė gjitha aspektet gjatė organizimit tė Manifestimit qėndror nė Nybro.Ju edhe kėsaj radhe keni dėshmue se jeni truri kryesor i organizimeve tona nė Suedi dhe uroj qė kėto organizime tė tilla nė shėrbim tė ruejtjes sė gjuhės,kulturės,folkorit dhe traditės tė vazhdojnė  kėshtu edhe nė tė ardhmėn.Jemi krenar qė kemi njė bashkėpunim tė ngusht me ju dhe ju jemi pėrjetėsisht Mirėnjohės.Ju lumtė pėr punėn qė bėni!Ju faleminderit shumė!
Nybro, 1 dhjetor 2013
Me respekt tė veēantė
Raifi Mehmeti, kryetar i Kėshillit Organizativ pėr shėnimin e Manifestimit Qėndror tė Ditės sė Pavarėsisė

 

 

 

 

Nė Malmė  mbajt Festivali iXI i Poezisė dhe i Muzikės tė Diasporės Shqiptare

 

POETĖT DHE KRIJUESIT MUZIKORĖ

 

– PASURI E DIASPORĖS SHQIPTARE

 

 

Vendin e parė pėr poezi e mori krijuesja e re Liridona Jakupi me poezinė ”Vallėzoj nėn ombrellėn time”, kursen ė krijimtarinė muzikore Sami Piraj me veprėn ”Fanar” tė interpetuar nga anėtarėt e Gurpit Vokal tė Shoqatės ”Collegium – musicum” te Malmės.

 

 

Pėr tė njėmbėdhjetėn herė me radhė, nė Malmė, u takuan krijuesit letrarė dhe muzikorė tė diasporės shqiptare. Nė kėtė manifestim qė tashmė ėshtė bėrė tradicional dhe orghanizohet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, me poezitė e tyre dhe veprat muzikore, garuan 23 poetė dhe 2 kompozitorė.

Si zakonisht, Festivali i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese Shqiptare i vetmi i kėtij lloji nė Diasporėn shqiptare, nisi me promovimin e librave tė botuara brenda dy festivaleve. Me kėtė rast u bė promovimi i veprės sė Dr Ramė Bujės me titull ”Kosova nė krizėn jugosllave” si dhe pėrmbledhja e vjershave nė shqip e suedisht e krijuesit Rizah Sheqiri me titull ”Vetėm zemra ėshtė poet - Bara hjärtat är poet".

 

Konkurrimet

Festivalin e XI-tė e hapi zonja, Fikrije Bajraktari, kryetare e kryesisė sė Unionit,e pastaj para mysafirėve tė ftuar, krijuesve letrarė e muzikorė, pėrfaqėsuesve tė jetės kulturore suedeze dhe shqiptare dhe tė iinteresuarve tė tjherė, u prezentuan kėta krijues letrarė e muzikorė me veprat e veta: Afėrdita Xani: “JETA … “,Ismet Hasani:  “ADEM JASHARI – LEGJENDĖ E GJALLĖ E KOSOVĖS”, Liridona Jakupi: “ VALLĖZOJ NĖN OMBRELLĖN TIME”,  Muhamed Krasniqi:  “MIK E BĖRA KURBETIN”, Sami Piraj: “Fanar”, interpetuar nga Maria Herrlin, nė piano Philip Khan;  Qefsere Bardiqi-Domi: “RRUGA IME”, Qerim Raqi: “ZJARRI NĖ SYTĖ E TU”, Yllka Sheqiri: “PARRĖNJĖSI”,  Bedri Paci: “ERRĖSIRA E ĖNDRRAVE”,  Ahmet Bella: “Kėthenja njeriut hijėn”, interpetuar nga Grupi vokal i Shoqatės “Collegium-musikum” nga Malmė, nė pėrbėrje: Maria Herrlin, soprano, Synnöve Ekström, soprane, James Houston, tenor, Henrik Lagercantz, tenor dhe Ahmet Bella, tenor. Nė piano, Philip Khan; Fikrije Bylygbashi: “MĖ JEP!”, Gunnar Barkenhammar:  “POETIK”, Bellini: “Oh! Quante volte”, jashtė konkurrencės interpetuar nga Synnöve Ekström, soprane, nė piano Philip Khan;  Ismail  Jashanica:  “RRUGA E KOMBIT”, Elhame Zhitia Krasniqi: “ĒKA DESHTĖT JU NĖ KUJTIMET E MIA”,  Isuf Bajraktari: “I KUJT JAM”, Lebibe Zogiani: “ZOTI IM JE TI”,  Ahmet Bella: “Yllin e pashė shumė tė madh”, interpetuar nga Maria Herrlin, Synnöve Ekström, Henrik Lagercantz dhe vet autori; Mexhide Kyēyku: “PA TITULLL”, Milazim Kajtazi:  NJERIU PREJ DHEU”,  Myrvete Mehmeti: “NJĖ FYELL BIE...”, Sevdail Zejnullahu: “ARKA E SHEJTĖ”, Sherife Kuqi – Morina: “PĖR TA VĖRTETUAR”, Rizah Sheqiri: “DIMĖR 1991”, “Kėnga pėr jetėn” nga Opera “Toska” e Puccini, interpetuar nga tenori, Ahmet Bella; Syleme Bogiqi: “NĖNĖS”, Zyrafete Kryeziu-Manaj: “HAJMEDET”,  Ahmet Bella: “Poema Dardania” interpetuar nga Grupi vokal i Shoqatės “Collegium – musicum”.

Vendimet e Jurisė:

Juria e Festivalit, nė pėrbėrje Dr Sali Bashota, Ahmet Bella dhe Muhamet Muriqi, pasi dėgjuan krijimet e tė gjithė garuesve, vendosėn qė t“i ndajnė tė gjitha shpėrblimet e Festivalit tė XI. Vendin e parė pėr poezi e mori Liridona Jakupi me poezinė ” Vallėzoj nėn ombrellėn time”, Vendi i dytė iu nda krijuesit Qerim Raqi me pėr poezinė ”Zjarri nė sytė tu” dhe vendin e tretė ia ndau Syleme Bogiqit pėr poezinė ”Nėna”. Vendi i parė nė krijimtarinė muzikore iu nda Sami Pirajt pėr veprėn ”Fanar” tė interpetuar nga anėtarėt e Simfonisė sė Qytetit tė Malmės. Penda e Festivalit iu nda krijueses Yllka Sheqiri pėr poezinė ”Parrėnjėsi”, kurse Ēmimi tradiconal i Festivalit qė ndahet nė kujtim tė poetit KJosovė Rexha – Bala iu nda poetit Sevdail Zejnullahu pėr poezinė ”Arka e shenjtė”.

Krijimet letrare dhe ato muzikore dėshmuan edhe njėherė vlerat artistike tė krijuesve tanė nė diasporė si dhe kontributin e intelegjencės shqiptare qė po krijon dhe vepron jashtė atdheut.

Nė hapje tė Festivalit tė XI tė Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, njė fjalė rasti e mbajti ideatori i kėtij manifestimi, kompozitori Ahmet Bella, i cili pos tjerash foli edhe pėr vlerat dhe antivlerat e kulturės shqiptare nė Diasporė.

Festivalin e pėrshėndetėn pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Arsimit dhe tė  Ministrisė sė Diasporės sė Republikės sė Kosovės, Agim Berdyna dhe Ardita Uka, tė cilėt tė shoqėruar nga Burim  Krasniqi e Xhevat Isufi ishin mysafirė.

Pėr tė gjithė pjesėmarrėsit si dhe pėr ata qė finansiarisht mbėshtetėn kėtė manifestim, organizatori ndau mirėnjohje publike.

Moderatorėt e festivalit, Hanife e Qerim Kryeziu ishin tė shkėlqyeshėm duke I dhėnė shije programit.

Pas pėrfundimit tė pjesės zyrtare, nė sallėn reprezentative ”Bergakungen” u mbajt mbrėmje shoqėrore kut ė pranishmit i argėtuan solistėt Shaip Alija dhe Afėrdita Xani.

 

                                                                                                             Ramadan Reshitaj

Fjala e rastit e Ahmet Bellės

 

Sonte pėr tė njėmbėdhjetėn herė jemi tubuar pėr ta dėgjuar dhe shijuar fjalėne shkruar dhe muzikėn e komponuar kombėtare shqiptare tė shkruar nga poet dhe kompozitorė shqiptarė tė cilėt veprojnė dhe krijojnė nė tėrė diasporėn por edhe tė atyre qė krijojnė nė vendlindje. 

Pa dyshim, ėshtė fakt i kėndėshėm tė jesh prezent dhe tė konstatosh, se nė Malmė e Suedisė, plotė njėmbėdhjet vjet organizohet Festivali i Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare, njė eveniment i tillė kulturor i vetmi i kėtij lloji nė tėrė diasporėn shqiptare. 

Njėmbėdhjet vjet, vit pas viti, punuam me shumė dėshirė dhe vullnet, vetėm e vetėm pėr ta ruajtur, zhvilluar dhe stimuluar notėn dhe fjalėn e shkruar shqipe. 

Pėr tė organizur, tubuar e stimuluar, poetet dhe krijuesit e muzikės nė kėtė mėnyrė, nuk ka qenė dhe  nuk ėshtė aspak e lehtė.

Pėr fat tė keq, nė realizimin e kėtij Festivali, ruajtjen dhe zhvillimin e kulturės dhe tė traditave tona kombėtare, shpeshėherė kemi qenė edhe  tė penguar dhe tė sabotuar nga individė  me kokat e tyre tė sėmuara, qė kurrė nuk kanė treguar dhe kontribuar diēka tė mirė e normale pėr kulturėn tonė nė kėto hapsira  ku  aktualisht jetojmė.  

Kėta individė, ma shumė e duan inatin se sa dashurinė pėr tė  krijuar dhe pėr tė prezantuar atė qė krijohet.  

Besoj se njerėzit e menēur, njerėzit e kulturės dhe artit, njerėzit e pendės, intelektualėt, duan ta ndjekin rrugėn e drejt e tė ndritur qė edhe ne si njė grup etnik nė kėto troje ku jetojmė sot dhe do tė jetojmė, tė mbjellim dhe ruajmė vleratė tona kulturo – kombėtare.

Shumė poetė e krijues tė muzikes, nė kėto njėmbėdhjetvjet, lexuan vargjet e tyre dhe egzekutuan ariet e tyre mė tė bukura, duke ia kushtuar vendlindjes, dashurisė ndajė kulturės, kombit dhe vendit tonė tė bukur. 

Falė organizimit dhe mbajtjes sė tij Festivali stimuloi dhe nxorri shumė poetė tė rinjė tė cilėt sot janė bėrė edhe emra tė njohurė tė poezisė. 

Pas Festivalit tė njėmbėdhjetė do tė vazhdojnė pėrgaditjet pėr Festivalin e XII – tė i cili nė tė ardhmen do tė mbahet nė muajin maj, e kėshtu me radhė.

Kultura ėshtė shpirti i identitetit kombėtar.

Kultura ėshtė njė pėrjetim mendor e shpirtėnor!

 

                                                                   

 

                                                      Ahmet Bella:

 

                                  Varför organiserar vi Poesi och Musikfestivalen?

 

Festivalerna är för att hjälpa poeter och tonsättare att skriva sina dikter - verk. 

Poesi och Musikfestivaler är en del av den kulturella aktiviteten som ägt rum i alla samhällen. Festivalerna är till att hylla poesin och musiken som ett positivt medborgerligt värde. Det är dock på en festival vi träffas.

Idag kulturen befinner sig i en stor kris, förtryckt av materiella ting.

” Att ha är viktigare än att vara ”.

När det gäller albanska poeter bosatta och verksamma i Sverige, de flesta av dem kom hit för c:a 20 år sedan. Några har lyckats publicera sina dikter på olika förlag i landet som Rizah Sheqiri m.fl.

Men huvuddelen skriver fortfarande på sitt modersmål. 

Det är inte lätt att var invandrarförfattare i ett nytt land. Man måste hela tiden överbevisa och bekräfta sitt värde och sin lojalitet mot omgivningen. Det är inte lätt att byta språk.

Idag, kulturella uttryck har en tendens att ta oväntade vägar.

Därför Ju fler festivaler vi organiserar desto bättre är för dessa poeter och författare. Där man kommer närmare poesin. 

Kultur är upplevelse!

 

 

 

Nga Festivali i XI i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese tė Diasporės Shqiptare

Publiku i zgjedhur pėrcolli me vėmendje tė gjitha krijimet e prezantuara

Grupi vokal i "Collegium - musicum"   duke interepetuar veprat muzikore tė kompozitorėve shqiptarė

 

NĖ NYBRO DO TĖ MBAHET MANIFESTIMI QĖNDROR PĖR DITĖN E FLAMURIT

 

-          Kryesia e shoqatės ”Ilirida” tashmė ka filluar me pėrgaditjet

 

Manifestimin qėndror pėr shėnimin e 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit tonė Kombėtar Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi ka vendosur qė ta organizojė nė Nybro. Nė kėtė qytyet tė Smålanmdit, tash mė shumė se 20 vite zhvillon aktivitet tė begatshėm  Shoqata  Shqiptare ”Ilirida”.

Nė mbledhjen e pėrbashkėt tė Kreyesisė sė Unionit dhe veprimtarėve tė ”Iliridės”, Raif Mehmeti, Musa Raēi, Defrim Popaj e veprimtarė tė tjerė tė shoqatės sė Nybros, informuan se ata kanė filluar pėrgaditjet pėr kėtė festė. Kryesia e “Iliridės” tashmė ka berė rrumbullaksimin e detyrave dhe angazhim,e vet qė kan si nikoqir. Raif Mehmeti informoi se ėshtė marrė vendim qė Festa tė mbahet mė 29 nėntor 2013, ditė e premte nė mbrėmje. Tashmė ėshtė rezervuar lokali dhe po zhvillohen negociata pėr tė angazhuar edhe njė solist tė mirėnjohur qė me muzikė live do tė argėtojė pjesėmarrėsit e kėsaj feste.

Manifestimi do tė zhvillohet nė dy pjesė, nė pjesėn akademike qė do tė zgjas rreth 1 orė e gjysėm dhe nė pjesėn argėtuese, me muzikė live, qė do tė vazhdojė deri nė orėt e vona. Nė pjesėn akademike, do tė paraqiten me program tė zgjedhur edhe grupet artistike tė shoqatave anėtare tė Unionit. Shpenzimet e organizimit do tė sillen diku rreth 30 mijė koronave.

Sekretari i kryesisė sė Unionit, Ahmet Bella, tha se Unioni do t“ju mėshtet ne kėtė organizim. Ne si organizatė qėndrore, do tė bartim shpenzimet e lokalit ku do tė mbahet manifestimi, ato tė diplomave dhe mirėnjohjeve publike, pėr darkėn qė do t“u shtrohet veprimtarėve tė Unionit si dhe shoqata do tė mbėshtetet me 4 mijė korona tė tjera si ndihma pėr veprimtari kulturore.

Gjatė debatit u vlerėsua se nė pjesėn akademike, ėshtė i mirėseardhur edhe konrtributi i shoqatave tė tjera anėtare tė Unionit. Ato do tė paraqiteshin me program tė zgjedhur kulturo-muzikor, si recitime, valle apo ndonjė pike tė zgjedhur muzikore. Shoqatat qė janė tė interesuara tė marrin pjesė nė program, paraprakisht duhet tė kontaktojnė Kėshillin Organizativ tė manifestimit ose Kryesinė e Unionit.  

Kryetari Kėshillit Organizativ tė kėtij Manifestimi u zgjodh veprimtari Raif Mehemeti, i cili mund tė kontaktohet pėrmes mob. 0739337505.

R.R.

 

 

FESTIVALI I POEZISĖ DHE I MUZIKĖS

 

 

 

 

DO TĖ MBAHET NĖ MALMĖ

 

 

·         Nė kuadėr tė manifestiumeve pėrcjellėse tė Festivalit, pritet tė bėhet edhepromovimi i veprave tė dr Ramė Bujės, ministėr i Arsimit nė Qeverinė e Kosovės

 

 Festivali i XI i Poezisė dhe i Muzikėr Krijuese Shqiptare nė Diasporė, qė ėshtė manifestim tradicional i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, sivjet do tė mbahet mė 9 Nėntor, nė qytetin e Malmės. Kėshtu vendosi Kryesia e Unionit, nė mbledhjen e fundit qė e mbajti nė Nybro.

Ahmet Bella, sekrtar i Kryesisė sė Unionit tha se pėrgaditjet rreth kėtij manifestimi tradicional kanė filluar me kohė dhe se punėt po ecin mirė. Krijuesve shqiptarė brenda Suedisė dhe nė pjesėn tjetėr tė diasporės, tashmė i u ėshtė  dėrguar informata pėr festivalin dhe janė kontaktuar edhe  institucionet vendore dhe ato tė Kosovės pėr mbėshtetje tė Festivalit. Eshtė rezervuar edhe salla ku do tė mbahet festivali.

Nė kėtė manifestim tė rėndėsishėm kulturor, i vetmi i kėtij lloji nė tėrė diasporėn shqiptare, do tė prezentohen krijuesit letrarė dhe ata nė lėminė e muzikės qė jetojnė dhe veprojnė jashtė atdheut. Nė cilėsinė e mysafirėve do tė prezentohen edhe krijues nga Kosova, Shqipėria, Maqedonia si dhe krijues suedezė, danezė, norvegjezė e tė tjerė. Edhe nė Festivalin e sivjem, sikurse edhe herave tė tjera do tė kemi mysafirė eminentė nga Ministria e Diasporės, Ministria e Kulturės dhe Ministria e Arsimit tė Republikės sė Kosovės si dhe pėrfaqėsues nga Shoqata e Shkrimtarėve tė Kosovės.

Edhe Festivali i radhės do tė fillojė me promovimin e librave tė botuara brenda dy festivaleve nga autorė shqiptarė qė krijojnė dhe veprojnė nė diasporė. Sivjet gjatė kėtij manifestimi pritet qė tė bėhet edhe promovimi i veprave tė Prof Dr Ramė Buja, Ministėr i MASHT tė Kosovės.

Krijuesit letraė dhe muzikorė qė planifikojnė tė marrin pjesė nė kėtė manifestim, punimet me tė tė cilat do tė konkurrojnė, (1 – 3 poezi) duhet t“i dėrgojnė nė afatin e caktuar, pėrkatėsisht deri mė 30 shtator 2013. Pasi tė arrijnė tė gjitha  punimet konkurruese, Kėshilli Artistik do tė bėjė pėrzgjidhjen e punimeve tė paraqitura, tė cilat i pėrcillen Jurisė sė Festivalit. Punimet duhet tė kenė cilėsi artistike dhe estetike, kurse nė bazė tė kritereve tė Festivalit, Juria do tė ndajė kėto shpėrblime:Pėr poezi e muzikė:Vendi i Parė do tė shpėrblehet me   6.000 kr suedeze;  Vendi i Dytė  me  4.000 kr suedeze kurse  Vendi i Tretė  me 2.000 kr suedeze. Organizatori do tė ndajė edhe Shpėrblimin tradicional ”Kosovė – Rexha Bala” qė ėshtė njė komplet librash tė autorėve shqiptarė qė krijojnė nė Suedi si dhe do tė ndahen edhe shpėrblime tė tjera, mirėnjohje e lavdata publike. 

Kryesia u informua se qysh tash pėr pjesėmarrje nė festival po shprehit interesim nga krijuesit. Disa krijues nga Suedia por edhe nga diaspora tashmė veq i kanė dėrguar punimet pėr pjesėmarrje nė Festival.

Duke shqyrtuar mundėsitė buxhetore tė Festivalit, Kryesia mori vendim qė pjesėmarrėsve tė drejtėpėrdrejtė nė festival (krijuesve) tė cilėt vijnė nga shtetet jashtė Suedisė, pėr qėndrimin dy ditor nė Malmė, organizatori tė ua mbulojė shpenzimet e fjetjes dhe tė ushqimit. Kėtyre krijuesve nuk do tė ketė mundėsi qė t“ju mbulohen shpenzimet e rrugės. Kurse pėr krijuesit qė marrin pjesė nga pjesė tė ndryshme tė Suedisė, do tė vlejnė tė njėjtat rregulla, sikurse edhe viteve tė mė parshme.                                                                                        

R.Reshitaj

 

Pamje nga Mbledhja e Kryesisė sė Unionit tė mbajtur nė Nybro mė 8 shtator 2013

 

 

 

FESTIVALI I ARDSHĖM I FOLKLORIT - PRAPĖ NĖ VÄXJÖ

 

Nė mbledhjen e fundit tė Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė cilėn e kryesoi Ahmet Bella, sekretar,  pos tjerash u analizuan rrjedhat e Festivalit tė VII tė Foklorit Burimor Shqiptar nė Diasporė, i cili nė fund tė muajit mbajt u majtė nė Växjö. Bartėse e organizimit tė kėtij manifestimi tradicional ishte shoqata ”Liria” e Växjös.

Lidhur me rrjedhat e kėtij festivali Kryesinė e Unionit e informoi Xhafer Balaj, i cili ishte kryetar i Kėshillit Organizativ tė Festivalit tė VII-tė. Me kėtė rast ai theksoi se  pėrkundėr disa problemeve tė vogla, festivali ishte i sukseshėm. Nė Festival me programet e tyre janė prezantuar 7 shoqata dhe grupe folklorike si dhe  rapsodė individualė e talentė tė ndryshėm anėtarė tė shoqatave tė Unionit. Disa nga shoqatat kanė pasur edhe nga 2-3 ansamble. Festivali I VII ėshtė u zhvilluar nė kohėn kur nė Växjö ėshtė mbajtur edhe manifestimi komunal i Ditėve tė Kulturės sė Växjös. Ka pasur jehonė edhe defilimi i pjesėmarrėsve tė festivalit nėpėr qendėr tė qytetit tė Växjös. Komuna e ka pėrkrahur manifestimin tonė dhe e ka mbėshtetur materialisht. Ai tha se shoqata ”Liria” e Växjös ėshtė ndarė e kėnaqur si nikoqire e Festivalit dhe se ėshtė e gatshme qė tė merrė pėrsipėr nikoqirrllekun edhe pėr Festivalin e rradhes. Si kryetar i Kėshiullit Organizativ tė Festivalit, Balaj tha se mė tė dalluarit e Festivalit duhet tė stimulohen mė shumė, si psh me organizimin e ndonjė turneu tė tyre brenda ose jashtė Suedisė.

 

 

 

Festivali i ardhshėm i Foklorit prapė do tė mbahet nė Växjö –

Pamje nga Mbledhja e Kryesisė ku u analizua mbarėvajtja e Festivalit tė Shtatė

 

Lidhur me kėtė organizim, nė mbledhjen e  Kryesisė qė u mbajt nė Nybro folėn edhe Jashar Gashi, Sadulla Zendeli – Daja e Omar Zuko, tė cilėt ēmuan lartė angazhimin e veprimtarėve tė shoqatės ”Liria” tė Växjös si pėr organizimin e kėtij festivali ashtu edhe pėr veprimtaritė tjera tė tyre.

Ramadan Reshitaj tha se Festivalin e ka pėrcjellė si pėrfaqėsues i Unionit dhe vlerėsoi se festivali ėshtė zhvilluar mirė, ka pasur masovitet dhe publik shqiptar, suedez e tė etniciteteve tė tjera. Nė Festival janė prezantuar vlerat e mirėfillta tė folklorit burimor shqiptar dhe se me  kėtė manifestim duhet tė vazhdohet edhe nė tė ardhmen. Ai, nė emėr tė Kryesisė, falenderoi veprimtarėt e shoqatės ”Liria” tė Växjös, tė cilėt u angazhuan pėr mbarėvajtjen e kėtij Festivali.

Kryesia vendosi qė Festivali i ardhsėm i Folklorit tė mbahet nė Växjö mė 24 maj 2014 dhe tė inkorporohet me Ditėt e Kulturės qė nė atė kohė organizohen nga komuna e Växjös.

Shoqatat dhe ansamblet e interesuara pėr pjesėmarrje, qysh tash mund ta kontaktojnė shoqatėn ”Liria” nė Växjö.

R.R.

 

 

 

Nė Växjö u mbajt festivali i Folklorit Shqiptar

 

U KĖNDUA DHE U VALLĖZUA SHQIP

 

 

 

Nėpėr rrugėt e qytetit universitar tė Vekshjes pjesėmarrėsit e festivalit, defiluan me veshje kombėtare, me flamujė tė Kosovės dhe atė kombėtar tė pėcjellur nga ritmet e muzikės shqiptare – Nė saje tė vendimevbe tė Jurisė, amatorėt mė tė susesshėm u shpallėn ata te Shoqatės ”Liria”. – Pėr tė gjithė pjesėmarrėsit organizatori i Festivalit, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ndau mirėnjohje publike.

 

Malmė, 27 maj 2013

Qyteti universitar i Vekshjes, nė regjionin e Smolandit tė Suedisė, vikendin e kaluar ishte mikėrpitės i amatorėve shqiptar nga shumė vise tė Suedisė. Kėtu, nėn organizimin e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe nė nikoqirllekun e shoqatės lokale shqiptare ”Liria”, u mbajt Festivali i Shtatė i Foklorit Shqiptar nė Diasporė. Prej orėve tė paraditės e deri nė orėt e vona tė natės, nė Vekshje u kėndua dhe u vallėzua shqip. Qindra amatorė qė veprojnė nėpėr shoqatat e kėtushme shqiptare, kishin ardhur nė Vekshje pėr tė prezantuar folklorin dhe traditėn shqiptare.

Tė veshur me kostumet tradicionale kombėtare, djemė e vasha mėrgimtarėsh shqiptar nga Suedia, tė shoqėruar me flamuj kombėtar e tė Republikės sė Kosovės dhe me muzikė shqiptare, sė pari defiluan rrugėve tė kėtij qyteti universitar deri nė qendėr tė Vekshjes. Gjatė rrugės, nga qytetarė tė shumtė, suedezė dhe pjestarė tė etniciteteve tė tjera qė jetojnė kėtu, u pėrshėndeten dhe u duartrokitėn. Gjatė jehuan ritmet ėmbla tė muzikės shqipe. Larg u dėgjua gjėmimi i tupanit. Pas njė prezantimi nė binėn e improvizuar nė qendėr tė qytetit, sepse nė tė njėjtėn kohė komuna kishte manifestim treditor kulturor “Vår stad”,  amatorėt shqiptarė u kthyen nė Parkun kryesor (Folkets Park).

Kėtu, nė njėrėn ga sallat mė tė mėdha tė kopleksit tė Parkut, u zhvillua Festivali i Shtatė me radhė i Foklorit Shqiptar nė Diasporė.

 

 

 

Kuq, kuq, kuqezi...

 

Ambientet ku o tė zhvillohej festivali, ishgin stolisur me flamuj shqiptar, suedezė e tė Republikės sė Kosovės. Salla e Madhe e Folkets Parkut, ishte mbushur me amatorė e dashamirė tė folklorit shqiptar, qė kishin ardhur nga shumė mjedsie tė Suedisė. Nė mesin e tyre kishte edhe suedezė e pjestarė tė etniciteteve tė tjera qė jetojnė dhe veprojnė nė kėtė pjesė tė Suedisė, i njohur si regjioni i Smolandit dhe Kronobergut. Nė binė ishin vedosur edhe logot e firmave qė kishin mbėshtetur kėtė manifestim tradiconal tė shqiptarėve.

Festivali filloi me Hymnin Kombėtar Shqiptar, tė pasuar me Hymnin e Suedisė dhe atė tė Republikės sė Kosovės. Hapjen e Festivalit e bėri pėrfaqėsuesi i Unionit tė Shoqatave Shqiptare, kurse pjesėmarrėsit dhe mysafirėt i pėrshėndetėn edhe Xhafer Balaj, kryetar i shoqatės nikoqire dhe Lena Wibroe, udhėheqėse e Departamentit pėr Kulturė e Veprimtari tė Lira tė komunės sė Vekshjes dhe Ewa-Lotte Carlson, drejtoreshė e Shkollės “Bunkelundskolan”, me tė cilėn shoqata “Liria” ka bashkėpunim tė frytshėm tash e disa vjet.

Moderatoret Kosovare Islami e Medina Lutfiu, ftuan pastaj nė skenė amatorėt e Shoqatės boleviane “CCB”, tė cilėt, me dy valle tė mrekullueshme prezentuan folklorin qė kultivohet nė Bolevi. Nė vazhdim nisi gara e ansambleve folklorike, grupeve dhe amatorėve individualė qė kishin ardhur kėtu pėr tė prezantuar talentin nė kultivimin e foklorit dhe tė traditės shqiptare. U prezentuan 11 valle tė luajtura folklorike, dy valle in strumentale dhe shtatė paraqitje solistike.

Gjatė tėrė kohės, nė sallėn ku mbahej programi valėviteshin simbolet tona kombėtare, flamujt kombėtar e ata tė Republikės sė Kosovės e herė pas here dėgjohej edhe slogani “”Kuq, kuq, kuqezi...”.

 

 

 

Garuan grupet muzikore nga shoqatat dhe rapsodėt

 

Garuan ansmablet qė veprojnė nė kuadėr tė shoqatave “Iliria” nga Norrköpingu, “Nėna Tereze” nga Ängelholmi, “Dardania” nga Boråsi, “Collegium-dardanum” nga Falkenbergu, “Dardania” nga Värnamo, “Ardhėria” nga Kristianstadi dhe shoqata nikoqire “Liria” nga Växjö. Pėrpos programit tė prezantuar nė emėr tė shoqatave tė tyre, u prezentuan edhe amatorėt individualė si Sadik Berisha, qė kishte ardhur nga Trelleborgu, vėlla e motėr Sara e Enes Xhemajli nga Boråsi, Habib, Rinora e Fjona Braimi si dhe rapsodi Fadil Braimi nga Vekshje.

Pėr tė pasuruar programin e Festivalit, nxėnės qė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amatare shqipe, recituan disa poezi, tė cilat sikurse edhe i tėrė programi, u mirėpritėn me duartrokitje. Nxėnėsit qė u prezantuan me recitime ishin: Fjona Lutfiu, Loreta Shala, Jetlira Osaj, Rezarta Berisha, Fjona Brahimi si dhe voglushi trevjeēar Enes Xhemajli.

Festivalin e pėrcolli dhe e vlerėsoi Juria gjashtė anėtarėshe e pėrfaqėsuar nga secila shoqatė garuese. Jurisė i priu Skender Krosa, nga shoqata nikoqire. Anėtarėt tjerė ishin: Mirvete Binaku, Isuf Islami, Perihane Isufi, Islam Fejzullahu dhe Agim Jaha.

 

 

Mė tė dalluarit amatorėt nga Vekshje

 

Pėr tė vendosur pėr mė tė suksesshmit, Juria ishte e obliguar qė tė respektojė Rregullat e Festivalit dhe vlerėsimet i bėri duke vlerėsuar paraqitjen e secilit pjesėmarrės. Ndėr tė tjera ata vlerėsuan tek garuesit folklorin burimor shqiptar, numrin e caktuar tė vallėtarėve nė pėrputhje me vallen, veshjen tradicionale nė pėrputhje me vallen e prezantuar, harmonizimin e lėvizjeve me vallen dhe ritmin, kohėzgajtjen nga 3 deri ne 7 minuta pėr pikėn e programit; kurse kriteret pėr vlerėsimin e kėngėve ishin paraqitja, zėri dhe qėndrimi nė skenė.

Duke pasur parasysh kėto kritere, nė fund tė pjesės zyrtare, ata morėn kėto vendime: Vendi i Parė pėr vallėzim iu dha amatorėve tė Shoqatės “Liria” nga Vekshjo, Vendi i Dytė, amatorėve tė Shoqatės “Nėna Tereze” nga Ängelholmi dhe Vendi i Tretė amatorėve tė Shoqatės “Iliria” tė Norrköpingut. Nga individėt Juria shpėrbleu voglushen Sara Xhemajli, Grupin e defatoreve nga Boråsi dhe solistin Fadil Braimi nga Vekshje.

Tė gjitha shoqatave dhe amatorėve invdidualė tė Festivalit, organizatori u ndau Mirėnjohje Publike. Me kėtė mirėnjohje u nderuan Departameni i Kulturės i komunės sė Veksjes, drejtoria e shkollės Bunkelundsskolan, City Gross, MC Donallds, MKEF pastaj Sadik Berisha, Fadil Braimi, Sara e Enes Xhemajli, Dafina Berisha, Lireta Rama, Dardan Rizani, Natyra Berisha, Arjeta Krasniqi, Bejtulla Berisha dhe nikoqirėt e Festivalit tė Shtatė tė Folklorit Shqiptar nė Diasporė, shoqata “Liria” e Vekshjes.

Manifestimi nė Vekshje pėrfundoi nė orėt e vona tė natės, me mbrėmjen e pėrbashkėt shoqėrore. Pjesėmarrėsit i argėtoi solistja Viola Syla.

                                                                                                                                    

Ramadan Reshitaj

 

 

Sė shpejti do tė publikojmė mė shumė fotografi nga Festivali

 

 

Mbledhja Vjetore e Unionit

 Viti i kaluar – me plotė aktivitete

 Tė gjitha veprimtaritė e shoqatave anėtare dhe ato qė u organizuan nga Unioni u zhvilluan nė shenjė tė 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, nė fund tė muajit prill, nė ambijentet e shoqatės ”Hand i hand” nė Malmė mbajti Kuvendin Vjetor, nė tė cilin u shqyrtua realizimi i veprimtarive tė periudhės se kaluar njė vjeēare, u aprovua raporti pėr rrjedhat ekonomike dhe planprogrami pėr periudhėn e ardhshme njė vjeēare.

 

 

 

 

 

 

Punimet e kuvendit i udhėhoqi kryetarja e Unionit, Fikrije Bajraktari e cila bėri edhe paraqitjen e raportit pėr veprimtaritė kryesore qė Unioni, Kryesia dhe organet e tij kanė zhvilluar gjatė periudhės sė kaluar njėvjeēare. Tė gjitha veprimtaritė e Unionit dhe tė shoqatave anėtare gjatė vitit 2012 janė zhvilluar nė shenjė tė shėnimit tė 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe tė Ditės sė Flamurit Kombėtar.

Si dy manifestime mė tė rėndėsishme qė ka zhvilluar Unioni, janė Festivali i Folklorit Shqiptar nė Diasporė qė ėshtė mbajtur nė maj tė vitit 2012 nė Växjö, nėn nikoqirllekun e shoqatave lokale ”Liria” tė Växjös dhe ”Alba” tė Lessebos. Gjithahstu pėrmendet Festivali i X Jubilar i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, i mbajtur nė Malmė, e ku pėrpos krijuesve nga shumė vende tė diasporės shqiptare, ka marrė pjesė edhe Ministri pėr Diasporė i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Ibrahim Makolli si dhe ambasadori i Republikės sė Shqipėrisė nė Suedi, z. Ruhi Hado.

Manifestime tė rėndėsishme vlerėsohen edhe Manifestimi kulturor pėr shėnimin e 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, tė cilin nė nivel tė Suedisė Unioni e organizoi nė Jönköping dhe ai pėr shėnimin e 17 shkurit – 5-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, gjithashtu nė nivel tė Suedisė qė Unioni e organizoi nė Borås. Nikoqire dhe bartėse e organizimit tė manifetsimit pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ishte shoqata jonė anėtare ”Liria” e Jönköpingut, kurse e manifestimit nė Borås ishte shoqata ”Dardania IF”. Nė tė dy kėto manifestime, me programe kultuore kanė kontribuar edhe shoqatat tona tjera anėtare.

Manifestime tė ngjajshme, me karakter lokal, kanė organizuar edhe shoqatat tona nė Malmė, nė Göteborg,  nė Kristianstad, nė Nybro, nė Växjö, nė Kalmar dhe nė qytete tė tjera.

Gjatė periudhės qė po raportohet, janė organizuar edhe manifestimet tradicionale sportive nė fudboll tė vogėl, nė shah dhe nė disciplina tė tjera sportive.

Fikrije Bajrtaktari pėrmendi se gjatė kėsaj kohe nė gjiun  e Unionit janė anėtarėsuar edhe 3 shoqata tė reja. Ajo pėrmendi edhe disa vėshtėrsi qė p ona pėrcjellin e qė mund tė pėrmblidhen me javashllukun e disa shoqatave pėr tė paguar anėtarėsinė dhe pėr tė dėrguar nė administratėn tonė dokumentacionin e nevojshėm vjetor tė tyre.

Raportin financiar tė Unionit nė mes dy mbledhjeve vjetore e paraqiti Ahmet Bella, sekrtar organizativ dhe ekonomik i Unionit. Raportin e revizorėve pėr periudhėn qė po shqyrohet para delegatėve e paraqiti Shaban Rashiti.

Delegatėt gjatė shqyrtimit tė raporteve tė paraqitura ishin mjaft aktiv. Pas diskutimeve, unanimisht u aprovuan tė gjitha raportet e paraqitura. Me kėtė u aprovua edhe Vendimi nga pika 10, dmth Lirimi i Kryesisė nga pėrgjegjėsia pėr vitin 2012.

Planprogrami i veprimtarisė pėr vitin 2013-2014 u paraqit nga sekretari Ahmet Bella. Ai u aprovua nė tėrėsi.

Kuvendi mori vendim qė shuma e anėtarėsisė vjetore qė shoqatat do t“ia paguajnė Unionit pėr secilin anėtar tė jetė 10 krona pėr anėtar.  Duke shqyrtuar kėtė vendim u kėrkua nga shoqatat qė me kohė tė bėjnė kryerjen e kėtij obligimi statutar.

 

 

 

 

Kryetari i Komisionit kandidues, Fisnik Demjaha, njohtoi delegatėt pėr nevojėn e plotėsimit tė Kryesisė me anėtarė tė rinjė, pas ndryshimeve qė janė bėrė brenda dy kuvendeve. Ai, duke u mbeshtetur nė Statut tė Unionit, propozoi qė supliantė tė rit ė kryesisė Kuvendi tė zgjedh Muharrem Binakun nga shoqata ”DardaniaIF” e Boråsit dhe Xhafer Balajn nga shoqata ”Liria” e Växjös.

Ahmet Bella e Ramadan Reshitajn, informuan delegatėt pėr dorėheqjen e nėnkryetarit Sabit Gashi, tė cilin nė kryesi, sipas statudit e zėvendėson suplianti i parė, e ky ėshtė Shaip Alija nga shoqata e Eslövit. Delegatėt shprehen mendimin se nė kryesi ėshtė mirė qė tė pėrfaqėsohen tė gjitha regjionet.

Iu kushtua ēėshtjeve aktuale nėpėr shoqatat anėtare. Nė kėtė vėshtrim diksutuan Jashar Gashi, Muharrem Binaku, Xhafer Balaj. Ahmet Bella, Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi. Kėto diksutime mund tė pėrmblidhen me nevojėn e bashkėpunimit mė tė thellė ndėrmjet shoqatave dhe Unionit. U tha se kryesia dhe administrata e Unionit janė kurdoherė tė gatshme pėr tė dnihmuar shoqatat nė shumė aspekte. U kėrkua nga shoqatat qė tė kryejnė me kohė obligimet statutare, qė tė paguajnė anėtarėsinė, tė dėrgojnė dokumentacionin nga mbledhjet e tyre vjetore dhe tė informojnė me kohė pėr veprimtaritė e tyre me qėllim qė kėto aktivitete tė publikohen nė webbin zyrtar tė Unionit.

Para pėrfundimit tė mbledhjes vjetore, Xhafer Balaj informoi delegatėt me parapėrgaditjet pėr mbajtjen e Festivalit tė VII tė Foklorit Shqiptar, qė do tė mbahet nė Växjö mė 25 maj tė kėtij viti dhe me bashkėpunimin e frytshėm qė ka shoqata e tyre ”Liria” me organet komunale.

Ramadan Reshitaj

 

 

Växjö:

Pėrgaditjet pėrfundimtare pėr Fetsivalin e Folklorit

 

 

 

Xhafer Balaj, kryetar i

Kėshillit Organizativ

tė Festivalit tė VII tė Foklorit

 

Tashmė janė kryer pothuajse tė gjitha parapėrgaditjet pėr mbajtjen e Festivalit tė VII-tė tė Folklorit Shqiptar nė Diasporė. Kėshtu u tha nė takimin e fundit tė Kėshillit Organizativ tė kėtij Fetsivali tradiconal qė organizohet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

Xhafer Balaj, kryetar i Kėshillit Organizativ, theksoi se nė Fetivalin e sivjem, qė do tė mbahet nė Växjö mė 25 maj, tashmė kanė paraqitur pjesėmarrjen ansamblet folklorike, grupet muzikore dhe raposodėt e folklorit shqiptar qė veprojnė nė qytete tė ndryshme tė Suedisė. Nė Festivalin e sivjem do tė garojė edhe njė ansambėl i diasporės shqiptare nga qyteti Lecho i Italisė. Jashtė konkurencės, me program do tė prezantohen edhe ansamblet suedeze dhe tė etniciteteve tė tjera qė jetojnė dhe veprojnė nė Växjö e rrethinė.

Tė gjithė pjesėmarrėsit, ditėn e festivalit,  nė Växjö duhet tė arrijnė nė orėt e mėngjesit dhe ata do tė takohen nė Parkun e qytetit (Folkets park). Bashkarisht do tė hanė mėngjes dhe pastaj nė orėn 11,00, tė veshur me costume kombėtare dhe me pėrcjellje tė muzikės folklorike shqiptare, do tė defilojnė deri nė qendėr tė qytetit. Ky defilim dhe programi kulturor nė qendėr tė qytetit dot ė jetė i pėrbashkėt me ansmablet tjera, qė gjithashtu janė tė angazhuara nė Manifestimin tradicional kulturort ė komunės sė Växjös ”Vårt stad”. Pas defilimit dhe programit tė pėrbashkėt nė qendėr tė qytetit, pjesėmarrėsit do tė rikthehen nė Parkun e qytetit, ku do tė drekojnė bashkarisht. Pjesa zyrtare e Festivalit tė VII do tė fillojė nė orėn 16,00. Tė gjitha pikat e prezantuara do tė pėrcillen dhe do tė vlerėsohen nga Juria e Festivalit, nė bazė tė vendimėve tė sė cilės, organizatori do tė ndajė Shpėrblimet dhe Mirėnjohjet pėr mė tė dalluarit. Pas pėrfundimit tė pjesės zyrtare, do tė mbahet Mbrėmja e pėrbashkėt shoqėrore.

Ahmet Bella, Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi, anėtarė tė Kryesisė sė Unionit, gjatė takimit, vlerėsuan lartė angazhimin e veprimtarėve tė shoqatės ”Liria” tė Växjös pėr  realizimin e kėtij maniofestimi tradicional.

R.R.

 

Nga shoqata ”Ilirida” e Nybros

 

Shtohet bashkėpunimi i ndėrsjell

 

Disa anėtarė tė Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tė prirė nga Ahmet Bella, sekretar organizativ dhe ekonomik, nė fillim tė majit, vizituan Shoqatėn ”Ilirida” nė Nybro. Me kėtė rast, nė lokalet e shoqatės ”Ilirida” u zhvillua njė takim i pėrbashkėt mes udhėheqėsve tė Unionit dhe tė veprimtarėve tė ”Iliridės”. Nė kėtė takim mori pjesė edhe veprimtari i shquar, Sadulla Zendeli – Daja, i cili sė bashku me disa bashkėatdhetarė tė tjerė, para shumė vitesh kanė qenė themeluesit e kėsaj vatreje shqiptare.

 

   

 

Defrim Popaj, kryetar dhe Musa Reēi, sekretar nė shoqatėn "Ilirida" tė Nybros

 

         

                       Ahmet Bella, sekrtera i Unionit dhe Sadulla Zendeli - Daja veprimtar veteran

 

Defrim Popaj, kryetar i shoqatės dhe Musa Reēi, sekretar, pasi u dėshiruan mirėseardhje pėrfaqėsuesve tė Unionit,  nė vazhdim shfletuan pjesė nga historiku dhe veprimtaria e begatshme e kėsaj shoqate. U tha se shoqata ka njė varg veprimtarish me anėtarėt e vetė tė moshave dhe tė gjinive tė ndryshme. Ndėr aktyivitetet mė masovike, u theksua manifestimi pėr shėnimin e 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė si dhe Pikniku tradicional qė shoqata “Ilirida” organizon pėr ēdo vjet me anėtarėt e vet.

Veprtimtari i shquar i kėsaj shoqate, mėsimdhėnėsi  Raif Mehmeti, pėrmendi edhe bashkėpunimin qė kanė me shoqatėn nxėnėsit shqiptarė tė Nybros, tė cilėt ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe. Ai falenderoi shoqatėn si dhe lavdėroi kontributin e prindėrve pėr bashkepunimin qė kanė me shoqatėn dhe me shkollėn.

Sadulla Zendeli – Daja potencoi kontributin e madh tė bashkėkombasėve nė Nybro pėr themelimin e shoqatės si dhe angazhimin e tyre pėr shkollimin e fėmijėve. Ai tha se sot nė mesin e shqiptarėve qė jetojnė nė Nybro, ka mbi 200 intelketualė dhe ekspretė tė lėmive tė ndryshme.

Rreth bashkėpunimit nė mes tė shoqatės “Ilirida” tė Nybros dhe shoqatės “Kosova” tė Kalmarit, foli Jashar Gashi, kryetar i shoqatės “Kosova” dhe njėherit anėtar i Kryesisė sė Unionit. Ai theksoi se bashkėpunimi i frytshėm do tė vazhdojė edhe nė tė ardhmen.

Ahmet Bella, Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi, anėtarė tė Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, pėrgėsuan veprimtarėt e shoqatės “Ilirida” pėr angazhimin dhe pėr veprimtaritė qė po zhvillojnė. Nė mesin e shoqatave tona anėtare, shoqata e Nybros, ka rerspekt tė posaēėm, pėr aktivitetet dhe pėr faktin se pjesa mė e madhe e anėtarėve tuaj janė nga viset shqiptare tė Maqedonisė. Ne u gėzohemi veprimtarive tuaja dhe shprehim gadishmėrinė tonė pėr t“ju mbėshtetur nė tė gjitha aspketet.

Vizita jonė nė Nybro, ėshtė nė vazhdėn e vizitave qė anėtarėt e Kryesisė sė Unionit ua bėjnė shoqatrave tona anėtare, nėnvizoi Ahmet Bella. Unioni, si asociacion i organizuar nė nivel tė Suedisė dhe shoqatat tė organizuara nė nivel lokal, duke bashkėvepruar edhe nė tė ardhmen do tė kontribuojmė pėr ruajtjen e gjuhės, tė traditės dhe tė kulturės sonė kombėtare. Bashkėpunimi i ndėrsjell do tė thellohet nė vazhdimėsi dhe rezultatet nuk do tė na mungojnė.

R.R.

 

Suedia mbėshtet reformimin e sistemit tė drejtėsisė nė Kosovė

 

 

Delegacioni nga Ministria e Punėve tė Jashtme i Suedisė nė vizitė Kosovės

Njė delegacion nga Ministria e Punėve tė Jashtme tė Suedisė, i kryesuar nga Ann-Marie Bolin Pennegård, ambasadore, pėrfaqėsuese nė CIVCOM nė Bruksel, kėto ditė  kanė vizituar Ministrinė e Drejtėsisė tė Republikės sė Kosovės. Ata janė pritur nga zėvendėsministri, Abdyl Ymeri, ndėrsa tė pranishėm nė takim ishin edhe kryeprokurori i shtetit, Ismet Kabashi dhe kryetari i Gjykatės Supreme, Fejzullah Hasani.  Nė kėtė takim pasi u vlerėsua bashkėpunimi dhe ndihma e Suedisė dhėnė pėr Kosovėn, u diskutua pėr reformimin e sistemit tė drejtėsisė, pėr bashkėpunimin me EULEX-in dhe pėr punėt qė janė duke i bėrė institucionet e Kosovės nė forcimin e rendit dhe ligjit.  Zėvendėsministri Ymeri, para mysafirėve prezantoi punėt qė janė bėrė dhe janė duke u bėrė nė reformimin e sistemit tė drejtėsisė nė Kosovė dhe bashkėpunimin e institucioneve tė Kosovės me EULEX-in dhe institucionet tjera ndėrkombėtare qė veprojnė nė vendin tonė.

Ndėrsa, kryeprokurori Kabashi dhe kryetari i Gjykatės Supreme Hasani, prezantuan funksionimin e sistemit tė ri gjyqėsor dhe prokuroria tė filluar nga janari i kėtij viti.

Pėrfaqėsuesit nga Suedia, pasi ofruan mbėshtetjen e tyre nė reformimin e sistemit tė drejtėsisė, inkurajuan institucionet e Kosovės pėr vazhdim tė reformimit tė drejtėsisė, qė sipas tyre, reforma nė vendosjen e sundimit tė rendit dhe ligjit, ėshtė proces i vazhdueshėm pėr secilin shtet, informon e pėrditshmja Bota sot.

 

 

Manifestimi qėndror i shėnimit tė 5-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės nė Suedi

 

Atdheu nė mendje dhe nė zemėr

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi nderoi me mirėnjohje dhe lavdata publike shoqatat, afaristėt dhe vperimtarėt mė tė dalluar gjatė vitit

 

  

 

                                                                                        Nga manifestimi qėndror i shqiptarėve nė Suedi, i mbajtur nė qytetin e Boråsit

 

        Manifestimi qėndror pėr shėnimin e 5-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės pėr Suedi, nėn organizimin e Unionit tė Shoqatave Shqiptare, u mbajt nė qytetin e Boråsit, nėn nikoqirllekun e Shoqatės ”Dardania”. Vepårimtarėt e “Dardanisė” nė Borås, ambijentet e shkollės ku do tė mbahej manifestimi, I kishin stolisur me flamuj kombėtar, flamuj tė Kosovės dhe me ata tė shetit mikėpritės suedez.  Ky manifestim u zhvillua nė dy pjesė, nė pjesėn akademike dhe me programin kulturor. Pas intonimit tė Hymnit qė u bė nga amatorėt e shoqatės lokale dhe atyre tė shoqatės ”Liria” nga Vekshjo, pėr 17 shkurtin – Ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės njė fjalė rasti e mbajti kryetari i shoqatės ”DardaniaIF”, Muharrrem Binaku.

-          Jemi sonte kėtu pėr tė nderuar sė bashku njėrėn prej ngjarjeve mė tė rėndėsishme nė

hisorinė tonė kombėtare, pėr tė nderuar Pavarėsinė e Kosovės, nė 5-vjetorin e shpalljes sė saj. Pėr tė ardhur deri te kjo ditė, Kosovės iu deshėn pėrjkeje tė parreshtura, tė derdhet shumė gjak, tė bėhet rezistencė paqaėsore por edhe luftė e armatosur, sepse nga barabaria serbe ishte rrezikuar ēenėsia shqiptare. Kėsisoji shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, ėshtė kryevepra mė e madhe s shqiptarėve, nga luftrat e Skėnderbeut e Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė e deri mė sot. Ky akt bėri dhe do tė bėjė krenar ēdo shqiptar ku do qė ai jeton sot, nė Shqipėri, nė Kosovė apo kudo tjetėr nė botė, tha Muharrem Binaku. Ai pastaj foli pėr historikun dhe veprimtarinė e shoqatės ”Daradnia” nė Borås, duke theksuar se sė pari u themelua njė klub fudbolli qė u pagėzua me emrin Dardania. Klubi ”Dardania” qė nga fillimi ka arritur suksese tė njėpasnjėshme duke u nderuar me vendin e parė nė tė gjitha Ligat ku bėnte gara. Aktualisht gjendet nė Ligen e Pestė. Duke pėrfunduar fjalėn e vetė, kryateri i kėsaj shoqate theksoi se vizioni i tyre ėshtė qė duke zhvilluar aktivitete kulturore dhe sportive synojnė t“i afrojnė bashkėkombasit dhe tė kultivojnė gjuhėn kulturėn dhe traditėn e tė parėve.

 

Pas pavarėsisė sė Kosovės, do tė vije bashkimi kombėtar

 

Nė emėr tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, pėrshėndeti Ahmet Bella, sekretar organizativ dhe pėr ēėshtje ekonomike tė Unionit. Ai pos tjerash tha: ”Shumė shqiptarė dhe atdhetarė flijuan jetėn e tyre pėr kėtė ditė tė madhe. U dasht tė derdhet shumė gjak, u dasht tė bėhen shumė sakrifica pėr kėtė liri dhe pėr kėtė pavarėsi. Por duke iu falenderuar menēurisė dhe veprės vizionare tė Presidentit historik , dr Ibrahim Rugovės, luftės heroike tė UĒK-sė men ė krye komandantin legjendar Adem Jashariu, nė tokėn ilire, nė truallin dardan, nė Kosovėn heroike u grit edhe njė flamur, u komponua edhe njė himn kombėtar. Sot ne shprehim respektin dhe nderimin tonė tė madh pėr tė gjithė ata qė u sakrifikuan pėr kėtė ditė historike. Por mbesim me shpresė se shumė shpejt do tė vijė njė ditė e tretė historike pėr tė gjithė shqiptarėt Dita e bashkimit tė tė gjitha trojeve ilire.”

Ai foli edhe pėr rrjedhat aktuale shoqėrore e politike nė Kosovė, pėr vėshtėristė qė po ballafaqohet popullata atje me papunėsinė, varfėrinė dhe me dukuritė negative si korrupcioni, krimi i organizuar si dhe pėr format pėrmes sė cilave mergimtarėt kudo qė janė nė botė, pra edhe kėta nė Suedi qė mund tė ndihmojnė nė zhvillimin mė tė shpejtė ekonomik.
Ndėrkaq duke folur pėr veprimtaritė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tha se Unioni nė gjiun e vet tubon 35 shoqata anėtare me mėse 6500 anėtarė qė jetojnė dhe vperojnė nė mjedise tė ndryshme tė Suedisė dhe angazhohen pėr ruajtjen e identitetit kombėtar.

Pastaj pėrfaqėsues nga shoqtat anėtare tė Unionit, qė kishin ardhur nga shumė qytete tė Suedisė pėr tė festuar bashkarisht  5-vjetorin e pavarėsisė sė Kosovės, pėrshėndeten me radhė pjesėmarrėsit e manifestimit nė Borås. Nė emėr tė shoqatės ”Liria” nga Vekshjo pėrshėndeti kryetari i shoqatės, Islam Islami, nė emėr tė Shoqatės Familjare Shqiptaro-suedeze nga Geteborgu pėrshėndeti kryetari Muharrem Nura, nė emėr tė shoqatės ”Colegium-muzikum” nga Malmė dhe nė emrin e Aktivit tė Grave pranė Unionit tė shoqatave, pėrshėndeti Advije Hoxha, nė emėr tė shoqatės ”Besa” nga Malmė, pėrshėndeti sekretari Fisnik Demjaha dhe nė emėr tė shoqatės Shqiptaro-suedeze nga Hesleholmi pėrshėndeti kryetari Fevzi Ademi.

Manifestimin nė Borås me telegrame pėrshėndetjeje e nderuan edhe Ruhi Hado, Ambassador i Republikės sė Shqipėrisė nė Suedi, Ambasadori i Republikės sė Shqipėrisė nė Danimarkė, Arben Cici dhe Ambasada e Republikės sė Kosovės nė Suedi.

Telegrame kishin dėrguar edhe shoqatat ”Pavarėsia” nga Enkopingu, “Liria” nga Jonkopingu, “Dardania” nga Norrtelje, “Hand I hand” nga Malmė, shoqata ”Viktoria” nga Trelleborgu, shoqata ”Ardhmėria” nga Kristianstadi, ”Collegium-dardanum” nga Fallkenmbergu dhe shoqata ”Dardania” nga Malmė. Manifestimin pėrmes telegrameve e pėrshėndetėn edhe Fikrije Bajraktari, kryetare e unionit, veprimtarėt dr Muhamet Shatri, Ragip Reēica, Sadulla Zendeli – Daja, Avni Asani dhe ish kryetari i LASH ”Naim Frashėri” pėr Suedi, profesor Bedri Paci.

 

U nderuan pėr punė dhe pėr aktivitete

 

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, pėr shoqatat dhe  veprimtarėt mė tė dalluar ndau Mirėnjohje dhe Lavdata Publike. Nėr bazė tė vendimit tė Kryesisė, duke filluar nga ky vit, pėr nderė tė Ditės sė Pavarėsisė sė Kosovės, Unioni pėr ēdo vit do tė shpallė Veprimtarin e Vitit dhe Afaristin e vitit. Pėr vitin 2012 Veprimtar i Vitit u shpall Avni Asani, kryetar i shoqatės ”Liria” nė Jonkoping, kurse Afarist i Viti u shpall Halim Hoti, nga Varbergu.

Me mirėnjohje nga Unioni u nderuan edhe shoqata ”Dardania” nga Borosi, shoqata ”Liria” ga Vekshjo, Grupi i nxėnėsve shqiptarė nga Trenamo dhe ai i nxėnesve nga Alingsosi. U nderua edhe Klubi fubdollistik ”Dardania IF” nga Borosi.

Po kėshtu pėr kontributin e dhėnė nė kuadėr tė shoqatės dhe pėr veprimtaritė tjera, shoqata ”Dardania” nga Borosim e Levdata Publike nderoi veprimtarėt: Kadri Mehmeti, Symeja Abdija, Teuta Shabani, Fetah Seferi, Ekrem Binaku, Qerim Tafilaj, Nehat Hashani, Abdulklah Gėrxhaliu, Faton Kosova, Besnik Xhemajli, Halim Hoti dhe Brahim Shala. Lavdata iu ndanė edhe Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, Shoqata ”Liria” nga Vekshjo, Shaban Kadriu, AB Bostäder, Enes dhe Sara Xhemajli.
Te flm
 

 

”Xhamadani vija, vija….ėshtė Kosova, ėshtė Shqipėria”

 

Pas pjesės akademike, manifestimi nė Boros vazhdoi me programin kulturor. Djemė e vasha, amatorė tė shoqatave  ”Dardania”,  nga Borosi dhe ”Liria” nga Vekshjo dhe grupet e nxėnėsve nga Trenamo e Alingsosi, mbushėn zemrat e tė pranishmėve ne manifestim me ngazėllim, me mall dhe me krenari. Veshja e tyre me kostume kombėtare, shoqėrimi i valleve me flamujė kombėtar dhe tė Kosovės, lėvizjet ritmike tė duarve, kėmbėve dhe trupave tė tyre tė njomė, bėnė qė sallat ė mbushej me duartroktije frenetike dhe tė gjithė tė pranishmit tė ndjeheshin me mendje e me zemėr sikur nė mes tė atdheut. Ishin njė varg kėngėsh e vallesh burimore shqiptare qė tronditėn pėr tė mirė ndjenjat e publikut. Dhe si mos tė trazoheshin ndjenjat kur mėrgimtarėt qė gjenden larg atdheut, dėgjojnė, shikojnė dhe pėrjetojnė vallen e bukur kuashtuar Pavarėsisė sė Kosovės?!

Programin kulturor e mbajtėn edhe Arjeta Binaku, Donika Nita, Fortesa Ajdini, grupet dhe ansamblet nga Borosi e Vekshjo me vallet dhe kėnget e zgjedhura. Ata kėnduan dhe vallėzuan pėr pavarėsinė, pėr lirinė, pėr atdheun, pėr shqiponjat qė fluturojnė tė lira mbi malet dhe fushat e Kosovės pėr pėr trimat, heronjt por edhe pėr bareshat e Kosovės. Gjatė do tė mbahet nė mend sidomos paraqitja e voglushes 5-vjeēare, Sara Xhemajli, e cila me kėngėn ”Xhamadani vija,vija…”, me lėvizjet e lira sikur tė njė artisteje tė vėrtet, disa herė u kthye nė skenė pėr t“ia plotėsuar dėshirėn publikut tė ngazėlluar. Posaēėrisht ishite simpatike pėrshėndetja e saj kur me gishtrinjtė e duarvet ė njoma emetonte flutrurimin e lirė tė shqiponjės.

Pas pjesės zyrtare, pjesėmarrėsit nė manifestimin e Borosit i argėtoi deri vonė solisti i talentuar nga Engelholmi, Robert Hoti me grupin e tij.

 

Ramadan Reshitaj

 

Si kaloi festa nė Borås do tė shihni nga fotografitė e bėra nė atė mbrėmje

     

Muharrem Binaku, kryetar i shoqatės "Dardania" tė Boråsit            Ahmet Bella                           Islam Islami            Advije Hoxha           Fevzi Ademi                 Ramadan Reshitaj

      

   

   

    

    

       

  

 

 

Turniri i fotbollit nė Kalmar pėr nder tė 5-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės

 

KIDS OF KALMAR – FITUES I TURNIRIT

 

Pėr herė tė parė nė turnir debytuan edhe dy ekipe tė pionierėve.

 

Pėr nder tė 5 vjetorit tė Ditės sė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikes sė Kosovės, Unioni i Shoqatave nė Suedi  nė Kalmar organizoi Turnirin Tradicional nė fotboll tė vogėl. Bartėse e organizimit ishte Shoqata ”Kosova” e Kalmarit, kurse nė kėto gara  morėn  pjesė 9 ekipe senioresh dhe debytuan 2 ekipe fėmijėsh. Pas hapjes solemne e cila u bė nga ana e z.Jashar Gashit dhe prezantimit tė ekipeve pjesėmarrėse si dhe shpjegimit tė rregullave tė lojės, startoi manifestimi me ndeshjen e pionierve, tė cilėt treguan njė angazhim shumė tė madhė nė vetė lojen e tyre. Ishte kėnaqėsi pėr mėse 250  shikues tė pėrcillnin njė lojė interesante tė fėmijve, tė cilėt janė njėherazi luajnė edhe nė klubet e ndryshme tė fotbollit nė Kalmar. Loja e tyre dėshmoi edhe njėherė se ata  janė  ardhmėria e fotbollit. Organizimin e ndeshjes nė mes tė dy ekipeve tė fėmijve e udhėhoqi  veprimtari i sportit, Gėzim Krasniqi.

Ndeshjet, nė bazė tė shortit, u zhvilluan nė dy grupe garuese.

Nė grupin A:  1.Karlskrona boys ,2.Shemis talent, 3.Queens way , 4.Liridona  dhe 5.Kosova

Nė grupin B: 1.Ilirida, 2.Kids of Kalmar, 3.Dukagjini, 4.Shqiptarėt

 

Ndeshjet dhe rezultatet:

Karlskrona boys- Shemis talent 3-1

Queens way-Liridona 3-0

Ilirida-Kids of Kalmar 0-6

Dukagjini-Shqiptarėt 3-2

Shemis talent-Kosova 5-1

Liridona- Karlskrona boys 3-5

Kids of Kalmar-Dukagjini 4-0

Queens way-Kosova 0-0

Shqiptarėt –Ilirida 1-0

Kosova –Karlskrona boys 0-5

Shemis talent – Liridona 3-1

Ilirida - Dukagjini 6-3

Karlskrona boys-Queens way 2-0

Kids of Kalmar- Shqiptarėt 4-0

Liridona - Kosova 0-4

Queens way – Shemis talent 0-2

 

Ndeshjet gjysėmfinale u zhvilluan nė mes tė: Karlskrona boys – Ilirida 5-0

Kids of Kalmar- Shemis talent 3-3 dhe vazhdimet nė formen Sadden death ku nuk u arrit fituesi, pastaj vazhduan ekzekutimi i tre penaltive, ku edhe mė tutje nuk kishte fitues, kėshtu qė ekipet vazhduan me egzekutimin e penaltive gjėrė sa nė fund dual fitues ekipi Kids of Kalmar me rezultat pėrfundimtar 4-3. Ishte kėjo njė ndeshje mjaftė interesante e cila ngriti mjaftė tensione sporti dhe u ngjalluan deshirat pėr fitore nga tė dyja ekipet ku kvaliteti i fotbollit tė treguar ishte shumė i lartė. Nė ndeshjen pėr vendin e tretė nė mes tė ekipeve Ilirida – Shemis talent u zhvillua njė lojė mjaftė e forte ku ekipi Ilirida nga Nybro shfrytėzojė pėrparėsinė e saj pasi qė ekipi Shemis talent ishte I raskapitur( nga angazhimi nė ndeshjen e mėparėshme kunder Kids of Kalmar), kėshtu qė ndeshja e tyre pėrfundojė me rezultat 3-1 nė favor tė Iliridės, kėshtu qė Iliridės i takojė vendi i tretė.

Para fillimit tė ndeshjes gjysėmfinale dhe asaj finale, fėmijėt luajtėn edhe njė ndeshje pėr tė cilėn ata vetė e iniciuan. Treguan edhe njėherė njė angazhim shumė tė madhė dhe njė deshirė pėr tė marrė pjesė nė gara tė kėtij lloji. Ishte njė kėnaqėsi e veqantė pėr ne. Z.Gėzim Krasniqi me pėrfundimin e lojė i dekoroi tė gjithė fėmijėt me medale tė arta.

Nė ndeshjen finale tė zhvilluar nė mes tė Kids of Kalmar kundėr Karlskrona boys, e cila pėrfundojė me rezultat 2-1 nė favor tė Kids of Kalmar, u zhvillua njė ndeshje mjaftė e forte dhe interesante.

Tė dyja ekipet ishin tė motivuara pėr fitore dhe treguan njė angazhim tė jashtėzakonshėm me shumė akcione ekipore dhe shumė aftėsi fotbolli. Ishte njė ndeshje fotbollistike mjaftė interesante, shikuesit paten rastin tė shofin njė fotboll mjaftė tė mire.

Tensionet ishin rritur dhe referėt Valdet Belegu dhe Edmond Sula paten mjaftė punė qė tė i qėtėsojnė tensionet dhe tė mbajnė lojėn nėn kontrollė. Referėt treguan dijerin e tyre dhe eksperienca e tyre ishte shumė e nevojshme nė disa momente kėshtu qė e gjithė loja u zhvilluan nė suazat e rregullave tė fotbollit. Duhet falenderuar referėt pėr punėn e bėrė. Ndeshja finale pėrfundojė me rezultat 2-1 nė favor tė Kids of Kalmar.

Kids of Kalmar u bėnė fitues tė turnirit.

Vendit tė Parė, tė Dytė dhe tė Tretė iu ndanė shperblime nga ana e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi si Kupa dhe Diploma si dhe nga ana e Shoqatės “Kosova” e Kalmarit.

Ishte kėjo njė manifestim i veqantė pėr festimin e 5-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės nė tė cilėn Unioni i shoqatave shqiptare nė Suedi nė bashkėpunim me shoqatėn kulturore shqiptare “Kosova” tė Kalmarit,tė cilėt treguan angazhimin e tyre maksimal qė tė gjithė shqiptarėt e kėtij regjioni tė festojnė sė bashku kėtė ditė tė madhe pėr gjithė ne.

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, tregoi edhe njė herė interesimin dhe angazhimin e saj pėr suksese dhe bashkpunime me shoqatat tė cilat janė nėn ambrelen e saj qė nė kuadėr tė aktiviteteve tė ndryshme tė manifestohet kultura jonė shqiptare nė diasporė. Pėrfaqėsuesit e kryesisė sė Unioni ishin presentė nė manifestim ku z. Fevzi Ademi, pėrgjegjės pėr aktivitetet e sportit nė kryesin e Unionit, pėrshendeti pjesėmarrėsit e turnirit dhe ju urojė 5 vjetorin e pavarėsisė sė Kosovės.

Duhet cekur njė falenderim tė veqantė shoqatės kulturore shqiptare “Kosova” tė Kalmarit pėr angazhimin dhe organizimin e turnirit, e sidomos anėtarėve tė kryesisė e nė veqanti z.Jashar Gashit i cili me punėn e tij tregoi se shqiptarėt dinė tė organizohen dhe tė organizojnė.

Jashar Gashi

Fotografi nga Turniri i Fodbollit nė Kalmar

         

 

    

 

                                                              

                        Fudbollistėt eKalmarit qė zunė Vendin e Parė                                                      Fubdollistėt e Kalrskronės qė zunbė Vendin e Dytė

 

 

 

 

5-Vjetori i Pavarėsisė sė Kosovės u shėnua edhe nė Nybro

 

 

                 

          Musa Reēi                                                      Raif Mehmeti

Mė 16 shkurt, nė lokalet e Shoqatės "ILIRIDA" nė Nybro u mbajt njė koktej pėr nder tė 5 vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės. Ishin tubuar tė gjithė nė mbrėmjen e asaj tė shtuneje pėr tė festuar ngjarjen mė tė madhe tė shqiptarėve me rastin e shpalljes sė Kosovės shtet.Tė pranishmit me njė mirėseardhje i pėrshėndet z.Musa Reēi sekretar i shoqatės. Musai ėshtė fjalė pak e punon shumė.Nė fytyrėn e tij vėrehej njė ndjenjė e fuqishme gėzimi dhe krenarie edhe pse me fjalė nuk shprehej shumė. Ai pėr disa vjet rresht ishte nė ballė tė aksioneve dhe organizimeve e tubimeve qė bėheshin pėr Kosovėn si dhe kryetar i fondit "Vendlindja thėrret". Me origjinė ėshtė nga Veleshta po njė pjesė tė jetės sė tij si nxėnės dhe student i kaloi nė Prishtinė. Ai aty edhe mė drejtpėrdrejt u brymos me ndjenjat atdhetare dhe i pėrjetoi edhe ngjarjet e mėdha qė tronditėn themelet e Perandorisė Jugosllave, Demonstratat e 81'es.
Ai pa humbur kohė, sepse pėr nga natyra ėshtė tepėr i pėrpikt, ia dha fjalėn z.Raif Mehmeti,arsimtar i gjuhės amtare dhe aktivist i shoqatės, i cili foli pėr historikun e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe nė rend tė parė kontributin e mėrgatės shqiptare tė kėtij qyteti. Ai nė mes tjerash u shprehė kėshtu:

”Tė nderuar bashkėkombas, e ndjej veten tepėr tė privilegjuar qė jam nė mesin tuaj dhe qė jemi mbledhur sė bashku nė kėtė koktej pėr tė shėnuar 5 vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės, njė ngjarje mė e madhja dhe mė e shėnuar nė historikun e shqiptarėve pas Kuvendit tė Vlorės. Kosova dhe trevat shqiptare nė ish Jugosllavi, pėrjetuan gjatė 1 shekulli vrasje, dėbime, burgosje, luftėra, masakra, dhunė fizike dhe prapė nuk u zhbėn, qėndruan den baba den nė trojet e tyre.

Noli i madh nuk thoshte kot "Mbahu nėno mos kie frikė se ke djemtė nė Amerikė".

Tė tillė u treguan edhe shqiptarėt e Nybrosė. Kėtu ata erdhėn herėt dhe sot konsiderohen si njėra ndėr kolonitė mė tė hershme nė mėrgatė. Ata fillimin edhe kėtu e patėn tė vėshtirė dhe me plotė sfida e sakrifica. Edhe pse pushtuesi nuk i la tė qetė edhe kėtu, nuk u dorėzuan, nuk u mposhtėn por vepruan dhe veprimet e tyre i bėn bashkė e nė koordinim. Prandaj si hap tė parė qė bėn ishte hapja e shkollės shqipe nė baza kombėtare.

Jo rastėsisht si prijės tė tyre zgjodhėn z.fil.mag Sadulla Zendeli- Daja, atėherė i emruar si drejtor biblioteke nė gjimnazin "Åkrahäll", e i cili bashkė me prindėrit shqiptarė, jo vetėm qė i thanė ”Jo” Serbisė dhe Jugosllavisė, po morėn guximin qė tė marrin pjesė nė tubime e demonstrata nėpėr Evropė, kundėr gjenocidit qė ushtronte pushteti sllavokomunist nė trevat shqiptare. Kosova pėr ta ishte gjaku qė nuk falet, andaj edhe gjithmonė punuan qė ajo ti shėroj plagėt e saj, qė ajo tė ēlirohet dhe tė bėhet shtet. Ky komunitet shqiptar nėse e marrim periudhėn 1989-2001, ju pėrgjigj tė gjitha aksioneve qė u bėn pėr Kosovėn e rreth Kosovės. Nga Aksioni i grumbullimit tė Armatimit, tė 3%, ndihmė arsimit shqip, ndihmė Drenicės e deri te fondi "Vendlindja thėrret", ku fuqishėm ndihmuan me tė gjitha mundėsitė qė patėn luftėn e UĒK-sė nė Kosovė dhe nė Maqedoni.

Sot ky komunitet i ka meritat e tij historike, bashkė me shoqatėn "ILIRIDA" dhe ka arsye tė jetė ballėhapur e tė festojė festėn e Pavarėsisė sė Kosovės.

Nga kjo fjalė rasti nuk mund tė lė pa pėrmendur ndarjen nga jeta tė bashkatdhetarit tonė, mėrgimtarit tė parė nė kėtė qytet, veprimtarit tė orėve tė para tė organizimit tonė kėtu z.Qenan Useini, duke u lutur qė shpirti i tij tė prehet nė paqe.
Nder dhe lavdi pėr Komandantin e UĒK-sė,Adem Jashari dhe gjithė Dėshmorėt e Kombit.

Rroftė populli shqiptar kudo qė ėshtė. Rroftė komuniteti shqiptar i Nybros dhe gjithmonė pastė mirėsi, mbarėsi, jetoftė lirshėm dhe festoftė gjithmonė kėshtu!” tha ndėr tė tjera Raif Mehmeti.
Pastaj ai i lexoj edhe dy poezi tė shkrimtarit tonė tė madh Ali Podrimja "Kosova ėshtė gjaku im qė nuk falet" dhe ”Unė biri Yt Kosovė".
Gjatė bisedės nė kėtė koktej me bashkatdhetarin tonė z.Ramiz Hasani qė ishte nė mesin e shqiptarėve tė parė kėtu u vėrejt tek ai ndjenja e krenarisė dhe e falėnderimit, qė ne sot ju jemi aq shumė mirėnjohės pėr kontributin e tyre tė dhėnė pėr ēėshtjen kombėtare nė kohėt mė tė vėshtira. Kohėt sot ndryshojnė dhe ne festojmė tė lirė e pa na penguar askush.

Kėshtu ishte thėnja edhe e dy anėtarėve mė tė vjetėr nė moshė qė ishin prezent z.Faik Qoku dhe z.Nafi Dalipi.

Programi vazhdoj me kėngė e valle dhe se tė gjithė nė fund falėnderuan kryesinė e Shoqatės "ILIRIDA" me nė krye z.Defrim Popaj, kryetar dhe z.Musa Reēi,sekretar pėr organizimin e kėtij koktej pėr nder tė 5 vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės.

 

 

Suedia kėrkon rikthimin e regjimit tė vizave

  • Ministri i Entit shtetėror tė Migrimit Tobias Billstrom, kėrkon nga tė gjitha shtetet e Bashkimit Evropian rikthimin e regjimit tė vizave pėr shtetet e Ballkanit Perendimor

Suedia aktualisht po ballafaqohet me rritjen e nurmit tė personave tė cilėt kėtu po vijnė pėr tė kėrkuar azil. Organet kompetnete qė mirren me kėto ēėshtje potencojnė posaēėrisht numrin e madhė tė azilkėrkuesve qė vijnė nga shtetet e Ballkanit Perendimor pas heqjes sė regjimit tė vizave qė pėr kėto shtete u bė para do kohėsh. Nė kėtė drejtim, sipas tė dhėnave zyrtare me azilantė tė rrejshėm prinė sidomos Serbia. Por nė kėtė listė janė edhe Shqipėria, Bosna e Hercegovina, Maqedonia, dhe Mali i Zi.

Ministri pėr ēėshtjet e migrimit, Tobias Billstrom, kėto ditė u ka shkruar letėr tė 26 shteteve tė Bashkimit Evropian me kėrkesė qė tė rikthehet regjimi i vizave pėr shtet e lartėpėrmendura.

Njerėzit qė kėrkojnė strehim nė Suedi, si shkas e arsye pėrmendin varfėrinė dhe pozitėn e vėshtirė ekonomike nė vendet prej nga vijnė. Por kėto asnjėhereė nuk kanė qenė argumente dhe bazė qė shteti tua aprovojė kėrkesat e tyre. Suedia edhe mė tutje do tė jetė shembull pėr shtetet tjera nė me politikėn e saj bujare ndaj atyre qė kanė nevojė pėr strehim, por nė tė njėjtėn kohė do tė ashpėrsojė rregullat me qėllim tė parandalimit tė azilantėve tė rrejshėm.

Sipas statistikave, pėr ēdo vit nga anė tė ndryshme tė botės, nė Suedi kėrkojnė strehim mesatarisht rreth 60 mijė persona. Por, tė gjithėve asnjėherė nuk iu ka aprovuar kėrkesa. Sipas parashikimeve, sivjet kėtu pritet tė kėrkojnė strehim rreth 54 mijė persona, nga tė cilėt mes 15 – 20 mijė do tė jenė nga Syria.

Ramadan Reshitaj

Me rastin e  shėnimit tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė

 

Rretrospektiva historike e Pavarsisė sė Shqipėrisė

 

Shkruan: Adem Qerimaj


     Duke pėrkujtuar nė mėnyre solemne 100 vjetorin e Pavarsisė sė Shqiperisė mė lejoni qė ne formėn e njė retrospektive historike ta pėrkujtjme rrugėtimin e gjate e krenar,por shpesh herė edhe tragjik e tė rėnduar me skrifica tė shqiptarve drejt pavarsisė.

      Luftėrat dhe pėrpjekjet pėr liri populli shqiptar i vazhdoj edhe pas vdekjes se Skėnderbeut deri me shpalljen e pavarėsisė se Shqipėrisė. Kėto luftėra ne disa periudha kane patur ngritje dhe disa tjera rėnie. Pėrpjekjet tona pėr liri dhe ēlirim te plote nga pushtuesit e huaj e ruajtėn qėnjėn dhe identitetin tonė kombėtar. Ne esencėn e kėtyre pėrpjekjeve qėndronte ideja e bashkimit dhe e luftės kundėr pushtuesve tė shumtė. Nė periudhėn e gjatė tė sundimit tė huaj ndėr shqiptarėt ndodhėn procese tė shumta shoqėrore e politike por ėshtė me rėndėsi tė themi se shqiptari mbeti shqiptar pa u tundur nga kėto stuhi. Konvertimi fetar nuk e ndau nga ideja e tė qenit shqiptar por as tituj dhe shėrbimet nė kuadėr tė Perandorisė. Nė kohen e Pashallėqeve Shqiptare kemi njė fuqizim te kėrkesave pėr autonomi e deri te masat pėr tu shkėputur nga porta e larte dhe pėr te vetėqeverisur. Kėto luftėra pėr liri dhe autonomi nga Porta e larte dhe bashkimi i trojeve shqiptare ne njė vilajete te vetėm vazhduan dhe u forcuan ne kohen e Lidhjes se Prizrenit, sidomos pas traktatit famėkeq te Shėn Stefanit dhe Kongresit te Berlinit ku me vendimet e tyre po copėtoheshin tokat shqiptare dhe po u jepeshin shteteve sllave te Ballkanit.

Kundėr kėtyre masave organet e Lidhjes Shqiptare te Prizrenit krijuan institucione mbrojtėse si ushtria e Lidhjes me komandant te pėrgjithshėm Sylejman Vokshin, hapen shkolla shqipe, gjykata shqiptare, si dhe taksat i paguheshin Lidhjes e jo autoriteteve osmane. Lidhja Shqiptare e Prizrenit ka rendėsi te madhe historike pėr popullin tone, sepse pėr te paren here pas vdekjes se Skėnderbeut e bashkoi mbare popullin shqiptare. Lidhja u shtri ne te gjitha trojet si dhe pėrpunoj njė program te plote kombėtare dhe shtriu luftėn e saj ne rrafshin politik, diplomatik, luftarak dhe kulturoro-arsimor. Lidhja Shqiptare e Prizrenit dėshmoi qenien dhe jetesinė e kombit shqiptar dhe e ndėrkombėtarizoi ēėshtjen shqiptare.

Mirėpo pėrkundėr ndėrkombėtarizimit ēėshtja shqiptare mbeti e hapur e aq mė tepėr pėrfitime territoriale qė patėn shtetet fqinje i rriten apetitet e tyre duke mbajtur gjallė shpresėn pėr copėtim tė mėtutjeshėm tė trevave shqiptare deri nė zhdukjen e plotė tė Shqipėrisė nga harta e Ballkanit. Kryengritjet e viteve 1910-1912 dhe karakteri popullore dhe kombėtare i kryengritjes dhe heroizmi i kryengritėseve ngjallen simpatinė dhe admirimin e qarqeve demokratike evropiane. Kėto Kryengritjet treguan qarte se fundi i okupimit pesėshekullore otoman ne Ballkan po i vie fundi. Shtetet ballkanike duke pare fitoret e kryengritėseve shqiptare, ato u morėn vesh mes veti qe ti zgjidhnin problemet ballkanike ne pėrputhje me interesat e tyre ne kurriz te popullit shqiptar.

Tokat shqiptare u bene objekt pazarllėqesh mes shteteve shoviniste ballkanike dhe pėr ketė qellim ato i shpallen lufte Portės se Larte. Pėr shqiptaret u krijua njė gjendje e re politike tepėr e rende dhe me rreziqe te mėdha. Ne kėto rrethana pėrpara qarqeve atdhetare dhe mbare popullit shqiptar dilnin dy detyra te ngutshme. E para ēfarė qėndrimi te mbanin ndaj konfliktit ballkanik dhe e dyta qka duhej bere pėr ta shpėtuar Shqipėrinė. Rrethet atdhetare brenda dhe jashtė vendit njoftonin Fuqitė e Mėdha se populli shqiptare me arme ne dore do ti del zot Shqipėrisė.

Ndėrkohė te udhėheqėsit kryesore te lėvizjes kishte lindur ideja pėr njė kuvende kombėtare, qe te shqyrtonte gjendjen dhe masat qe do te merreshin pėr shpėtimin e atdheut. Hasan Prishtina Bajram Curri, Isa Boletini po organizonin mbrojtjen e tokave shqiptare dhe po bėnin qėndrese te vendosur ushtrive pushtuese te aleancės ballkanike, kurse Ismail Qemali dhe Luigj Gurakuqi vizituan Bukureshtin dhe Vjenėn per te marre opinionet dhe pėrkrahjen e tyre. Ne kėto takime u shpreh qarte vendosmėria e shqiptareve pėr te mos lejuar copėtimin e vendit dhe pėr krijimin e shtetit shqiptare. Shpallja e pavarėsisė se Shqipėrisė pėrben njė nga ngjarjet me madhore,me te ndritura, me te bekuara te historisė sonė kombėtare. 28 Nėntori ėshtė fryt i pėrpjekjeve dhe i luftėrave te pandėrprera shekullore kundėr zgjedhės se huaj pėr liri,dinjitet kombėtar dhe shtetėrore. Kuvendi Kombėtare i Vlorės e radhiti kombin shqiptar denjėsisht krahas popujve tjerė te Ballkanit dhe Evropės.

Ky ishte fundi i sundimit pese shekullor i perandorisė Osmane, dhe fillimi i vuajtjeve te mėdha nga regjimet fashiste dhe gjenocidiale te Serbisė, Greqisė dhe Malit te Zi pėr me tepėr se gjysmėn e tokave shqiptare dhe popullsinė e tyre. Me ketė fitore historike pėr njė pjese te popullit tone filluan te krijohen kushte pėr zhvillim ekonomik, shoqėrore dhe kulturore ne ato territore qe i administronte qeveria e Vlorės. Me shpalljen e pavarėsisė, populli shqiptar ua preu rrugėn synimeve dhe planeve pėr njė copėtim te plote te Shqipėrisė nga shtetet fqinje shoviniste sllave. Shpallja e Pavarėsisė se Shqipėrisė dhe ngritja e flamurit kombėtare ishte vepėr e pėrbashkėt e mbare popullit shqiptar nga Kosova ne veri e deri ne juge ne Ēamėri nga Adriatiku dhe Joni ne perėndim, deri ne Shkup dhe Kumanove ne lindje.

Pas luftės se pare ballkanike Fuqitė e Mėdha organizuan ne Londėr konferenca e ambasadoreve e cila u hape me 17 dhjetore 1912 dhe u drejtua nga ministri jashtėm i Anglisė Eduard Grei per te shqyrtuar problemet politike te Ballkanit, ku ēėshtje kryesore ku u diskutua ishin kufijtė e Shqipėrisė. Qeveria e Vlorės i paraqiti Konferencės njė memorandum me te cilin kėrkonte qe brenda shtetit shqiptar te pėrfshiheshin te gjitha tokat shqiptare. Konferenca e Londrės nuk i pėrfilli kėrkesat e qeverise se Vlorės dhe me 22 mars 1913 vendosi pėr kufijtė veriore dhe verilindore, duke ia lėnč Serbisė gjithė Kosovėn dhe Maqedoninė e sotme kurse Malit te Zi Plaven Gucine, Hotin, Gruden dhe nje pjese te rrafshit te dukagjinit. Ndėrsa me 11 gusht 1913 konferenca vendosi duke i dhėnė Greqisė Ēamėrinė dhe vise tjera shqiptare ne jug e ne juglindje. Pas sakatosjes se tokave shqiptare Konferenca vendosi ta njohe Shqipėrinė si shtet te pavarur asnjanės dhe nen garancinė e Fuqive te Mėdha.

Ne Kosove dhe ne viset tjera shqiptare me njė sipėrfaqe prej 24 mije km qe u pushtuan nga Serbia e Mali i Zi, u vendos njė regjim ushtarako-policor, dhe ndoqėn politiken e gjenocidit, te shpronėsimit, shpėrnguljes dhe te ndėrrimit te fesė me dhune. Populli shqiptar i Kosovės dhe viseve tjera, pushtuesit Serbo-Malazez i priti me arme ne dore. Ne krye te kėsaj qėndrese ishin patriotet e mėdhenj dhe tribunėt popullor Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini, Elez Isufi etj, te cilėt me luftėn e tyre u pėrpoqėn qe popullsinė e Kosovės dhe viseve tjera te okupuara ta bashkonin me shtetit ame Shqipėrinė. Edhe pas njohjes se Shqipėrisė me 29 korrik 1913 nga fuqitė e mėdha, gjate luftės se pare botėrore me 26 prill u nėnshkrua traktati i fshehte i Londrės ndėrmjet fuqive te Antantės ku u vendos qe pjesa me e madhe e Shqipėrisė te ndahet ne mes te Italisė, Serbisė, Greqisė, dhe Malit te Zi. Ky traktat ishte i turpshėm dhe i cili e eliminonte shtetin shqiptar.

Pėr tu bere balle kėtyre te kėqijave nga traktatet e fshehta, patriotet shqiptar formuan qeta te armatosura, komitete te fshehta dhe klube patriotike. E suksesshme ishte lėvizja kombėtare e Korēės, ku u nėnshkrua njė marrėveshje mes autoriteteve ushtarake franceze me shqiptaret pėr krijimin e krahinės autonome te Korēes, e quajtur Republika e Korēes, ku ne krye te administratės shqiptare ishte Themistokli Germenji. Ne trojet tjera shqiptare, ne vitet 1916-1918 u organizuan qeta te armatosura qe luftuan per liri, me i dalluari me qeten e tij ishte Azem Galica dhe gruaja e tij Shote Galica. Rreziqet per shtetin shqiptar vazhduan edhe ne konferencėn e paqes ne Paris gjate vitit 1919-1920.

Shtetet fituese fqinje ishin per zbatimin e traktatit te fshehte te Londrės pėr copėtimin e Shqipėrisė, por ShBA nuk e pranuan ketė marrėveshje. Presidenti Uillson ishte shprehur pėr vetėqeverisjen dhe te drejtat e kombeve te vogla, ShBA nuk e kishin nėnshkruar traktatin e fshehte te Londrės. Por e keqja e madhe ishte se edhe shqiptaret nuk u paraqiten me njė delegacion te vetėm, por me disa delegacione, pra pala shqiptare nuk mbajti qėndrim te unifikuar por u pėrēa ne dy grupime politike, njeri kėrkonte mbrojtjen amerikane e tjetri atė italiane. Vendimet e Kongresit te Lushnjės ku u rrezua qeveria e Durrėsit dhe u formua qeveria e Sulejman Delvinės, u formua kėshilli i larte [Regjenca] prej katėr vetash dhe kėshilli kombėtar. U miratua Statusi i Lushnjės, ligji themelor i shtetit te ri shqiptar.

Me vendimet e kongresit te Lushnjės dhe me luftėn heroike te Vlorės, me kėto dy fitore Traktati fshehte i Londrės pushoi se qeni. Kjo vendosi fatin e Shqipėrisė se pavarur ne konferencėn e paqes ne Paris. Nga viti 1920 e deri me 1939 Shteti shqiptar pati shume vėshtirėsi por u konsolidua sidomos gjate kohės se mbretit Zog. Me 17 dhjetor 1920 Shqipėria u pranua anėtare e lidhjes se kombeve, lufte te madhe per mospranim bene shtetet fqinje dhe disa shtete mike te tyre. Vlen te theksohet e te nderohet puna e madhe qe beri delegacioni shqiptar me ne krye Fan Nolin.

Pranimi ne lidhjen e kombeve pati rendėsi te veēanet pėr njohjen ndėrkombėtare te shtetit shqiptar dhe te qeverise se tij. Trevat etnike shqiptare tė mbetura jashtė kufijve politik tė atdheut pėrjetuan shtypjen dhe pėrndjekjen e organizuar shtetėrore tė qarqeve shoviniste. Nė Kosovė ,Maqedoni dhe Ēamėri procesi i kolonizimit dhe pėrndjekjes morri pėrmasa biblike. Me qindra mija familje u detyruan qė tė marrin rrugėn e mėrgimit nė zonat e largėta tė Anadollit. Edhe gjate luftės se dyte botėrorė populli shqiptar rreshtua krah forcave antifashiste kundėr fashizmit, me shpresė se pas luftės gabimet dhe padrejtėsitė qe i ishin bere ne kurriz te tyre te korrigjoheshin me te drejt qe shqiptaret ne Jugosllavi te vendosnin vete pėr fatet e tyre me ane te njė referendumi popullore, pėr te cilėn ēėshtje kishin vendosur edhe delegatet e konferencės se Bujanit.

Mirėpo pėr fat te keq pas luftės kėto aspirata pėr bashkim me shtetin ame nuk u respektuan nga pala serbo-jugosllave, bile shume prej protagonistėve te kėtyre vendimeve nga konferenca e Bujanit u ekzekutuan bashke me shume patriot dhe intelektual tjerė. Pėr kėtė te drejte legjitime dhe njerėzore pėr te vendosur pėr fatet e veta popullit shqiptar ne Kosove dhe ne vise tjera ne jugosllavi ju deshėn afėr njė shekull vrasje burgosje, shpėrngulje, vuajtje dhe metoda tjera ma ēnjerėzore, pėr te arritur te ajo e drejte q ena u mohua pėr afro 100 vjet. Kjo padrejtėsi shekullore ndaj nesh u riparua apo ma mire me thėnė ne gjuhen e popullit u harrnua me 17 shkurt 2008 kur u shpall Kosova shtet i pavarur. Tere kjo u arrit ne saje te pėrpjekjeve te gjeneratave te tera dhe qe u finalizua me luftėn e shenjte te ushtrisė ēlirimtare te Kosovės dhe gjakut te tyre pėr kėtė toke te shtrenjte te quajtur Kosove-Shqipėri. Mbesim me shpresė, por pėr kėtė te punojmė te gjithė se bashku si nje trup, qene vitet qe vijnė pas kėtij 100 vjetori te pavarėsisė se Shqipėrisė te zgjidhet edhe fati i vėllezėrve tone ne Maqedoni, Ēamėri, ne luginėn e Preshevės dhe ne Mal te Zi dhe te jetojmė se bashku me dinjitet ne njė Shqipėri te vetme.

 

****

Arsimi kombėtar dhe shpallja e pavarėsisė sė Shqipėrisė

 

 

Shkruan: Adem Qerimaj

 

 

 

Nga largėsia e njė periudhe 100-vjeēare, kur me krenari e hedhim vėshtrimin nė tė kaluarėn tonė, ne kujtojmė me nderim , sakrificat e shumta tė qindra e mijėra atdhetarėve qė luftuan pėr pavarėsinė e Shqipėrisė. Po ashtu e kuptojmė se rruga deri tė pavarėsia ishte shumė dimensionale ajo rrugė pėrveē armės kėrkoj edhe pendėn. Andaj arsimi dhe penda intelektuale ishte kurora qė i qėndroj ēdo herė sipėr dhe e ndriēoj rrugėn deri tė pavarėsia. Atdhetarėt mendjendritur nuk i kursyen dijet as aftėsitė e tyre, mendore e fizike, qė shkolla jonė shqipe tė mbijetonte dhe tė pėrparonte, qė ajo tė jetė shtylla mbi tė cilėn do tė ngritėt e ardhmja e shtetit tė ri.

Sot jemi njė shekull mė pas dhe shumė ndryshime kanė ndodhur qė nga ato vite kur shqiptarėt kėrkonin me etje pavarėsinė pėr tė cilėn rilindasit tanė tė nderuar luftuan me pendė dhe pushkė. Nė ketė luftė tė vazhdueshme puna pėr arsimin ka qenė vendimtare, mes shumė e shumė sakrificave, ishte njė luftė brenda njė lufte tė pa shpallur, por reale ku, nga njėra anė ishte pushtuesi turk me gjithė klikėn e tij dhe nga ana tjetėr interesat antishqiptare tė fqinjėve lakmitar si Greqia, Serbia dhe Mali i Zi qė pėr synimet e tyre pushtuese nuk lanė gurė pa lėvizur. Nė keto rrethana arsimi shqiptar ishte nė mes zjarrit dhe shpatės andaj drita e tij shpesh here zvoglohej por nuk fikej tėrėsisht. Ajo dritė ka mbetur dhe vazhdon tė mbetet tani e shprehur pėrmes shumė institucioneve tė larta tė arsimit kombėtar.

Dhe tani pjesėmarrės tė nderuar tė kėtij manifestimi nėse nga stili ngapak letrar nė kumtesėn tonė i referohemi fakteve historike mund tė themi se historia arsimore ėshtė shumė me e thellė dhe me domethėnėse se sa duket nė shikim tė parė. Mendojė se pėr ketė deri diku jemi fajtor edhe vetė sepse me tepėr na ka pėlqyer tė portretojmė veten si trima dhe luftėtar se sa si komb me virtyte arsimore. Andaj faktet mbi arsimin tonė tė hershem kanė mbetur pak tė njoftuara Faktet e ftohta historike na i japin gjurmėt e arsimit ton thellė nė lashtėsi.

Nė ketė rast ėshtė njė fakt domethėnės pėr tu pėrmendur kėtu, ėshtė fakti se shqiptarėt shkollat e tyre tė para i patėn jashtė Shqipėrisė. Tė pėrndjekur dhe tė detyruar tė jetojnė jashtė atdheut ata me vete barten idenė e arsimit qė pushtuesi nuk e la tė zhvillohet nė Shqiperi. Pra Diaspora ishte ajo qė i hapi dyert e arsimit tė hershėm shqiptar nė kushtet e okupimit osman duke lėne shtėpi dhe duke kėrkuar strehė dhe arsim diku tjetėr.

Pėr fat tė keq kėto ngjarje do tė pėrsėriten disa herė gjatė historisė shqiptare deri sa edhe shumė nga ne arritėm qė nga fundvitet tetėdhjeta dhe gjatė atyre tė nėntėdhjeta vetė ti pėrjetojmė pėrndjekjet serbe duke mos besuar se historia mund tė pėrsėritej nė formėn edhe mė tė vrazhdė.

Njė nga faktet, pėr ekzistimin e hershėm tė arsimit kombėtar shqiptar, ka tė bėjė me vitet 1500-1504, vitet e themelimit tė shkollės sė tė mėrguarve shqiptarė tė Venedikut, tė njohur si "Scuola degli albanesi" ("Shkolla e Shqiptarėve").

Mė 1503, thuhet, Marin Beēikemi shkoi si "mėsues popullor" nė "Shkollėn Shqiptare" tė Venedikut ("Scuola degli albanesi"), ku mėsonin mjeshtėri tė rinjtė e familjeve shqiptare tė mėrguara nė Venedik e nė Istria. Duke qenė si vazhdimėsi e traditės sė shkollimit tė arbėreshėve nė Shqipėri, shkolla e shqiptarėve tė Venedikut (1503), dėshmon pėr ekzistencėn e mėhershme tė arsimit kombėtar shqiptar. Duke luftuar qė arsimin ta barte brenda vendit dhe tė ishte me afer tij inteligjenca shqiptare e solli atė aty ku kėmba osmane depėrtonte me mė vėshtirėsi. Gjurmėt historike na dėrgojnė nė Stubllėn malor tė Vitisė ku faktet dėshmojnė pėr ekzistimin dhe veprimtarinė e njė shkolle shqipe qė nga viti 1584, tė njė shkolle nė formė kolegji, njė shkolle tė lartė, nė tė cilėn pėrveē teologjisė mėsohej edhe filozofia dhe studioheshin klasikėt. Kėto shkolla ishin kryesisht nėn pėrkujdesjen e provinienses krishtere por nė favor tė ēėshtjes kombėtare. Kėsi soji Pas vitit 1576, nė Prizren, ka zhvilluar veprimtarinė e vet njė shkollė e njė niveli tė lartė, nė tė cilėn kanė dhėnė mėsim disa priftėrinj tė dalluar. Mė 1632, dėshmohet veprimtaria e shkollės shqipe nė Kurbin tė Krujės. Mė 1637, nė Korēė, ka funksionuar njė shkollė shqipe. Nė tė paguhej taksa shkollore. Mė 1638 hapet njė shkollė fillore nė fshatin Pėdhanė, ndėrmjet Lezhės e Milotit. Aty merrnin mėsimet e para fėmijė 8-10 vjeē, dhe jo vetėm nga fshati, po edhe nga vise tė afėrme. Mė 1641, famullitari i Janjevės, sipas relacionit tė Gj. Bardhit, po i mėsonte 5 djelmosha, tė cilėt pėrgatiteshin pėr meshtar. Kėto shkolla tė hershme shqipe ishin fryt i nivelit tė mėhershėm arsimor shqiptar, fryt i idealeve e vetėdijes sė lartė kombėtare dhe i ngulmimit tė shqiptarėve pėr emancipim dhe pėr mbrojtjen dhe kultivimin e vlerave tė identitetit kombėtar pa marrė parasysh se a vepronin brenda apo jasht atdheut. Idetė dhe qėllimet e autorėve tė hershėm ishin si ato tė rilindėsve (mė vonė) pėr mbrojtjen e shqipes nga zhdukja, kultivimin dhe zhvillimin e saj, mėsimin shqip.

Pėr shkollat e hershme shqipe u krijuan edhe tekstet e ndryshme shqipe, si fjalorė, gramatika etj., tė cilat dėshmojnė jo vetėm vetėdijen e lartė kombėtare shqiptare, ngulmimin e shqiptarėve pėr emancipimin dhe mbrojtjen, kultivimin e vlerave tė identitetit kombėtar, nė kohėn kur kėto vlera ishin rrezikuar tepėr shumė, por edhe ekzistencėn, veprimtarinė dhe nivelin e lakmueshėm tė shkollės sė hershme shqipe. Shkollat e hershme shqipe punuan nė rrethana shumė tė vėshtira. Pushtuesi osman i mbyllte shkollat shqipe, sepse ishin shkolla kombėtare dhe nė kundėrshtim me synimet e tij. Madje duhet tė themi se Shkollat e hershme shqipe kishin edhe karakter fetar . Ato kishin edhe lėndė fetare dhe nė to pėrdoreshin edhe tekste me pėrmbajtje fetare. Ishte ajo kohė kur konceptet gjuhė, fe, atdhe, ishin tė pandara, por gjithsesi, elementi kombėtar pėrvijohej si faktor i pandashėm me kėtė proces. Madje mund tė themi se nė ato rrethana, pėrmbajtja e krishterė e programeve e teksteve shkollore, paraqiste njė identitet me rėndėsi tė vendit dhe merrte edhe konotacione tė rėndėsishme politike kombėtare, nė raport me pushtuesin. Gjatė Rilindjes, dihet se shkolla shqipe u hapėn nė Shqipėri, si dhe jashtė, nga tė mėrguarit shqiptarė. Mė 1846, si dhe mė tutje, dėshmohet veprimtaria e shkollės shqipe tė Stubllės.

Nga relacionet e kohės, dėrguar Kongregatės sė Propagandės, kuptojmė se nė vitin 1865, vepronte shkolla shqipe nė Gjakovė, tė cilėn e udhėhiqnin priftėrinjtė edhe atė falas, kurse nė vitin 1866, nė Pejė, ėshtė blerė njė shtėpi e veēantė pėr shkollėn katolike etj.

Mė 1872, dėshmohet se nė Prizren ka vepruar shkolla katolike pėr fėmijėt e rrethinės. Shkolla kishte 30 nxėnės. Argjipeshkvi pėrmend edhe faktin se shkolla ishte restauruar mė 1866, qė tregon se shkolla kishte filluar punėn e saj shumė kohė para vitit 1872. Mė 7 mars 1887, u hap njė shkollė shqipe nė Korēė, kurse mė 1889, nga Mati Logoreci, u hap njė shkollė kombėtare shqipe nė Prizren. Dita e 7 marsit shėnohet edhe si dita e mėsuesit sepse aty u futėn pėr tė parėn herė si lėndė mėsimore gjuha shqipe (lexim, shkrim, vjershė, gramatikė, abetare. Ishte shembulli i parė i shkollės laike, e pavarur nga kleri, shkolla jonė e parė laike, pėr nxėnės tė tė gjitha besimeve, gjinive dhe shtresave popullore ku mėsimi jepej falas. Po ashtu ishte e para shkollė fillore kombėtare, institucion kombėtar, si nga pėrmbajtja ashtu dhe nga forma, shkollė shqipe ku jo mėsohej vetėm shqip. Nė kohėn kur kishin filluar tė formoheshin klubet shqiptare, tė cilat nė platformėn e tyre pėrfshinin edhe ēėshtjen e arsimimit tė shqiptarėve nė gjuhėn amtare, me shkollėn shqipe nė Vilajetin e Kosovės u mor Klubi Shqiptar i Shkupit, i formuar nė gusht tė vitit 1908 me kėrkesėn e Hasan Prishtinės, Bajram Currit, Nexhip Dragės, Bedri Pejanit etj. Ndėr aksionet e mėdha tė kėtij klubi ishte edhe inicimi i Kongresit tė Alfabetit Kombėtar. Kėshtu, mė 14-22 nėntor 1908, nė Manastir, u mbajt Kongresi i Alfabetit. Mirėpo, me gjithė vėshtirėsitė e pengesat me tė cilat u pėrball ky Kongres, veprimtaria pėr realizimin e synimeve kombėtare nuk u ndal, por u shtua edhe mė tej

Formimi  i shtetit tė ri shqiptar, ndėr te tjera, bėri tė mundur qė tė  krijoheshin kushte tė pėrshtatshme pėr ēeljen e shkollave nė gjuhėn amtare dhe zhvillimin e arsimit nė gjuhėn amtare. Kėshtu, programi arsimor i Qeverisė sė Vlorės kishte disa drejtime kryesore, si: Vendosja e gjuhės shqipe, gjuhė zyrtare; Pėrdorimi i detyruar i shqipes nė administratė, shkolla, ushtri e kudo; Hedhja e bazave fillestare tė ligjshmėrisė arsimore; Pėrpjekjet pėr krijimin e sistemit arsimor kombėtar; Karakterin shtetėror tė shkollės shqipe me frymė kombėtare, demokratike e laike; Gjithashtu u bėnė Pėrpjekjet pėr arsimin fillor tė detyruar etj . Njė ndihmesė tė ēmuar pėr realizmin e kėtij programi arsimor dhanė figurat e shquara tė arsimit tonė kombėtar, delegatė nė Kuvendin e Vlorės, pra qė pėrfaqėsonin popullin tonė nė atė mbledhje me rėndėsi tė madhe historike. Disa nga ata 63 delegatė, nga krahina tė ndryshme shqiptare ose diaspora,  ishin mėsues ose drejtues tė shkollave shqipe. Ndėrsa tė tjerė e mbėshtetėn me tė gjitha udhėt e mjetet hapjen dhe funksionimin e shkollave nė gjuhėn tonė amtare.

Pak kohė pas shpalljes sė pavarėsisė nė fillim tė gushtit 1913, Ministria e Arsimit, nė Vlorė, botoi nė gazetėn qeveritare "Pėrlindja e Shqipnisė" njė thirrje, drejtuar tė gjithė popullit shqiptar. Synimi ishte pėr tė pėrkrahur, nė tė gjitha rrugėt e mėnyrat, pėrhapjen e arsimit  tonė kombėtar. Autor i kėsaj thirrjeje tė zjarrtė ishte mėsuesi dhe intelektuali kosovar, Sali Gjukė Dukagjini, nga Peja si ndihmės i Ministrit tė Arsimit L.Gurakuqi. Pra atdhetarė te kohės sė pavarėsisė ia dinin shumė mirė vlerėn arsimit. Ata e shpallen pavarėsinė e shtetit por pėr ta zhvilluar dhe pėrparuar duhej arsimimi dhe shkollimi i brezave tė rinj. Fakt ky qė duhet ta ketė parasysh secili shtet por edhe secili prind dhe anėtar i familjes duke nxitur ndihmuar dhe pėrkrahur bijtė dhe bijat e tyre qė tė ngritėn si intelektual.

Tė nderuar pjesėmarrės nga kjo paraqitje e shkurtėr historike e zhvillimit dhe ndikimit tė arsimit kombėtar nė shpalljen e pavarėsisė kuptojmė edhe njė herė se arsimi ka qenė gjithnjė pishtari i cili e ka ndriēuar kėtė rrugė dhe e solli Shqipėrinė deri tek liria. Kontributi i shumė brezave ishte shkrirė nė rrugėn e pavarėsisė dhe siē u theksua edhe mė lartė nė kėtė udhėtim tė arsimimit dhe tė pavarėsimit kontributi edhe i diasporės ishte shumė meritor si nė tė kaluarėn ashtu edhe sot qoftė nė kuptimin e mbijeteses se shkollės me kontribut material ashtu edhe intelektual, andaj ne sot duhet tė ndihemi krenar dhe ėshtė satisfaksioni mė i madh pėr ne fakti se edhe ne ndihemi kontribues modest nė rrugėn e avancimit dhe zhvillimit intelektual tė kombit tonė.

 

  

Suedi: Akademi pėrkujtimore pėr dr Rugovėn

I LUM KOMBI QĖ E PATI

-          Sa mė shumė qė po kalon koha gjithnjė e  mė shumė po shihet rėndėsia dhe vendi i tij nė historinė e lavdishme tė shqiptarėve. Kėshtu u tha nė Akademinė pėrkujtimore me reastin e shatė

vjetorit tė vdekjes sė Presidentit historik tė Kosovės, dr Ibramim Rugova, tė mbajtur nė Landskrona tė Suedisė nė organizimin e degėve tė LDK dhe tė LDD pėr kėtė shtet skandinav.

Akademia Pėrkujtimore, nė tė cilėn morėn pjesė anėtarė dhe simpatizues tė LDK e tė LDD si dhe kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, filloi me intonimin e Hymnit Kombėtar dhe Hymnit tė presidentit Rugova. Pastaj Zymer Qupeva, kryetar i nėndegės sė LDK pėr Landskrona, nė emėr tė orhanizatorit kėrkoji njė minut heshtje.

Pėr biografinė e dr Rugovės, veprimtarinė e tij letrare dhe kombėtare folėn Bajram Nikēi, kryetar i degės sė LDK, Hysen Ibrahimi, kryetar i degės sė LDD dhe veprimtarėt dr Muhamet Shatri, Qibrije Hoxha, Isuf Bajraktari e Idriz Gashi.

Bajram Nikēi shpalosi pjesė nga biografia e Rugovės, duke theksuar se qysh kur ishte fėmijė mbeti jetim nga se babain dhe gjyshin e tij e ekzekutuan hordhitė sllavo-komuniste e deri te mirėnjohjet dhe ēmimet ndėrkombėtare qė nderuan veprėn dhe personalitetin e tij. Hysen Ibrahimi tha se presidenti historik i Kosovės gjatė gjithė jetės sė vet u angazhua pėr liri, pėr demokraci dhe pėr pavarėsinė e vendit. Shoqata e shkrimtarėve dhe e artistėve nė Suedi, tha ai,  sė shpejti do tė dalė me njė libėr pėr kontributin e ish kryetarit tonė.

Ndėrkaq Qibrije Hoxha, ish deputete e Parlamentit tė Kosovės dhe veprimtrare e LDK nė Suedi foli pėr veprimtarinė atdhetare dhe politike tė Ibrahim Rugovės me theks tė posaēėm tė filozofisė rugoviane.  Ajo potencoi sidomos angazhimin e tij pėr sensibilizimin e ēėshtjes sė Kosovės nė botė, krijiminn e imazhit tė saj dhe lidhjen e miqėsisė me SHBA dhe me qendrat mė tė njohura tė botės.

Dr Muhamet Shatri shok i fėmijėrisė me Ibrahim Rugovėn dhe veprimtari mė i shquar nė mesin e shqiptarėve nė Suedi, duke pėrkujtuar presidentin e ndjerė,  theksoi mes tjerash se Ibrahim Rugova ishte ai qė ka lidhur lashtėsinė shqiptare me tė sotmen dhe qė pakurrėfarė hezitizmi ka kthyer kombin shqiptar kah perendimi. Ai nuk e kishte lehtė tė kundėrshtonte ideologjinė majtiste tė Tiranės zyrtare dhe simpatizuesit marksisto-leninistė nė Kosovė, tė cilėt me ēdo mėnyrė lakmonin pushtetin.

Por edhe nė kėtė akademi pėrkujtimore nuk u la pa u pėrmend gjendja e sotme nė Kosovė, pas disa vjet ēlirimi nga Serbia.

Duke folur pėr kėtė, Zymer Qupeva tha se Kosovėn e ka grabėlluar krimi i organizuar, korrupsioni nga nivelet qėndrore pėrkatėsisht qė nga qeveria e deri tek komunat. Popullin nė Kosovė e ka grablluar varfėria e skajshmedhe ėshtė duke vuajtur pėr kafshatėn e gojės, pėrderisa pushtetarėt flasin dhe akuzohen pėr shpėrdorimin e miliona eurove. Po tė ishte gjallė Presidenti Rugova, kjo nuk do tė ndodhte, tha Qupeva.

Njė mendim tė ngjajshėm shfaqi edhe Shyqri Kuqi, kryetar i sindikatave tė papavarura nė Suharekė, i cili nė cilėsinė e mysafirit pėrshėndeti pjesėmarrėsit e kėsaj akademie. ”Pushtetarėt e sotėm nė Kosovė varfėrinė e skajshme tė popullėsisė po e pėrdorin si trajtė tė dhunės dhe tė zgjatjes sė pushtetit tė tyre”, tha Kuqi.

Gjatė kohės sa u mbajt akademia pėrkujtimore u lexuan edhe vjersha kushtuar presidentit Rugova.

Nga ky manifestim nga njė telegram iu dergua familjes sė Ibrahim Rugovės dhe familjes sė Beqir Sadikut, ish kryetarit tė degės sė LDK nė Suedi, icili ndėrroi jetė para disa ditėsh.

 

Ramadan Reshitaj

Shėnimi i 5-vjetorit tė Pavarėsisės sė Kosovės nė Suedi:

Manifestimi qėndror mbahet nė Borås

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi ka vendosur qė manifestimi qėndror pėr shėnimin e 5-Vjetorit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės tė organizohet nė Borås. Bartėse e organizimit tė kėtij manifestimi tė rėndėsishėm qė do tė ketė karakter pėr tėrė bashkėkombasit qėr jetojnė nė Suedi do tė jetė Shoqata Shqiptare ”Dardania” e Boråsit. Kryesia e Unionit dhe Kryesia e shoqatės ”Dardania” nė Borås tashmė kanė intensifikuar angazhimin pėr organizimin sa mė tė mirė dhe mė dinjitoz tė kėtij pėrvjetori.

Nė kėtė manifestim pėrpos bashkėkombasėve tanė nga Boråsi e rrethina do tė ftohen tė marrin pjesė edhe pėrfaqėsues nga qeveria e Kosovės si dhe pėrfaqėsusit e ambasadave tė Republikės sė Kosovės dhe tė Shqipėrisė qė veprojnė nė shtetet skandinave.

Nė programin festiv, pėrpos pjesės akademike, ku do tė bėhet fjalė pėr pėrpjekjet e vazhdueshme tė shqiptarėve pėr liri e pavarėsi si dhe pėr aktin e shpalljes sė Pavarėsisė, do tė ketė edhe program tė pasur kulturo-artistik. Programin artistik do ta pasurojnė ansamblet folklorike dhe grupet muzikore qė veprojnė nėpėr shoqatat anėtare tė Unionit.  Tė gjithė pjesėmarrėsit e kėsaj festeje gjithashtu do tė marrin pjesė nė mbrėmjen shoqėrore me muzikė live.

Manifestimi tradicional pėr shėnimin e pėrvjetorit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės do tė mbahet tė shtunėn, mė 16 shkurt duke filluar nė orėn 17,00,  nė ambientet e Viskaforsskolans matsal, Varbergsvägen 79, 515 34 Viskafors.

Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare pėr pjesėmarrėsit nė progranmin artistik do tė ndajė Mirėnjohje Publike. Do tė nderohen edhe shoqatat dhe veprimtarėt mė tė dalluar tė kėti asociacioni tė organizuar tė shqiptarėve nė Suedi.

R.Reshitaj

 

 

Pėr nder tė 5 vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės

NE KALMAR ORGANIZOHET TURNIR FUDBOLLI

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, nė bashkėpunim me shoqatėn “Kosova” tė Kalmarit, edhe sivjet pėr nder tė shėnimit tė pėrvjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, organizon Turnirin Tradicioonal nė Fudboll tė Vogėl. Turniri do tė mbahet mė 17 shkurt tė kėtij viti nė ambientet e Kalmar Sporthall tė Kalmarit. Organizatori ka planifikuar qė garat tė fillojnė nė orėn 9,00 dhe tė pėrfundojnė nė orėn 18,00 me ndeshjen finale.

Ēdo ekip i interesuar pėr pjesėmarrje, duhet ti ketė dhjetė lojtarė, kurse pjesėmarrja nė fushė do tė jetė 4+1 lojtarė.

Tė gjitha ekipet e interesuar pėr pjesėmarrje duhet tė kontaktojnė shoqatėn ”Kosova” tė Kalmarit, pėrkatėsisht pėrfaqėsuesin e saj Gėzim Krasniqi, pėrmes telefonit 070-713 15 62 dhe nė xhirollogarinė e shoqatės tė paguajnė shumėn prej 500 koronave suedeze.

Paraqitja pėr pjesėmarrje duhet tė bėhet deri mė 14 shkurt.

Unioni i Shoqatave Shqiptare, nėn patronatin e tė cilit mbahet ky manifestim sportiv, tė gjitha ekipeve pjesėmarrėse do t“u ndajė Diploma Publike, kurse pėr tri ekipet mė tė sukseshme do tė ndajė edhe shpėrblimet e turnirit.

 

R.Reshitaj

 

Borås:

Festė me sukese

 Klubi fudbollistik i shoqatės “Dardania” u klasifikua nė njė rang mė tė lartė garash

                   

Fudbollistėt e “Daradina IF” sezonin e ardhėm do tė zhvillojnė gara nė Divizionin e 5-tė                      Muharrem Binaku, kryetar I shoqatės “Dardeania IF” nė Borås

 

Anėtarėt e shoqatės “Dardania” tė Boråsit, festėn e 100-Vjteortit tė Pavarėsisė sė shetit shqiptar, e kanė kremtuar me suksese qė kanė arritur nė shumė fusha. Ndėr sukseset mė tė mėdha ėshtė ai i klasifikimit tė Klubit tė fodbollit tė shoqatėsnga divizioni I gajshtė nė divizionin e pestė. Kjo u arritė pasi ”Dardania IF” gjatė sezonit tė kaluar fudbollistik zuri vendin e pare nė garat kualifikuese.

Nė mbrėmjen solemne pėr tė shėnuar 100-vjetorin e Pavarėsisė, pas intonomit tė Hymnit kombėtar,  tė pranishmit i pėrshėndeti Muharrem Binaku, kryetar i shoqatės. Nė referatin e tij, pasi foli pėr rėndėsinė e Ditės sė Flamurit dhe pėr angazhimet e kombit shqiptar pėr liri e pavarėsi, ai foli edhe pėr veprimtarinė dhe rezultatet nė shumė fusha tė shoqatės “Dardania”. Me kėtė rast ai pėrmendi sukseset e klubit fubdollistik dhe veprimtaritė sportive tė shoqatės si dhe falenderoi sportistėt pėr rezultatet e arritura.

Mbrėmjen e bėri madhore historiani Rrahman Jashari, i cili foli pėr historinė  e kombit shqiptar ndėr shekuj si  dhe pėr 100 vjetorin e  Pavarėsisė sė shtetit shqiptar.

Pėr tė pranishmit u shfaqė edhe njė program I pasur kulturo-argetues dhe u servua ushqim tradicional shqiptar.

Kryesia e shoqatės nė ketė mbrėmje  ndau Medalje pėr lojtarė, trajnerė dhe pėr veprimtarėt tjerė qe kontribuan pėr sukseset e shoqates “Dardania” si dhe u falenderuan te gjithė veprimtarėt.

Kryetari I shoqatės “DardaniaIF”, Muharrem Binaku, informon gjithashtu se nė kėtė shoqatė tashmė kanė filluar pėrgaditje edhe pėr shėnimin e 5 –Vjteorit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. 17 shkureti nė Borås planifikohet tė shėnohet me manifestime tė shumta. /R-R./

 

 

Gėzuar Festat e fundvitit!

 

Kryesia e Unionit

Vazhdon Marrėveshja e bashkėpunimit Kosovė-Suedi

 

Ministri i Punėve tė Jashtme, Enver Hoxhaj dhe Ingrid Johanson, nga Agjencia Suedeze pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar, kanė nėnshkruar sot vendimin pėr zgjatjen e afatit tė Marrėveshjes pėr Bashkėpunim ndėrmjet Qeverisė sė Suedisė dhe tė Kosovės.

Marrėveshja ėshtė lidhur nė nėntor tė 2009 pėr periudhėn 2009-2012, ndėrsa me nėnshkrimin e sotėm, ky bashkėpunim ėshtė zgjatur deri mė 31 Dhjetor 2013, raporton gazeta kombėtare ”Bota sot”.

Festivali i VII-tė i Foklorit mbahet nė Växjö

·         Nė shoqatėn  ”Liria” tashmė kanė filluar pėrgaditjet  pėr kėtė manifestim tradicional tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare qė mbahet pėr ēdo vjet nė nivel tė diasporės shqiptare.

 

Festivali i Shtatė tradicional i Foklorit Shqiptar nė Diasporė do tė mbahet nė Växjö.  Ky festival do tė mbahet tė shtunėn, mė 25 Maj dhe do tė korporohet me Manifestimin komunal ”Ditė e kulturės nė Växjö”. Nė takimin e pėrbashkėt tė Kryesisė sė Shoqatės ”Liria” nė Växjö dhe anėtarėve tė kryesisė sė Unionit, Ahmet Bella, Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi, u formua Kėshilli Organizativ i Festivalit, kryetar i sė cilit u zgjodh Xhafer Balaj nga shoqata nikoqire ”Liria”.

Nė kėtė takim u theksua se,  nė bazė tė rregullave tė kėtij manifestimi tradicional, nė Festivalin e VII-tė  do tė martrin pjesė ansamblet muzikore tė shoqatave anėtare nė Union,  Grupet muzikore tė shoqtave tė tjera qė veprojnė nė Suedi, ansamble dhe individė qė veprojnė tė pavarur si dhe ansamble folklorike nga shtetet skandinave dhe shtetet tjera ku vepron diaspora shqiptare. Si zakonisht nė festival, por jashtė konkurrencės, do tė marrin pjesė edhe ansmable suedeze dhe tė etniteteve tė tjera qė veprojnė nė Växjö dhe rrethinė.

Qėllimi parėsor i kėtij festivali tradicional qė organizohet nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ėshtė afirmimi i kulturės dhe traditės shqiptare si dhe lidhja e urave tė bashkėpunimit kulturor mes ardhacakėve shqiptarė dhe vendasėve.

Nė takimin e Växjös u formuan edhe grupet tjera punuese, tė cilat do tė jenė nė shėrbim tė pėrgaditjeve sa mė tė mira tė kėtij manifestimi tradicional.

Tė gjitha ansmablet si brenda ashtu edhe jashtė Suedisė, qė janė tė interesuar pėr pjesėmarrje, duhet tė kontaktojnė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi ose  Shoqatėn “Liria” nė Växjö.

R.Reshitaj

 

    

 

Veprimatri e dendur e shqiptarėve nė Suedi

Nėntori i kremtave

Manifestimi qėndor i Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi u mbajt nė Jönköping, ku shoqata ”Liria” shėnoi edhe 20-vjetorin e themelimit e tė veprimtarisė sė sukseshme. - Manifestime u organizuan edhe nė shumė mjedise tė tjera ku veprojnė shoqtatat tona anėtare. -Pėr shoqatat dhe veprimtarėt mė tė dalluar, kryesia e Unionit ndau Mirėnjohje Publike.


                                                                       Torta e 100 vjetorit tė Pavarėsisė u nda nė manifestimin e Unikombit nė Malmė

 

 

   

                              Nga atmosfera nė kremtimin e 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė tė manifestimit qėndror tė Unionit qė u organizua nga shoqata "Liria" e Jönköpingut

 

 

   

            Kėngė dhe hare deri vonė nė qytezėn Bromölla                                                              Amatorėt e shoqatės "Ardhmėria" tė Kristianstadit qė morėn pjesė nė manifestimin nė Jönköping

 

 

Pėr shqiptarėt nė Suedi, nėntori ishte muaj kremtave. Nė shenjė tė shėnimit tė 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit dhe 100 – Vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė shtetit shqiptar, kudo qė jetojnė shqiptarėt ishte festė e vėrtet. Kremetat kėtu filluan mė herėt. Shoqatat, klubet dhe asociacionet e organizuara tė shqiptare nė kėtė shtet skandinav shfrytėzuan nėntorin pėr t“u takuar mes veti, pėr tė pėrkujtuar datat e rėndėsishme historike dhe pėr tė forcuar ndjenjat kombėtare dhe dashurinė pėr atdheun.

Manifestimi qėndror nė emėr tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare, i cili nė gjiun e  vet ka 33 shoqata anė e mbanė Suedisė dhe ėshtė asocioacioni mė  organizuar shqiptar kėtu, u mbajt nė Jönköping. Pėrpos bashkėkombasėve nga ky qytet dhe vendbanimet pėr rreth, nė manifestim morėn pjesė anėtarė tė Kryesisė sė Unionit, udhėheqės tė disa shoqatave anėtare nė Union si dhe veprimtarė tė shumtė. Manifestimi filloi me Hymnin kombėtar, kurse  pėr 28 Nėntorin gjatė pjesės akademike folėn Ahmet Bella e Ramadan Reshitaj, nga kryesia e Unionit, Muhamet Zahiti nga shoqata vendase “Liria” ndėrsa pėrshėndetėn Muharrem Binaku nga shoqata “Dardania” e Boråsit dhe Sylejman Berisha nga shoqata “Ardhmėria” e Kristianstadit.

Gjatė programit artistik u prezentuan anėtarėt e rinjė tė shoqatės “Liria” nga Jönköpingu. Ata ishin kryesisht nxėnės shqiptarė qė nė shkollat e kėtushme ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amatare shqipe, kurse gjatė programit recituan vjersha me tematikė atdhetare. Progamin kulturor e pasuruan me paraqitje edhe Ansmabli i vajzave nga Kristianstadi, tė cilat u prezantuan me disa valle folklorike tė zgjedhura nga reportuari i tyre.

Nė bazė tė vendimit tė mėparshėm, pėr nder tė 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė Kryesia e Unionit u ndau mirėnjohje publike tė gjitha shoqatave anėtare dhe veprimtarėve mė tė dalluar. Nga shoqata nikoqire e Jönköpingut me kėto mirėnjohje u nderuan:Avni Asani, Idriz Bytyqi, Nexhmi Asani (post mortum),Ramadan Abazi, Nexhmi Aliu, Halime Kabashi, Arben Salihu Muhamet Zahiti.

Festa pėr 100-vjetorin e pavarėsisė sė shetit shqiptar lidhet edhe me jubileun e 20 vjetorit tė themelimit dhe tė veprimtrarisė sė sukseshme tė Shoqatės Kulturore Shqiptare ”Liria” nė Jönköping. Prandaj manifestimi nė kėtė qytet kishte karakter tė dyfishtė. Edhe Kryesia e shoqatės ”Liria” nderoi me lavdata veprimtarėt e vet mė tė dalluar. Mirėnjohje pėr bashkėpunim kjo shoqatė i ndau edhe Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi si dhe disa shoqatave tė tjera. Nė emėr tė shoqatės lavdatat i ndau nėnkryetari i shoqatės ”Liria”, Muhamet Zahiti.

Pas pjesės akademike, nė Shtėpinė e kulturės nė Råslätt, ku u mbajt manifestimi qėndror, kėnga dhe vallja shqipe jehuan deri nė orėt e hershme tė mėngjesit.

 

Manifestime nė Malmö, nė Nybro, Göteborg, Växjö, Kristianstad…

 

 

     

 

                    Nga manifestimi nė shoqatėn "ILirida" tė Nybros                                                          Amatorėt e shoqatės "Liria" tė Växjös nė manifestimin e 100-vjetorit tė Pavarėsisė

 

Pėr tė shėnuar 100-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė manifestime u mbajtėn edhe nė shumė qytete tė tjera tė Suedisė. Shoqatat anėtare nė Union, organizuan akademi solemne, programe kulturore dhe mbrėmje shoqėrore.

Nė Malmė organizatore e manifestimit ishte shoqata e gruas ”Hand i hand”. Kėtu kremtuan kyresisht femrat shqiptare nga Malmė dhe rrethina. Pėr rėndėsinė e 28 Nėntorit dhe 100-vjetorin e pavarėsisė njė fjalė rasti e mbajti Fikrije Bajraktari, kryetare e kėsaj shoqate dhe e Unionit. Pas pjesės akademike edhe kėtu manifestimi vazhdoi me muzikė tė gjallė.

Nė qytetin e Nybros u mbajt gjithashtu manifestim kulturor. Aty pėrpos veprimtarėve tė shoqatės vendase ”Ilirida” morėn pjesė edhe aktivistė nga shoqata ”Kosova” e Kalmarit. Ndėrkaq nė programin artistik kontribuan edhe amatorėt e shoqatave ”Liria” nga Växjö dhe ”Alba” nga Lessebo. Nė emėr tė Unionit pjesėmarrėsit kėtu i pėrshėndeti Jashar Gashi, anėtrar i Kryesisė. Ai individėve mė tė dalluar gjithahstu ua dorėzoi Mirėnjohjet Publike, tė cilat ua ka nda Kryesia e Unionit.

Manifestim madhėshtor nė Växjö bashkarisht kanė organizuar edhe Shoqata vendase ”Liria” dhe ajo ”Alba” nga Lessebo. Edhe kėtu janė pėrkujtuar ditėt mė tė lavdishme tė kombit tonė, janė pėrkujtuar heronjtė kombėtar dhe periudhat mė tė rėndėsishme nėpėr tė cilat kanė kaluar shqiptarėt. Vend dominant ka zėnė periudha 100-vjeēare qė nga shpallja e pavarėsisė nė Vlorė e deri tek lufta e UĒK pėr ēlirimin e Kosovės.

Nė emėr tė Kryesisė sė Unionit, pjesėmarrėsit i ka pėrshėdnetur anėtrari i kryesisė, Jashar Gashi.Nė kėtė ditė tė festimit tė 100 Vjetorit tė Pavarėsisė , nė manifestimin e Växjös  pėr kontributin e dhėnė me  mirėnjohje u nderuan Islam Islamin, Avdi Islamin, Mirvete Islamin, Shahadin Lutfiun, Xhafer Balajn, Avni Sadikun, Demė Verbovcin, Lulzim Hasanin, Fadil Ibrahimin, Bejtullah Berishėn, Agron Hysenin, Afrim Shalėn  dhe  piktorin  Shyqri Gjurkaj ,tė gjithė nga shoqata ”Liria” e Växjös. Nga shoqata ”Alba” e Lessebos me mirėnjohje u nderuan Shemsi Sopaj, Violeta Sopaj, Lena Petersson dhe Harald Nicklasson.

Nė Shtėpinė e Kulturės nė Angered tė Göteborgut njė manifestim festiv organizuan veprimtarėt e shoqatės ”Kosova”. Aty morėn pjesė edhe bashkėkombas tė tjerė qė jetojnė dhe veprojnė nė Göteborg dhe rrethinė. Pėr rėndėsinė e festave tė nėntorit dhe 100-vjetorin e Pavarėsisė foli dr Shaqir Shaqiri, kursen nė emėr tė kryesisė sė Unionit tė pranishmit i pėrshėndeti Muharrem Nura, anėtar. Edhe kėtu u kremtua deri vonė. Nga kjo shoqatė kryesia e Unionit nderoi me mirėnjohje publike dr Shaqir Shaqirin, Muharrem Nurėn, Izet Sogojevėn e Nuhi Fetiun si dhe an samblin e valleve tė vajzave.

 

Dy manifestime tė shoqatės ”Ardhmėria”

            

                      Ramadan Reshitaj dhe Ahmet Bella duke ndarė mirėnjohjet                                                              Anėtarė dhe mysafirė tė shoqatės "Ardhmėria" nė festėn e 100-vjetorit

                                     e Unionit pėr veprimtarėt e Kristianstadit    

 

Veprimtarėt shqiptar tė tubuar nė gjiun e shoqatės “Ardhmėria” tė Kristianstadit pėr nder tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė, nė tė njėjtėn ditė paten dy manifestime. Kėta veprimtarė manifestimin e filluan nė Österingskolan nė ora 13.00 ku ishin prezentė edhe miqė suedezė, nė mesin e tė cilėve zonja Kerstin Paborn njė mikeshė e shqiptarėve. Kėtu pėrpos programit kulturo artistrtistik tė gaditur nga amatorėt e shoqatės “Ardhmėria” dhe nxėnėsit qė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe, ishte hapur edhe njė ekspozitė me foto dhe momente tė ndyshme pėr ata qė thanė jetėn dhe kotribuan gjatė tėrė kohės para dhe pas pavarėsisė. Ndėrkaq mbrėmja e pėrbashkėt festive me muzikė live u organizua nė Shtėpinė e kultures nė qytezėn Bromölla,ku u kėndua dhe u vallėzua shqip gadi tėrė natėn. Kryesia e Unionit pėrpos shoqatės “Ardhmėria” nderoi me mirėnjohje publike edhe kryetarin Sylejman Berisha dhe veprimtrarėt Perihane Jusufi e Skender Jashari.

 

Mysafirė nė manifestimin e Unikombit

 

      

 

                  Kvarteti muzikor duke interpetuar poemėn "Dardania" tė Ahmet Bellės                                                                Nė manifestimin e Unikombit nė Holma tė Malmės

 

Njė mbrėmje e kėndshme festive pėr tė shėnuar 100-vjetorin e Pavarėsisės sė Shqipėrisė, organizoi edhe Unikombi, dega nė Malmė.  Ky manifestim i mbajt nė Folkets Hus nė Holma dhe nė tė morėn pjesė udhėheqės qėndror tė Unikombit. Kryesia e USHSHS u pØrfaqėsua nga Ahmet Bella, sekretar dhe Ramadan Reshitaj, anėtar tė Kryesisės. Edhe kėtu u mbajtėn fjalime pėr nder tė 28 Nėntorit dhe u folė pėr kontributin e patriotėve shqiptarė pėr liri dhe pavarėsi.

Manifestimi nØåe Holma u nis me Hymnin kombėtar pėtr tė vazhduar pastaj me programin artistik tė pėrgaditur enkas pėr kėtė festė. Kvarteti muzikor nga muzicientė suedezė dhe shqiptarė interpetoi poemėn "Dardania" tė kompozitorit Ahmet Bella, ndėrsa, pastaj deri vonė tė pranishmit i argėtoi solisti i mirėnjohur, Shaqir Cervadiku.

 

Turnir nė fudboll tė vogėl

 

    

 

           Klubi futbollistik i shoqatės "Kosova" nga Malmė                                                                                    Ekipi fudbollistik qė pėrfaqėsoi shoqatėn "Besa" nga Malmė

 

Unioni i shoqatave shqiptare nė Suedi, nė bashkėpunim me shoqatėn "Kosova" nė Malmė, pėr nder tė 100-vjetyorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė organizoi edhe njė turnir ne fudboll tė vogėl. Turniri u zhvillua nė qytezėn bare, afėr Malmės dhe nė tė morėn pjesė dhjetra ekipe futbollistike shqiptare qė veprojnė nė regjionin e Suedisė Jugore.

Ekipet mė tė dalluara u nderuan me Kupa, kurse tė gjitha ekipeve pjesėmarrėse iu ndanė falenderime me shkrim.

                                                                                                                                                                      

 

 

HSB Hilda – fituese e turnirit

Pėr nder tė shėnimit tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė shtetit Shqitar, mė 1 dhjetor tė kėti viti, Unioni ni Shoqatave Shqiptare nė Suedi, ka organizuar Turnirin nė fudboll tė vogėl. Bartėse e organizimit tė kėtij manifestimi sportiv ka qenė Shoqata ”Kosova” e Malmės. Nė Turnir kanė marrė pjesė gjithėsejt 10 ekipe fudbolli qė kryesisht veprojnė nė kuadėr tė shoqatave anėtare nė Union.

Turniri ėshtė mbajtur nė njė sallė sprotive tė qytezės sė Bares, jo fort larg Malmės dhe nė pėrputhje me rregullat sportive tė Lidhjes Fudbollistike tė Regjionit tė Skones.

Pas ndeshjeve fer dhe plotėsisht sportive, nė bazė tė lojesė sė treguar, Vendin e parė e mori Ekipi i fudbollit HSB Hilda, nga Malmö, tė cilėt nė  finale u takuan me  FC Liria nga Malmö.Vendi i dytė i takoi ekiptit FC Liria dhe ai treti ekipit Ksova IF.

Nė emėr tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, kėtė manifestim sportiv e pėrshėndeti Fevzi Ademi, anėtar i Kryesisė. Ai nė emėr tė Unionit ndau edhe Mirėnjohjet publike me rastin e 100-vjetorit tė Pavarėsisė.                        

                                                                                                                                                                                                                                                                                               Ramadan Reshitaj

 

 

 

Suedi:

LIBRA SHQIPE NĖ BIBLIOTEKĖN E YSTADIT

 

Do tė thellohet bashkėpunimi mes bibliotekave tė Suedisė me Bibliotekėn Kombėtare dhe Universitare tė Kosovės

 

 

 

Charllote Blom – Rudolf, Shukrije Rama - Pllashniku, Sami Piraj, Ahmet Bella, Sali Bashota dhe Ylva Armen

 

Institucionet kulturore tė Republikės sė Kosovės, pas shpalljes sė Pavarėsisė, kanė shtuar angazhimet pėr bashkėpunim me institucionet kulturore ndėrkombėtare. Nė kuadėr tė kėtyre angazhimeve ėshtė edhe bashkėpunimi gjithnjė e mė frytshėm i Bibliotekės Kombėtare-Univeristare tė Kosovės me bidbilotekat e Suedisė.

Ditė mė parė, drejtori i Bibliotekės Kombėtare – Universitare tė Kosovės, dr Sali Bashota, i cili ėshtė edhe krijues i njohur letrar, i shoqėruar nga Sami Piraj zyrtar i Lartė nė Ministrinė e Kulturės sė Kosovės dhe nga Ahmet Bella, sekretar e Ramadan Reshitaj, anėtar i Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, vizituan Bibliotekėn e qytetit tė Ystadit, qytet nė Jug tė Suedisė.

Mysafirėt nga Kosova dhe shoqėruesit e tyre nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, u pritėn nga Ylva Armen, drejtoreshė e Bibilotekės sė Ystadit me bashkėpunėtorė. Nė takim ishte edhe Charlotta Blom Rudolf, shefe e Departamentit pėr Kulturė nė komunėn e Ystadit si dhe veprimtarja Shukrije Rama - Pllashniku , e cila nė shkollat e Ystadit dhe tė Tomelillės punon si mėsuese e Mėsimit Plotėsues nė Gjuhėn Amtare Shqipe.

Musafirėt nga Kosova, qė kishim marrė pjesė nė Festivalin e 10 Jubliar tė Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, i cili u mbajt nė vigjilen e shėnimit tė 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėisė sė Shqipėrisė, pėr Bibliotekėn e Qytetit tė Ystadit, kishin sjellė si dhuratė 102 tituj librash tė zgjedhur nė gjuhėn shqipe. Kontigjentin e librave nė gjuhėn shqipe e dorėzoi dr Sali Bashota, drejtor i Bibliotekės Kombėtare – Universitare tė Kosovės, i cili edhe vet ėshtė krijues letrar dhe nė mesin e kėtyre librave ishin edhe disa tituj nga ky autor.

- Kjo dhuratė qė pėrfshinė literaturė nė gjuhėn shqipe, libra qė pėrbėjnė poezi dhe

prozė pėr fėmijė dhe tė rritur, parasegjithash janė meritė e angazhimeve tė zonjės Shukrije Rama - Pllashniku, mėsimdhėnėse e Mėsimit Plotėsues nė Gjuhėn amtare Shqipe nė Ystad, tha duke u falenderuar pėr dhuratėn Ylsva Armen, drejtore e Bibliuotekės sė Qytetit tė Ystadit.

Shukrija, tash disa vite me radhė punon me nxėnėsit shqiptarė nė shkollat e Ystadit dhe tė qytetit fqinjė Tomelilla. Ajo punon me mbi 40 nxėnės tė moshavet ė ndryshme.

- Jam shumė e lumtur qė tash e tutje, nxėnėsit e mijė, dhe jo vetėm ata, do tė kenė mundėsi qė tė lexojnė literaturė edhe nė gjuhėn shqipe. Me kėtė dhuratė nga Biblioteka KombėtareUniversitare e Kosovės, ėshtė pasuruar Biblioteka e qytetit tė Ystadit. Dr Bashota ka bėrė njė pėrzgjedhje tė shkėlqyeshme tė titujve, kėshtu qė lexuesi shqiptar nė kėtė pjesė tė Suedisė do tė ketė mundėsinė qė tė njihet dhe tė kėnaqet me vlerat letrare qė krijohen nė Shqipėri dhe Kosovė. Kėtu ka edhe libra nė gjuhėn angleze, monografi e publicistikė pėr sė cilave edhe lexuesi suedez do tė ketė njė pasqyrė tė mirė pėr shqiptarėt dhe trojet e tyre, - thotė Shukrija. Kjo veprimtare e dalluar ėshtė ndėr tė rrallat femra shqiptare nė Suedi, e cila ka arritur tė integrohet nė jetėn dhe shoqėrinė suedeze. Shukrije ėshtė deputete e asamblesė komunale tė Ystadit tash disa mandate dhe si pėrfaqėsuese e Partisė Socialdemokrate tė Suedisė, ėshtė edhe anėtare e Kryesisė sė Drejtoratit komunal pėr Kulturė tė Żstadit. Ajo gjithashtu ka qenė dhe e ushtron edhe tani detyrėn e gjyqtares porote nė Gjykatėn e Malmės.

Kėnaqėsinė me kėtė vizitė nuk e mshef as Dr Sali Bashota:

- Kjo dhuratė nga Kosova pėr bibliotekėn e Ystadit do tė konrtibuojė pėr ndėrtimin e urave tė bashkėpunimit tė ndėrsjell mes Suedisė dhe Kosovės. Posaēėrrisht ėshtė e vlershme pėr bashkėpunimin nė sferėn e bibliotekarisė. Pėrmes kėtyre librave, kemi bėrė pėrpjekje qė tė zgjedhim tituj interesant, tė cilat ajnė dhuratė nga disa botues kosovar, nga tė cilėt prinė Botuesi ”Koha” e Prishtinės, - thotė Bashota.

Nė mesin e librave tė dhuruar bėn pjesė edhe pėrmbledhja me poezi tė Sali Bashotės, me titull ”När himlen tustnar” (”Kur qielli heshtė”), i  botuar kėto ditė nė Malmė. Librin nė gjuhėn suedeze e ka pėrkthyer Gunar Barkenhammar.

Gjatė ceremonisė sė dorėzim-pranimit tė kėtyre librave ishte prezente edhe udhėheqsja e Departamentit pėr Kulturė nė komunėn e Ystadit, Charlotta Blom- Rudolf:

- Ne nė komunė aktualisht nuk kemi pasur plane pėr furnizimin e bibliotekės sė qytetit me literaturė nė gjuhė tė tjera. Aq mė pak kemi pasur prioritet blerjen e literaturės nė gjuhėn shqipe. Por, ndjejmė kėnaqėsi dhe e kemi mirėpritur donacionin nga Biblioteka Kombėtare – Universitare e Kosovės. Tash biblioteka jonė ėshtė mė e pasur dhe komuna falenderon donatorėt, - thotė Charlotta.

Sami Piraj nga Ministra e Kulturės sė Republikės sė Kosovės dhe Ahmet Bella, nga Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, qė tė dy muzicientė tė shkolluar, tek Charllote Blom – Rodolf gjetėn njė kolege profesioni. Mėsuam se Charlote ėshtė gjithashtu muziciente dhe anėtare e Ansamblit Muzikor tė Ystadit. Sė kėndejmi u bisedua edhe pėr mundėsinė e bashkėpunimit nė lėminė e muzikės.

R.R.

 

 

 

Pasdite e kėndshme nė Landskrona

 

Mysafirėt nga Kosova, dr Sali Bashota, Agim Berdynaj dhe Sami Piraj qė kishin marrė pjesė nė Festivalin Jubilar tė Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, tė shoqėruar nga anėtarėt e Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, pasditen e sė hėnės, 19 nėntor 2012, qėndruan nė qytetin e Landskornės. Nė ambijentet e shkollės fillore ”Damhagsskolan” tė kėtij qyteti ata takuan mėsimdhėnėsit dhe nxėnėsit shqiptarė, tė cilėt nė kėtė komunė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe.

Muhamet Muriqi, koordinator i mėsimit plotėsues nė gjuhėn amtare nė komunėn e Landskronės dhe Isuf Bajraktari, mėsues, informuan mysafirėt nga Kosova dhe nga Unioni i Shoqatave Shqiptare me punėn e mirė qė po bėhet nė shkollat e kėsaj komune nė kuadėr tė mėsimit plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe. Ata thanė se  nė komunėn e Landskronės nė kuadėr tė kėtij lloj mėsimi janė tė pėrfshirė mbi 400 nxėnės, tė cilėt i ndjekin mėsimet nė kuadėr tė shkollės fillore dhe tė gjimnazit. Njė numėr i konsiderueshėm fėmijėsh shqiptarė janė tė pėrfshirė edhe nė mėsimin plotėsues qė zhvillohet nėpėr ēerdhet e fėmijėve dhe nė entet parashkollore. Me tė ardhura mujore qė sigurohen nga buxheti i komunės sė Landskronės, janė tė punėsuar 7 mėsimdhėnės shqiptarė.

Procesi mėsimor zhvillohet sipas Ligjit suedez tė shkollimit por kur ėshtė fjala pėr mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe, ai ėshtė i koordinuar edhe me Planprogramin e Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe tė Teknologjisė sė Republikės sė Kosovės. Pėr realzimin e kėtij planprogrami, kohėve tė fundit ndihmesė tė madhe po japin edhe tekstet shkollore, tė cilat janė siguruar nga Ministria e Arsimit e Kosovės. Kėto tekste, janė shpėrndarė falas pėr tė gjithė nxėnėsit. Pėrpos procesit edukativo-arsimor, nxėnės dhe mėsimdhėnėsit shqiptarė tė Landksornės organizojnė por edhe marrin pjesė nė organizimet tjera kulturore si nė komunėn e tyre ashtue dhe nė qytetet pėr rreth. Nxėnėsit nga Landskrona, janė tė dalluar sidomos me pjesėmarrjet nė Garat e Diturisė, tė cilat nė Suedi organziohen pėr ēdo vjet. Ata, sė bashku me mėsimdhėnėsit e tyre, nė mėnyrė tė organziuar kanė vizituar edhe Kosovėn, me ē“rast janė takuar me moshatarėt e tyre nė atdhe, kanė shkėmbyer pėrvoja tė ndėrsjella dhe kanė vizituar monumetet kulturo-historike, me ēka kanė thelluar njohurit dhe kanė shtuar dashurinė ndaj Kosovės.

Takimi me kėta nxėnės dhe mėsimdhėnės u zhvillua nė amfiteatrin e shkollės ”Damhagsskolan” dhe derisa po prisnin ardhjen e nxėnėsve edhe nga shkollat tjera, Ramadan Reshitaj u recitoi disa vjersha nga pėrmbledhjet e tij me vjersha pėr fėmijė ”Eja nė lojė” dhe ”Jepi gjysh,jepi!” poezi kėto qė u pėlqyen nga fėmijėt.

 

 

Mysafirė nga Kosova dhe Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi

sė bashku me nxėnės dhe mėsimdhėnės shqiptarė tė Landskronės

 

Dr Sali Bashota, u tha kėtyre nxėnėsve se Biblioteka kombėtare-universitare e Kosovės, ku ai ėshtė drejtor, po bėnė pėrpjekje tė vazhdueshme pėr pėrhapjen e librit dhe krijimtarisė letrare shqiptare brenda nė Kosovė dhe nėpėr shtetet ku jetojnė bashkėkombasit tanė. Ai informoi se sivjet Bibliotekės sė qytetit tė Ystadit, i janė falur mbi 100 tituj librash tė zgjedhur tė botuara nė gjuhėn shqipe. Njohja pėrmes librit dhe literaturės sė shkruar, ėshtė urė e fortė lidhėse mes dy kulturave suedeze dhe asaj shqiptare, tha Bashota.

Drejtori i Drejtoratit tė Arsimit Parauniveristar pranė Ministrisė sė Arsimit tė Kosovės, Agim Berdynaj, nė bashkėbisedim me nxėnėsit shqiptarė tė shkollave tė komunės sė Landskronės, foli pėr punėn qė po bėnė Ministria e Arsimit tė Kosovės pėr nxėnėsit shqiptarė tė Diasporės. Ai pėrmendi Planprogramin unik pėr Mėsimin Plotėsues nė Gjuhėn Amtare Shqipe nė Diasporė, tekstet shkollore dhe mjetet mėsimore tė cilat kjo ministri i ka publikuar pėr nevojat e mėsuesve dhe tė nxėnėsve jashtė atdheut si dhe Abetaren Unike kombėtare e cila tashmė ėshtė nė duart e nxėnėsve nė tė gjitha trojet shqiptare.

Pėr nxėnėsit e diasporės shqiptare po kontribuon edhe Ministra e Kulturės sė Kosovės, tha Sami Piraj.

Ndėrkaq pėr Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi, informoi Ahmet Bella, sekrtar organizativ dhe ekonomik I kėtij asociacioni tė organizuar tė shqiptarėve nė Suedi. Ai pėrmendi se nė gjiun e Unionit tashmė janė anėtarėsuar mbi 30 shoqata shqiptare, tė cilat veprojnė nė shumė mjedise tė Suedisė. Veprimtari kryesore e Unionit, ėshtė ruajtja e gjuhės, kulturės dhe traditės shqiptare. Kjo realizohet pėrmes aktiviteteve tė shumta qė zhvillojnė shoqatat tona anėtare, tė cilat nė gjiun  e vet kanė njė numėr tė kosniderueshėm tė fėmijėve dhe tė rinjėve. Njė shoqatė tė tillė, mund ta kemi edhe kėtu nė Landskrona, ku ju fėmijė tė dashur mund tė kontribuoni shumė, tha Bella. Ai infromoi edhe pėr planet qė ka Unioni pėr vitin e ardhshėm, me theks tė posaēėm nė Festivalin e Fėmijėve, i cili do tė organziohet pėr herė tė parė nė Suedi. Ne nė Union mendojmė se vendi mė i pėrshtatshėm ėshtė pikėrisht komuna e Landskronės ose eventualisht ajo e Kristianstadit, ku ju gjithėsesi do tė keni vend pėr pjesėmarrje. /R.R./

 

 

 

 

 

Pritje nė Ambasadėn Shqiptare nė Stockholm

 

Me rastin e shėnimit tė 100-Vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit tonė Konbėtar, Ambasadori fuqiplotė i Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Suedisė, z Ruhi Hado, mė 28 nėntor, organizoi Pritjen tradiconale nė Stockholm. Nė kėtė takim morėn pjesė pėrfaqėsues tė korit diplomatik tė akredituar nė Suedi, pėrfaqėsues tė institucioneve suedeze, ata tė asociacioneve tė organizuara shqiptare, veprimtarė dhe afaristė shqiptarė qė veprojnė nė kėtė shtet skandinav.

Nė mesin e tė ftuarve tė Ambasadės Shqiptare nė Stockholm, nga ana e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi morėn pjesė Ahmet Bella, sekretar dhe Ramadan Reshitaj, anėtar i Kryesisė tė Unionit.

Duke pėrshėndetur tė pranishimit, ambasadori  Ruhi Hado mbajti njė fjalė rasti  pėr historikun e shqiptarėve dhe tė shtetit shqiptar si dhe pėr zhvillimet shoqėrore, politike, ekonomike e kulturore tė Shqipėrisė.

Pėrfaqėsusesit e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, Ahmet Bella dhe Ramadan Reshitaj, e uruan ambasadorin shqiptar pėr Festėn e 100-Vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Ata takuan edhe ambasadorin e Republikės se Kosovės nė Suedi, Lulzim Pecin si dhe shumė veprimtarė shqiptarė qė kishin ardhur pėr tė marrė pjesė nė pritjen e ambasadorit shqiptar nė Suedi. /R.R./

 

 

                           Ambasadori shqiptar Ruhi Hado me udhėheqės tė Unionit, Ahmet Bellėn dhe Ramadan Reshitajn

 

 

                         Ambasadori i Republikės sė Kosovės, Lulzim Peci, veprimtari Zija Lleshi dhe Ahmet Bella e Ramadan Reshitaj

 

 

                              Udhėheqės tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi me gazetarin Shyqyri Sejdijaj

 

 

 

100 VJET SHQIPĖRI

Shkruan: Ullmar Qvick (enkas pėr webbfaqen tonė):

Shqiptarėt dhe miqtė e tyre kudo kremtojnė nė kėto ditė njė jubile tė shėnuar: 100-vjetorin e shpalljes sė pavarėsisė shqiptare.

Njė komb dhe njė pavarėsi e mohuar nė shekuj u bė realitet. Ngjarje kulminante nė jetėn e njė populli.

Njė gjė qė nuk festohet ėshtė lindja e shtetit shqiptar.  Si mund tė mbushet  shtėpia me gėzim dhe hare kur fėmija qė u lind ishte pa krah dhe pa kėmbė? Shteti i vėrtet shqiptar pra u bė ėndėrr e  parealizuar.  Realiteti ishte shteti i cunguar.

Gėzimi ynė sot lidhet me kombin shqiptar, me afirmimin e tij, me fjalėn Shqiptari,   njė fjalė qė pėrmban nė vetvete jo vetėm krenari por edhe  njė kushtrim.

Kushtrimi qė ka pėr tė pėrballuar shqiptari sot, kudo ku jeton, ėshtė ēėshtja e bashkimit. Jo vetėm nevoja e bashkimit kombėtar, edhe mė shumė nevoja e bashkimit shoqėror, politik, kulturor, ekonomik. Pėr ēėshtjen e bashkimit ėshtė folur kudo ku takohen shqiptarėt qė nga koha e rilindasve, nė shekullin XIX. Duket se ky ėshtė problem kyq. Pengesat janė tė njohura, zgjidhjet diskutohen dhe diskutohen.

Nuk do tė thellohem nė kėtė problematikė, vetėm dua tė shikoj pak mė tej, nė drejtim tė shekullit tė dytė tė pavarėsisė shqiptare.

Do tė vėrtetohet fitorja e popullit shqiptar kur realizohet sistemi politik dhe partiak  kudo sipas nevojave tė njerėzve, dhe kjo bėhet me votimet dhe vendimet e qytetarėve vetė, apo jo? Kjo kėrkon edhe njė angazhim dhe bashkėpunim tė ngushtė nė organizata jo-qeveritare me frymė pėrparimtare dhe demokratike nė bazė tė shoqėrisė.

Do tė vėrtetohet fitorja e popullit shqiptar, kur bashkimi i kombit krijohet mbi bazėn e pėrvojės sė mirė tė brendshme bashkė me atė pėrvojė shoqėrore qė ofron bota e jashtme.

Do tė vėrtetohet fitorja e popullit shqiptar kur kultura dhe gjuha marrin vėmendjen e duhur, kur lėvrohet gjuha e njėsuar kudo, si njė mjet i pazėvendėsueshėm pėr bashkim dhe bashkėpunim. Dialektet duhet tė respektohen, por nė vendin e tyre tė duhur, jo nė komunikim me shkrim midis shqiptarėve. Identiteti shqiptar ėshtė i lidhur ngushtė me gjuhėn dhe kulturėn.

Iniciativat ekonomike janė me rėndėsi jetike nė njė situatė shumė tė rėndė globale, ku njerėzit e papunė duhet tė gjejnė rrugė kolektive dhe njė frymė tė re nė ballafaqim me situatėn, ndoshta nė bujqėsi, ndoshta nė komunikim me kompjutėr, kudo ka perspektiva pėr ata qė dinė ti shfrytėzojnė.

Vetėvendosja e shqiptarėve, pra, ėshtė kėrkesė e domosdoshme, dhe kur po shkruaj kėtė letėr juve mė tingėllon nė tru kėnga ”Xhamadani vija-vija ėshtė Kosova, ėshtė Shqipėria.”  Shpirtėrisht i veshur me kėtė xhamadan, shqiptari do tė realizojė detyrat qė ka me vete shekulli i ri i Shqiptarisė. Rruga ėshtė e vėshtirė por me punė , jo me fjalė bajate mund tė kryhet. 

Sot kemi festė dhe duke kremtuar kėtė jubile,  duhet tė kujtojmė tė gjithė qė punuan, luftuan dhe flijuan aq shumė pėr kėtė pavarėsi shqiptare. Urimet e mia nga zemra pėr festėn tuaj madhėshtore! Rroftė populli shqiptar! Rroftė Shqiptaria!

 

 

Afirimi i letėrsisė shqipe nė gjuhė tė tjera

Poezia e Sali Bashotės nė suedisht

Promovimi i pėrmbledhjes “När himlen tystnar” (Kur qielli heshtė) ėshtė bėrė nė kuadėr tė manifestimeve pėrcjellėse tė festivalit tė 10 Jubilar tė Poezisė dhe tė Musikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė.

Kopertinat e pėrmbledhjes sė

Sali Bashotės tė pėrkthyer nė suedisht

Kėto ditė, Shtėpia Botuese “Holmbergs” nė Malmo tė Suedisė e botoi librin me poezi "Nar himlen tystnar" (Kur hesht qielli) tė poetit Sali Bashota.

Libri ėshtė pėrkthyer nga shkrimtari dhe pėrkthyesi i njohur suedez Gunnar Barkenhammar.

Nė parathėnien e librit, pėrkthyesi Gunnar Barkenhammar, ndėr tė tjera, shkruan se pėrkthimi i poezisė sė Sali Bashotės ka qenė njė sfidė dhe njė pėrvojė pėr tė kuptuar ankthin e Kosovės tė shprehur pėrmes poezisė.

Duke bėrė krahasime midis poezisė shqipe dhe poezisė suedeze, pėrkthyesi e dallon tematikėn dhe figuracionin poetik si pėrparėsi nė ligjėrimin e poezisė sė Bashotės, duke thėnė se kjo poezi qė po i ofrohet lexuesit suedez paraqet vlera letrare tė spektrit universal.

Pėrpos poezive tė Sali Bashotės, deri mė tash nė gjuhėn suedeze janė pėrkthyer vepra tė Ismail Kadaresė, Anton Pashkut, Ali Podrimjes dhe disa shkrimtarėve tė tjerė nga Shqipėria dhe Kosova. Nė suedisht janė edhe veprat e disa krijuesve letrarė qė krijojnė dhe vperojnė nė Suedi.

Promovimi i pėrmbledhjes “När hilmlen tystnar” (Kur qielli heshtė) ėshtė bėrė nė kuadėr tė manifestimeve pėrcjellėse tė festivalit tė 10 Jubilar tė Poezisė dhe tė Musikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė, i cili gjatė muajit nėntor u mbajt nė Malmė tė Suedisė.

Sali Bashota ėshtė autor i veprave tė shumta nė poezi, prozė poetike, ese dhe studime letrare . Poezia e tij ėshtė pėrkthyer nė gjuhė tė ndryshme tė botės.

 

 

Dy motra binjake nė ekspozitė tė pėrbashkėt

 

Albana dhe Dardane Hatashi, 21 vjeēare, janė motra bninjake, shqiptare tė lindura nė Suedi.Prindėrit e tryre janė nga Peja. Albana dhe Dardana kanė njė pasion ndaj pikturimit. Me kėtė art qė e kanė dhunti perosnale, rrjedhur nga puna dhe vullneti i tyre, qė tė dyja janė marrė qysh nė moshėn e fėmijėrisė. Gjatė kohės sė lirė, krahas veprimtarive tė tjera tė lira, ato kanė vizatuar dhe pikturuar, pa pretendime se veprat e tyre njė ditė do t“ua ekspozojnė edhe tė tjerėve.

Por, gjatė nėntorit ato befasuan me talentin e tyre. Pėr njė javė rrjeshtė punimet e pėrbashkėta tė Albanės dhe Dardanės u ekspozuan nė Galerinė Cinnamoni tė Helsingborgut. Disa dhjetra punime artistike, kryesisht portrete dhe piktura tė stilit surealist prezantuan ėndrrat dhe realtetin e motrave Hatashi. Ekspozita u vizitua nga krijues sudezė dhe shqiptarė si dhe nga shumė dashamirė tė artit figurativ, tė cilėt i pėlqyen veprat e motrave binjake.

Albana dhe Dardana do tė vazhdojnė hobin e tyre nė pikturim duke na sjellur vepra tėw mira dhe tė kėndshme.

 

R. Reshitaj

 

 

           

             Njė nga veprat e motrave Hatashi                                                                                                            Albane dhe Dardane Hatashi gjatė ekspozitės nė Helisngborg

 

 

 

 

 

 

 

Nė Malmė u mbajt Festivali Jubilar i Poezisė dhe i Muzikės Shqiptare

PREZANTIMI I VLERAVE ARTISTIKE NĖ SHENJĖ TĖ PĖRVJETORIT TĖ PAVARĖSISĖ

U promovuan gjashtė vepra letrare, nė mesin e tė cilave edhe pėrmbledhja Sali Bashotės  e pėrkthyer nė gjuhėn suedeze. – Festivalin e pėrshėndeti Ministri i Diasporės, Ibrahim Makolli

 

                                     

 

Malmė, 18 nėntor

Edicioni i dhjetė i Festivalit tė Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė i cili u mbajt nė Malmė, ishte kremte e vėrtet kulturore. Nė shenjė tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Festivali u begatua  me vlera artistike tė poezisė dhe tė muzikės qė krijohen nė diasporė dhe mė gjėrė. Kėtė manifestim kulturor tradicional, tė vetmin e kėtij formati nė diasporė, e nderuan me pjesėmarrje  Ministri i Diasporės nė Qeverinė e Republikės sė Kosovės,  Ibarhim Makolli, ambasadori i Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Suedisė, Ruhi Hado, drejtori i Bibliotekės Kombėtare dhe Universitare tė Kosovės, Sali Bashota, drejtori i Departamenit tė Arsimit Parauniveristar MASHT, Agim Berdynaj, zyrtari i lartė i arteve sekniko-muzikore nė Ministnrinė e Kulturės, Sami Priaj pastaj zyrtarė tė instutcioneve kulturore tė Suedisė si dhe pėrfaqėsues tė asociacioneve tė organizuara e  tė shoqatave kulturore shqiptare nė kėtė shtet skandinav.

Organizatori i kėtij manifestimi, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, edhe njėherė u deshmua pėr potencialin, kreativitetin dhe ndjenjėn qė krijuesve dhe publikut tė  ju ofrojė tė gjitha kushtet enevojshme pėr njė ngjarje tė vecantė kulturore.

Festivalit i parapriu promovimi i gjashtė veprave letrare tė botuara brenda dy festivaleve.  Kėto promovime filluan me librin me poezi tė Sali Bashotės tė pėrkthyer nė gjuhėn suedeze nga Gunar Barkenhammar me titull  “När himlen stanar”  (Kur qielli hesht) tė botuar nga Shtėpia botuese  Holmbergs e Malmės. Gjatė promovimit, pėrkthyesi i kėtij libri i cili ėshtė shkrimtar i njohur nė Suedi, thesksoi se poezia e Bashotės  qė po i ofrohet  lexuesit sudez, paraqet vlera letrare tė spketrit universal. Qėllimi i pėrkthimit, sipas Barkenhammerit, ishte pikėrisht temmatika dhe figuracioni poetik qė do tė zgjojė kurreshtjen e kritikės letrarare suedeze. Mė pas u promovuan edhe ”De små fiskarna – Peshq tė vegjėl”, libėr pėr fėmijė i botuar nė gjuhėn suedeze dhe atė shqipe i Riza Sheqirit, monografia  ”Shtigjeve tė jetės sime” e Ibrahim Metės, ”Mbi uraganin e dhembjeve”, libėr me poezi I Zyrafete Manaj – Kryeziut:, ”Ēdo gjė i pėrket  jetės”,  pėrmbledhje poezish tė Ibrahim Abedinit dhe libri i ilustruar pėr fėmijė “Ne rrugėn e drerėve” i autores Fikrije Bylykbashi.

Kėshilli Artistik, duke respektruar kriteret festivalit, pėrzgjodhi punimet letrare dhe muzikore mė tė mira qė kishin arritur pėr pjesėmarrje. 

Nė pjesėn zyrtare tė festivalit, ku konkurrohet me punime origjinale tė papublikuara deri mė tash, para njė auditori tė zgjedhur, u prezantuan mbi 30 krjiues letrarė nga diaspora shqiptare nė vendet skandinave pastaj nga Gjarmania, Anglia, Franca, SHBA e tė tjerė. Kurse nė kokurrencėn e krijimtarisė muzikore u prezantuan  veprat e pesė kompozitorėve.

Juria profesionale, nė pėrbėrje Sali Bashota, kryetar, Sami Piraj, Ramadan Reshitaj, Shukrije Rama – Pllashniku dhe Ajet Bogiqi anėtarė vendosi qė tė ndahen kėto cmime: Vendi I Parė pėr Poezi iu dha poetit Riza Sheqiri pėr poezinė “Triptik dhembjeje”, Vendi i Dytė iu nda Zyrafete Manajt - Kryeziut pėr poezinė me titull “Ikonė dardane”, Vendi i Tretė iu dha Lebibe Zogianit pėr poezinė “Po vdes ta vras vdekjen tėnde”.

Cmimi “Kosovė Rexha-Bala” iu dha poetės nga Norvegjia, Myrvete Mehmetit, pėr poezinė “Jam ėnderr, ėndėrr s“kam”. Me  Cmimi Special “Pena e Festivalit” u nderua shkrimtari i  njohur suedez, Gunar Barkenhammar, i cili nė festival u prezantua me poezinė e tij nė gjuhėn shqipe. Ndėrkaq Cmimi pėr krijimtari muzikore iu dha kompozitorit Ahmet Bella, pėr veprėn “Dardania”.

Vepra muzikore qė u shpėrblye me vendin e parė ashtu sikurse edhe kompozimet e Sami Priajt  “AJ – lament”, veprėn “Vlora, Vlora” tė Tomor Berishės dhe  ”Vajtojcat e Rekės”tė Izet Kallabės, u interpetuan nga kvarteti vokal suedez nė pėrbėrje Helena Magnusson, Philip Khan, Maria Herlin,  Maria Hallberg e Ahmet Bella.

Nė pėrgjithėsi Festivali dėshmoi pėr  potencialin krijues tė autorėve shqiptarė tė cilėt jetojnė dhe krijojnė nė diasporė, dhe kjo u pasqyrua permes vlersimeve tė  jurisė dhe tė pranishme nė sallėn e pėrgatitur enkas pėr ngjarje tė vecanta kulturore.

Pėrshtypje tė veēantė lanė edhe moderatorja e Festivalit, Hanife Kryeziu si dhe Saranda Iseni, e cila me ndjenja dhe pasion lexoi disa nga poezitė e autorėve qė konkurruan nga shtetet jashtė Suedisė, e qė nuk paten mundėsi qė edhe fizikisht tė ishin tė pranishėm nė kėtė Festival.

Organizatori i Festivalit, tė gjithė konkurruesve, mysafirėve pėrfaqėsues tė institucioneve dhe asociacioneve tė organizuara vendore dhe tė ardhur nga Kosova, veprimtarėve tė dalluar tė kulturės si dhe sponsorėve tė kėtij manifestimi, u ndau mirėnjohje publike. Me Plaketė tė veēantė nga organizatori u nderuan Ahmet Bella, Ragip Reēica, Sami Piraj, Ramadan Reshitaj dhe Rizah Sheqiri pėr kontributin 10 vjeēar nė organizimin e kėtij festivali tradicional tė Poezisė dhe tė Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė. Kėto i dorėzoi Fikrije Bajraktari, kryetare e Uniuonit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

Ramadan Reshitaj

 

                                 Kuadro nga Festivali Jubilar: Promovimi i librave tė botuara brenda dy festivaleve dhe Kvarteti muzikor duke interpetuar poemėn "Daradania" tė Ahmet Belles (Foto: Afėrdita Xani)

 

 

 

 

 

Tė verbėrit e Kosovės – nė garat ndėrkombėtare nė Suedi 

 

Vitin e ardhshėm Reprezentacioni Gollballit  tė Kosovės do tė bėjė gara me tė drejta tė plota nė tė gjitha garat ndėrkombėtare

 

 

 

 

 

Repreznetuesit e Kosovės gajtė njė ndeshje

nė Turnirin ndėrkombėtar “Stockholmi 2012”

 

              Reprezentacioni i Gollballit tė Kosovės, kėto ditė po merrė pjesė nė Turnirin Ndėrkombėtar Paragamnes International Goallball Turment “Stockholmi 2012”. Ata po zhvillojnė ndeshje sportive me ekipet tjera kombėrtare tė tė verbėrve, tė cilėt gjithashtu po marrin pjesė nė kėtė turnir ndėrkombėtar. Daut Tishuku, kryetar i Federatės sė Sporteve pėr tė Verbėr tė Kosovės, i cili sė bashku me Njomza Eminin, kryetare e Komitetit Olimpik po e shoqėrojnė reprezentacionin tonė nė Suedi, na informoi se kosovarėt deri mė tash kanė zhvilluar 6 ndeshje me reprezentacionet e shteteve tė tjera. Nga kėto ndeshje ata kanė shėnuar fitore kundėr Reprezentacionit tė Gollballit  tė Spanjės.

             Reprezentacionin e Kosovės nė kėto gara ndėrkombvėtare po e pėrfaqėsojnė Rinor Ymeri, kapiten dhe Gani Gashi, Mark Pjetraj, Bujar Musliu e Daut Hoxha, lojtarė si dhe  Antigona Beha, asistente e federatės. Ky reprezentacion po udhėhiqet ngta trajneri Mehmet Kastrati.

              Sportistrėt e Kosovės edhe nė kėtė turnir ndėrkombėtar po afirmojnė sportin kosovar nė arenėn ndėrkombėtare dhe pėrmes lidhjeve tė veta po lobojnė qė Kosova me statut tė plotė tė prezantohet nė garat ndėrkombėtare. Nė saje tė kėtij angazhimi, Daut Tishuku thekson se ėshtė zhvilluar njė takim i suskseshėm me kryetarin e Federatės sė Sporteve pėr tė Verbėr   (IBSA ) dhe nga aty doli premtimi se  deri nė fund tė vitit Kosova do tė jetė anėtare e plotė nė IBSA. Kjo do tė thotė se Reprezentacioni i Gollballit tė Kosovės nė vitin 2013 do tė zhvillojė gara nė grupin C tė Kampionatit Evropian tė Gollballit .

Ramadan Reshitaj

 

 

 

 

 

 

 

Pėr nder tė 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė

 

UNIONI ORGANIZON TURNIR NĖ FUDBOLL TĖ VOGĖL

 

-          Bartėse e organizimit ėshtė Shoqata ”Kosova” e Malmės, ndėrsa Turniri do tė

zhvillohet mė 1 dhjetor nė qytezėn Bara

 

Nė kuadėr tė manifestimeve tė shumta pėr shėnimin e 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, tė cilat po orgaqnizohen nė kuadėr tė veprimtarive tė Unionit dhe tė shoqatave anėtare, nė regjionin e Skånes do tė mbahet edhe njė Turnir nė Fudboll tė Vogėl.  Ky Turnir do tė zhvillohet  tė shtunėn, mė 1 dhjetor dhe bartėse e drejtpėrdrejtė e organizimit do tė jetė Shoqata ”Kosova” e Malmės.

 

Paraqitja e pjesėmarrėsve tė kėtij Turniri do tė behet deri mė 25 nėntor nė shoqatėn ”Kosova” tė Malmės. Pėr ta paraqitur ekipin ėshtė e nevojshme qė tė paguhet njė taksė prej 600 koronash. Pėr ekipet mė tė dalluara, pėrpos Mirėnjohjeve publike qė do t“i ndajė Unioni, do tė ndahen edhe shpėrblime nė tė holla. Vendi i parė do tė fitojė 1500, Vendi i dytė 1000 dhe Vendi i tretė do tė shprėblehet me 600 korona suedeze.

 

Turniri do tė jetė njuė ditėsh dhe do tė zhvillohet nė qytezėn Bara, pėrkatėsisht nė sallen KUBEN i Bara.

 

Pėr informacione mė tė hollėsishme rreth kėtij turniri mund tė informoheni nė shoqatėn ”Kosova” nė Malmė duke kontaktuar Liridon Zogun, Hekuran Iberdemajn, Blerim Miftarin ose Mirlind Ismailin. Telkefoni kontaktues nė shoqatėn ”Kosova” ka kėtė numėr 0735-902082. E-maili info@kosovaif.com

 

Informacione mund tė merrni edhe nga pėrgjegjėsi pėr organizimin e sporteve nė kryesinė e Unionit, Fevzi Ademi, tė cilin mund ta kontaktoni pėrmes kėtij mobili: 0720073190.

Informacionin pėr turnirin nė fjalė mund ta gjeni edhe nė webbin zyrtar tė Shoqatės ”Kosova” nė Malmė: www.kosovaif.com

R.R.

 

Takim nė Unionin e Shoqatave Shqiptare nė Suedi

 

KOSOVA SI DESTINACION PĖR INVESTIME

 

-          Biznismenėt shqiptarė nga Suedia janė tė indinjuar nga burokracia e tepruar, korrupcioni dhe vėshtėrsitė pėr tė investuar nė atdhe.

 

Malmė, 10 tetor

 

Nė ambientet e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi qė gjenden nė Malmė, u organizua njė takim me afaristėt shqiptarė qė veprojnė nė Suedi. Temė e kėtij debati ishin  mundėsitė e investimeve jashtė Suedisė, pėrkatėsisht si destinacion ishte Kosova. Takimi i organizua nė bashkėpunim me IOM (Organizata Ndėrkombėtare pėr Migrim), e pėrfaqėsuar nga Roberto Cancel, zhvillues i projekteve brenda kėtij misioni qė vepron nė Kosovė, Projektit Mbi modelin e Fondit Ndėrkombėtar pėr Garanci, tė pėrfaqėsuar nga Faton Krasniqi dhe Kryesia e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

Nė emėr tė nikoqirit, pjesėmarrėsit i pėrshėndeti Ahmet Bella, sekretar organizativ dhe ekonomik i Unionit si dhe Ramadan Reshitaj, anėtar i Kryesisė.

Gjatė debatit pothuajse pa pėrjashtime, tė gjithė afaristėt shqiptarė, tė cilėt zhvillojnė afarizėm nė Kosovė dhe ata qė kishin provuar ta bėjnė kėtė, shprehėn indinjatėn e thellė dhe pakėnaqėsinė me burokracinė e tepruar tė administratės kosovare. Theksuan gjithashtu shembuj tė shumtė tė korrupcionit dhe tė vbėshtėrsive tė shumta qė po kanė hasur dhe po hasin si investitorė tė jashtėm nė Kosovė.

Pėrkundėr vullnetit tė mirė dhe gadishmėrisė pėr tė ndihmuar zhvillimin ekonomiko-shoqėror tė Kosovės, pėrmes investimeve qė nėnkuptojnė edhe hapjen e vendeve tė reja tė punės,  afaristėt shqiptarė nga Suedia  theksuan se janė tė zhgėnjyer me situatėn reale qė egziston nė Kosovė nė kėtė fushėveprimtari.  Ata nuk kėrkojnė lehtėsira e as privilegje tė caktuara pėr tė investuar nė Kosovė, por nga institucionet pėrkatėse kėrkojnė respektim tė normave ligjore dhe efikasitet mė tė dukshėm nė administrat duke filluar nga regjistrimi i bisnesit, marrja e licensės e deri tek obligacionet finansiare.

 

R.Reshitaj

 

 

 

Kryeministri i Kosovės – qėndroi nė Suedi

 

Gjatė  kėsaj kohe ai u prit nga kryeministri suedez, Fredrik Raifeld dhe personalitete tė tjera suedeze, por jo edhe me mėrgatėn shqiptare qė jeton dhe vepron kėtu.

 

Me ftesė tė homologut tė tij suedez, Fredrik Rainfeld, mė 2 e 3 tetor tė kėtij viti, kryeministri i Republikės sė Kosovės,  Hashim Thaēi, i pėrcjellė edhe nga ministrat Enver Hoxhaj e Vlora Ēitaku, qėndori pėr vizitė zyrtare nė Suedi.

Gjatė  kėsaj kohe ai u prit nga kryeministri suedez, Fredrik Raifeld dhe personalitete tė tjera suedeze, por jo edhe me mėrgatėn shqiptare qė jeton dhe vepron kėtu. Mjetet e informimit tė Kosovės, gazetarėt e sė cilave e pėrcollėn kėtė vizitė nga afėr, raportuan se temė e bisedimeve ishte gjendja nė Kosovė dhe pėrpjekjet pėr integrimin e saj nė Bashkimin Europian.

Mjetet e shkruara dhe ato eleketronike tė Suedisė, kėsaj vizite e cila ėshtė e para e kėtij niveli, nuk i dhanė hapėsirė tė dukshme.

 

 

 

Festivali mbahet nė Malmė -

Manifestimi pėr 100-vjetorin nė Jönköping

 

Nė mbledhjen e fundit tė kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, e cila nėn kryesinė e Fikrije Bajraktarit, kryetare, u mbajt nė Malmė, mė 23 shtator, pos tjerash u shqyrtuan edhe veprimtaritė e Uniuonit deri nė fund tė kėtij viti.

 

Nė fillim pjesėmarrėsit nė mbledhje u informuan pėr takimin qė njė pjesė e Kryesisė sė Unionit ka pasur gjatė verės me Ministrin e Diasporės, Ibrahim Makollin si dhe me bisedat pėr marrėveshjes pėr bashkjėpunim tė ndėrsjell nė tė ardhmen.

 

Pasi u njohtua pėr vizitat e anėtarėve tė Kryesisė nė Jönköping dhe takimet me udhėheqėsit e Shoqatės ”Liria” tė kėtij qyteti, Kryesia vendosi qė Festivali i Dhjetė Jubilar i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė tė mbahet mė 17 Nėntor, nė Malmė, kurse Manifestimi Qėndror i Unionit me rastin e shėnimit tė 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, sipas marrėveshjes sė mė parshme tė mbahet mė 24 Nėntor nė Jönköping.

 

Qė tė dya kėto manifestime tė Unionit ishin planifikuar qė tė mbaheshin tė njėjtėn ditė nė Jönköping, nėn nikoqirllekun e shoqatės ”Liria”, mirėpo ndryshimet u bėnė pėr shkak se lokali nė lagjen e Råslättit, ku ishte paraparė qė tė zhvillohet Festivali, nuk i plotėsonte kushtet pėr realzimin e pjesės sė Muzikės Krijuese tė Festivalit Jubilar.

 

Nė kėtė mbledhje Kryesia e Unionit u informua edhe pėr pėrgaditjet e deritashme pėr organizimin e Festivalit tėr Filmit dhe tė Fotografisė ”Bekim Fehmiu”, i cili sipas kryetarit tė kėshillit organizativ dhe tė ideatorit tė kėtij projekti, Sejdi Zeka, pritet tė organizohet nė Kristianstad deri nė fund tė kėtij viti.

 

Kryesia shyrtoi edhe ēėshtje tė tjera nga kompetenca e vet.

 

 

 

Nga veprimtaritė e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi

 

Nė vjeshtė edhe me Festivalin e Fotografisė dhe tė Filmit

 

Nė kuadėr tė Festivalit tė Fotografisė e tė Filmit Shqiptar ”Bekim Fehmiu” nė Suedi do tė mund tė prezantohen veprat artistike tė krijuesve nga diasporea shqiptare

 

Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi, i cili nė gjiun e vet tubon 32 shoqata me rreth 3500 veprimtarė nga mjedise tė shumta tė shumta tė kėtij shteti skandinav, sivjet do tė startojė edhe me njė manifestim tė rrallė kulturor. Nė vjeshtė, ky asociacion i organizuar i shqiptarėve nė Suedi dot ė startojė me Festivalin e Fotografisė e tė Filmit Shqiptar ”Bekim Fehmiu”. Ideator i kėtij manifestimi ėshtė Sejdi Zeka, i cili pothuaj se gjatė gjithė jestės ia ka kushtuar kėtyre lėmive tė artit. Festivali ”Bekim Fehmiu” do tė mbahet nė Kristianstad nė kuadėr tė veprimtarive qė kėtu i zhvillon Shoqata shqiptare ”Ardhmėria”, anėtare e Unionit, nė tė cilėn  shoqatė Zeka ėshtė nėkyretar.

Duke shtjelluar projektin pėr kėtė festival, Sejdi Zeka thekson se nė tė do tė prezantohen fotografitė artistike si dhe filma tė shkurtėr amatorė dhe profesionalė. Qėllimi parėsor i kėtij evenemangu ėshtė krijimi i mundėsive qė amatorėt dhe profesionistėt tė tregojnė talentin e tyre kreativ si nė foto ashtu edhe nė film. Nė Festival do tė kokurrojnė individėt, shoqatat dhe klubet me fotografitė dhe veprat filmike nė kategorinė amatore dhe profesionale.

Sipas rregullave tė festivalit nė lėminė e fotografisė ėshtė paraparė qė mosha e autorit tė jetė qė nga 18 vjeē e sipėr, kurse tema dhe teknika do tė jenė sipas zgjidhjes sė lirė.

Kokurrenca nė lėminė e filmit ėshtė paraparė nė tri shkallė. Nė tė parėn do tė kokurrojnė veprat filmike tė punuara nga mosha 8 deri nė 15 vjeēare e autorit, nė tė dytėn hyjnė filmat e realizuar nga krijuesit e moshės 15 vjeēare e mė tė vjetėr dhe nė tė tretėn hyjnė veprat e krijuesve mbi moshėn 25 vjeēare. Filmat do tė klasifgikohen sipas disa formateve: kamera e lirė, eportazhi, filmi dokumentar, filmi eksperimental dhe filmi artistik.

Organizatorėt, Unioni i Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe Shoqata “Ardhmėria” nė Kristianstad, pėr punimet mė tė dalluara do tė ndajė edhe shpėrblimet e festivalit. Ēmimi kryesor do tė mbajė emrin e artistit shqiptar me famė botėrore “Bekim Fehmiu”. Do tė ndahet edhe Ēmimi “Muharrem Qena”, pėr skenar dhe regji si dhe Ēmimi “Fatos Kastrati” ėr kamerė.

Pėr realizimin e kėtij projekti ėshtė zgjedhur edhe Kėshilli organizativ, i cili pėrbėhet nga dy pėrfaqėsues tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, Ahmet Bella dhe Ramadan Reshitaj, dy pėrfaqėsues nga shoqata “Ardhmėria” e Kristianstadit, Sejdi Zeka dhe Sylejman Berisha, pastaj Rizah Sheqiri, krujues letrar dhe Ramadan Hyseni, veprimtar. Koordinator I kėtij kėshilli u zgjodh ideatori i festivalit, Sejdi Zeka.

Organizatorėt e Festivalit ”Bekim Fehmiu” shpresojnė nė pėrkrahjen dhe mbėshtetjen finansiare tė institucioneve suedeze dhe ministrive pėrkatėse tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.

Ramadan Reshitaj

 

 

 

U mbajt Mbledhja Vjetore e Unionit

 

Vazhdimėsi aktivitetesh

 

Tė gjitha veprimtaritė e sivjeme do tė realizohen nė kuadėr tė shėnimit tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė

 

Delegatėt e Kuvendit tė Unionit, nė mbledhjen e rregtullt vjetore qė u mbajtė mė 13 maj 2012, nė Malmė, nėn kryesinė e kretares  Fikrije Bajraktari, shqyrtuan veprimtarinėe Unionit nė mes tė dy mbledhjeve vjetore dhe pėrcaktuan kahjet e aktiviteteve pėr periudhėn e ardshme.  Fjalėn hyrėse pėr vaperimjtaritė e Unionit dhe organeve tė tij, e paraqiti Fikrije Bajraktari. Me kėtė rast ajo theksoi se kryesia dhe organet tjera tė Unionit, gjatė vitit 2011, janė angazhuar nė ralizimin e tė gjitha pikave nė pėrputhje me Planin global dhe porgramin e miratuar nga Kuvendi i fundit vjetor. Prandaj mund tė themi se me sukses kemi realizuar objektivat e parapara pėr kėtė periudhė raportuese.

 

Dy festivale  me karakter pėr tėrė diasporėn shqiptare

 

Njėri ndėr aktivitetet e rėdnėsishme tė Unionit dhe tė shoqatave anėtare, ka qenė angazhimi dhe kontributi pėr shėnimin e datave mė tė rėndėsishme tė historisė sonė kombėtare. Gjatė muajit shkurt nė Union dhe nė shoqata ka pasur kaluar njė varg aktivitetesh dhe manifestimesh  nė shenjė tė shėnimit tė Ditės sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Nė Kalmar, nėn nikoqirllekun e shoqatės ”Kosova” ėshtė mbajtur me sukses Turniri Tradicional nė Fudboll tė Vogėl ”Kosova 2011”.  Nė Kristianstad,  ėshtė mbajtur Festivali i Pestė i Folklorit Shqiptar. Festivali ka pasur karakter skandniav. Bartėse e kėtij organizimi ka qenė Shoqata ”Ardhmėria”. Nė kėtė manifestim kanė marrė pjesė ansamblet folkorike tė shoqatave tona anėtare, por edhe grupe amatorėsh tė cilėt ende nuk janė anėtarėsuar nė Union. Festivali ka filluar me defilimin e pjesėmarrėsve nėpėr rrugėt e qytetit nikoqir, ka vazhduar me pjesėn zyrtare tė festivalit dhe ka pėrfunduar me mbrėmjen shoqėrore. Nė vigjilen e shėnimit tė Ditės sė Falmurit, nė Malmė, ėshtė mbajtur Festivali i IX i Poezisė dhe i Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė. Nė tė janė prezantuar 33 krijues letrarė e muzikorė qė krijojnė nė Suedi, shtetet skandinave dhe nga disa shtete tė Evropės. Pėrpos krijuesve letrarė e muzikorė, dashamirėve tė kėtyre velrave artistike nga radhėt e bashkėkombasėve, nė Festivalin e IX ishin edhe krijues, pėrfaqėsues tė institucioneve kulturore e shqoėrore vendase si dhe pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Kulturės, tė Rinisė dhe tė Sportit, tė Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe tė Teknologjisė si dhe tė Ministrisė pėr Diasporė tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Nė emėr tė kėtyre ministrive, krijuesit dhe pjesėmarrėsit i pėrshėndeten kėshilltarėt Ragip Gjoshi e Elizabeta Musliu si dhe Sami Priaj zyrtar i lartė.

Festivalit i kanė paraprirė si zakonisht promovimet e librave tė krijuesve tanė nga Suedia, nė mesin e tė cilėve janė edhe dy libra tė anėtarit tonė tė kryesisė, Ramadan Reshitajt, theksoi  Fikrije Bajraktari duke veēuar se gjatė kėsaj periudhe nė Union janė anėtarėsuar edhe pesė shoqata tė tjera sinė siē janė: ”Gjergj Kastrioti – Skėnderbeu” nga Helsingborgu, shoqata ”Collegium Dardanum” nga Falkenbergu, shoqata ”Dardania” nga Boråsi, shoqata ”Liria” nga Skara dhe shoqata ”Sommaren 2008” nga Eslövi. Jemi nė rrugė tė mbarė pėr themelimin edhe tė disa shoqatave tė reja. Gjithashtu nė Helsingborg nėn patronatin e Unionit tonė, ėshtė mbajtur Turniri nė Shah pėr nder tė Ditės sė Flamurit. Bartsėse e kėtij organizimi ka qenė shoqata jonė ”Korabi”, tha ajo.

Rreth  Raportit dhe Fjalės sė kryetares pėr  veprimtaritė e kaluara  njėveēare tė Unionit, u zhvilluan diskutime tė delagtėve, tė cilėt plotėsuan kėto dokumente edhe me veprimtari tė tjera tė zhvilluara nga shoqatat gjatė periudhės raportuese.

Kuvendi shyrtoi dhe miratoi edhe Raportin finansiar tė Unionit tė cilin e paraqiti Ahmet Bella sekrtar organizativ dhe ekonomik i Unionit. Edhe rreth kėtij raporti u zhvillua debat, pas sė cilit, nė bazė tė propozimit tė revizorėve,  Kryesia e Unionit u lirua nga pėrgjegjėsia pėr veprimtarinė gjatė vitit 2011. Ahmet Bella para delegatėve paraqiti edhe Planprogramin e   vepriumtarive tė Unionit pėr vitet 2012-2013. Ky dokument, sė bashku me materialet tjera iu kiishte dėrguar me kohė delegatėve, tė cilėt med isa propozime e aprovuan.

U aprovua edhe  propozimi i Ramadan Reshitajt  qė nė Planprogramin e veprimtarive qė kanė tė bėjnė me vitin 2012, t“u  rekomandohet tė gjitha shoqatave anėtare qė tė gjitha veprimtaritė e kėtij viti tė zhvillohen nė shenjė tė shėnimit tė 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Njė pjesė e mbledhjes iu kushtua Manifestimit qėndror qė Unioni do ta organizojė nė Jönköping pėr nder tė 100-vjetorit tė Shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Lidhur me kėtė dhe me pėrgaditjet qė kanė filluar, informuan A. Bella, S.Gashi e R.Reshitaj.

U prezantua edhe propozimi i shoqatės ”Dardania” tė Boråsit nė takimin e Kėshillit Organizativ tė mbajtur mė 28 prill 2012 nė Jönköping qė sipas mundėsive, organizimi i kėtij Manifestimi materialisht tė ndihmohet edhe nga shoqatat tona anėtare.

 

                      Pa pėrzierje kompetencash

 

Nė vazhdim u zhvillua njė debat me tone tė nxehta nė mes tė Xhevat Isufit, i cili thonte se si kėshilltar i jashtėm i Ministrit tė diasporės sė Kosovės, kėtu nė Suedi pėrfaqėson institucionet e Kosovės, nė njėrėn anė  dhe delegatėve (Fevzi Ademi, Sabit Gashi, A.Bella e  R.Reshitaj) tė cilėt kishin vėrejtje serioze  nė pėrzierjen e kompetencave tė Isufit. Delegatėt theksonin se nuk kanė nevojė pėr ”kėshilltar” dhe pėr ”koordinator” nė veprimtaritė e tyre, si po paraqitet Isufi dhe se sjellja e tij bie ndesh me institucionet vendore qė finansojnė vemprimtaritė e shoqatave si dhe me ligjin dhe rregullat e shtetit suedez pėr organizimin dhe veprimtaritė e shoqatave. Unioni i shoqatave shqiptare nė Suedi ėshtė i gatshėm dhe ėshtė i interesuar qė tė bashkėpunojė me tė gjithė, duke pėrfshirė kėtu edhe ministritė e qeverisė sė Kosovės dhe pėrfaqėsuesit e tyre. Por u tha se bashkėpunimi duhet tė jetė i siēertė, transparent dhe pa pėrzierje tė kompetencave.

Mbledhja Vjetore e Unionit vendosi qė edhe gjatė vitit 2012 shuma e anėtarėsisė sė shoqatave nė Union tė mbetet ajo e vjetra, dmth nga 10 korona pėr anėtarė.

Delegatėt aprovuan propozimet pėr kompletimit tė Kryesisė sė Unionit. Arjeta Krasniqi, delegate nga Kristanstadi qė nga ky kuvend ėshtė anėtare me tė drejta tė plota nė kryesi. Gjithashtu, nė bazė tė propozimit tė Komisionit kandidues, pėr supliantė nė kryesi u zgjodhėn: Shaip Alija, nga shoqata ”Kosova 2011” e Eslövit dhe Blerim Myftari nga shoqata ”Kosova” e Malmės.

Pėr projktet aktuale qė po zhvillohen nė Union, ”Lika rättigheter” dhe ”Hedersvåld” e qė finansohen nga organet suedeze, tė pranishmit i informoi Ahmet Bella. Ai kėrkoi njė bashkėpunim mė tė madh me shoqatat anėtare nė realizimin e kėtyr eprojhekteve  dhe projekteve tė tjera qė mund tė jenė nė tė ardhmen.

Jashar Gashi propozoi qė tė shikohen mundėsitė e hartimit edhe tė projekteve tė tjera dhe mundėsitė e marrjes sė mjeteve finansiare nga fondi suedez i trashigėmisė ”Arvsfonden”, ku siē tha aktualisht janė rreth 72 milion korona qe pritet tė ndahen pėr kėto qėllime.

Ramadan Reshitaj

 

 

 

                                    N J O F T I M

 

Nė mbledhjen e fundit tė Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, mbajtur me 31 mars 2012, u rikonfirmua vendimi sė mė

24 nėntor 2012, nė kuadėr tė festės gjithėkombėtare, 100 – vjatorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė,  tė mbahet edhe Festivali i Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare pėr Diasporė. 

Sivjet festivali mbahet nė sallėn Råslätt nė Jönköping.

Festivali ėshtė i dhjeti mė radhė dhe ėshtė Jubilar.

Nė kėtė manifestim tė rėndėsishėm kulturor, i vetmi i kėtij lloji nė tėrė Diasporėn shqiptare, do tė prezentohen krijuesit letrarė dhe ata nė lėminė e muzikės, qė jetojnė dhe veprojnė nė Diasporė. Nė cilėsinė e musafirėve do tė prezentohen edhe krijues nga Kosova, Shqipėria, Maqedona si dhe krijues suedezė, danezė, norvegjezė etj.

Tė gjithė tė interesuarit pėr pjesėmarrje me krijimet e tyre artistike (letrare e muzikore) i ftojmė qė sa mė parė tė na i dėrgojnė punimet autoriale, nė mėnyrė qė tė bėjmė parapėrgaditjet e nevojshme pėr Festival.

Paraqitja e punimeve duhet tė bėhet mė se largu deri me 10 shtator 2012.

Krijimet tuaja ( letrare e muzikore ) mund t“i dėrgoni nė adresėn e Unionit ose pėrmes postes elektronike, info@kosalbunionen.se;  r.reshitaj@hotmail.com ose  a-bellatoni@hotmail.se

Ju mund tė dėrgoni dy – tri poezi, ose krijime muzikore, prej tė cilave do tė  pėrzgjidhet njėra pėr konkurim.

Selekcionimin do ta bėjė Kėshilli Artistik i Festivali nė pėrbėrje: Ramadan Reshitaj, r.reshitaj@hotmail.com,   Rizah Sheqiri rizah_sheqiri@hotmail.com Ahmet Bella, a-bellatoni@hotmail.se dhe nga  njė krijues nga  Kosova e  Shqipėria.

Punimet e pėrzgjedhura do t“i pėrcillen Jurisė sė Festivalit, e cila do ndajė shpėrblimet sipas kritereve tė realizimit pėrmbajtėsor, artistik dhe estetik.

Ju bėjmė me dije se organizatorėt do tė bartin shpenzimet e rrugės dhe tė ushqimit pėr tė gjithė tė ftuarit. Pjesėmarrsve nga vendet tjera u mbulohen eventualisht edhe shpenzimet tė fjetjes.

Pėr ēdo informatė nė lidhje me festivalin e sivjem, mund tė kontaktoni organizatorėt nė kėta numra telefonash: 070-3464642, 0701-721657

Duke pritur pėrgjigjen tuaj, vėllazėrisht ju pėrshėndesim!

 

Kryesia e Unionit,

   Ahmet Bella, sekr. org. ek.

 

 

 

 

Shėnimi i 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė – mbahet nė Jönköping

 

 

 

 

Pas njė varg takimesh dhe konsultash nė Kryesinė e Unionit  dhe bashkėrenditjes sė veprimtarive me shoqatat tona anėtare, ėshtė vendosur qė Manifestimi Qėndror i Unionit tonė pėr shėnimin e 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, tė mbahet nė Jänköping. 

 

Manifestimi do tė organizohet nga  Unioni, ndėrsa nikoqir do tė jetė shoqata jonė anėtare ”Liria” e Jönköpingut.

 

Nė njė takim tė pėrbashkėt tė anėtarėve tė kryesisė sė Unionit dhe tė kryesisė sė shoqatės ”Liria”, qė u mbajt nė Jönköping e ku morėn pjesė edhe udhėheqės tė shoqatės ”Dardania IF” nga Boråsi u vendos  qė manifestimi  pėr shėnimi i 100-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė  tė mbahet mė 24 nėntor 2012. Pjesėmarrėsit zgjodhėn edhe Kėshillin organizativ nė kėtė pėrbėrje:  Ahmet Bella, Ramadan Reshitaj dhe Sabit Gashi nga Kryesia e Unionit; Avni Asani, Muhamet Zaiti e Abdullah Miftaraj nga Kryesia e Shoqatės ”Liria”, Idriz Bytyēi veprimtar nga Jönköpingu dhe Muharrem Binaku, nga kryesia e shoqatės ”Dardania IF” nga Boråsi.

 

Manifestimi tė ketė tri pjesė:

       Pjesėn akademike

       Programi artistik: Festivali Jubilar i Poezisė dhe Muzikės Krijuese Shqiptare nė Diasporė.

       Mbrėmja Shoqėrore festive.

 

Anėtarėt e Kėshillit Organizativ do tė mbajnė kontakte dhe do tė konsultohen edhe pėr detajet rreth pėrfundimit tė pėrgaditjeve pėr mbajtjen e kėtij Manifestimi.

 

Kryesia dhe administrata e Unionit do t“i kontaktojė shoqatat anėtare, tė cilat do tė kontribuojnė pėr pasurimin e pjesės sė Programit Artistik tė kėtij manifetsimi, do t“i sigurojnė Mirėnjohjet ose Lavdatat Publike qė do tė ndahen nė kėtė manifestim si dhe do t“i ftojnė mysafirėt e manifestimit.

 

Kryesia e Unionit ėshtė e mendimit se manifestime lokale pėr nder tė kėtij manifestimi do tė mund tė organizojnė tė gjitha shoqatat anėtare, kurse nė manifestimin qėndror qė mbahet nė Jönköping, rekomandon qė me nga njė delegacion, tė pėrfaqėrsohen tė gjitha shoqatat e Unionit, tė cilat shprehin dėshirė dhe gadishmėri pėr pjesėmarrje. /R.R./

 

 

 

QYTETI VÄXJÖ - NIKOQIR I DENJĖ I FESTIVALIT

Pa konkurrencė, mė tė dalluarit ishin amatorėt nga Halmstadi, tė cilėt u nderuan me Vendin Parė. Nė bazė tė vendimeve tė Jurisė, Vendin e Dytė e zunė amatorėt nga Ängelholmi, tė Tretin e tė Katėrtin amatorėt nga Krsitanstadi dhe Vendin e Pestė e morėn amatorėt nga Göteborgu. – Pėr tė gjitha ansamblet konkurruese si dhe pėr veprimtarėt e dalluar, organizatori ndau Mirėnjohje Publike.

 

Javėn e fundit tė majit tė sivjem, qyteti i Växjös pėr tri ditė me rradhė, ishte qytet i kulturės. Aty u prfezantuan vlera tė shumta tė kulturės vendase por edhe tė komuniteteve qė jetoijnė dhe krijojnė nė kėtė qytet. Nė vigjilen e kėtij manifestimi kulturor u zhvillua edhe Festivali Tradicional  i Foklorit Shqiptar nė Diasporė, i gjashti me radhė.

Qyteti Växjö nė Småland, ishte nikoqir i Festivalit tė Gjashtė tė Foklorit Shqiptar nė Diasporė qė mbahet pėr ēdo vit nė Suedi nėn patronatin e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi.  Bashkėkombasit tanė nė Växjö e rrethinė denjėsisht ishin tė organizuar pėr t“i  pritur mysafirėt nga shumė qytete tjera tė Suedisė,te cilet kishin gjetė kohė tė lirė dhe angazhim tė vullnetėshem qe te radhiten pėr tė prezantuar kulturen,traditen e mirėfilltė kombėtare nė vallėzim. Shumė mėrgimtarė tanė nga qytete tė ndryshme tė  Suedisė, tė rinjė e te reja, prindėr e mysafirė tjerė, por edhe pjestarė nga komunitete tjera tė kontinenteve tjera siē ishin kolumbianet, meksikanet kishin shfaqur deshirė pėr ta nderuar festivalin tonė me ndonjė paraqitje tradicionale para publikut tė shumtė jo vetėm  shqiptar. Växjö mė 26 maj, ishte nė tė vėrtet njė botė nė minjaturė ku gėrshetoheshin ritmet muzikore, veshjet dhe traditat kombėtare tė vendasėve suedezė, shqiptarėve dhe tė pjestarėve tė kombeve e tė kombėsive tė tjera etnike qė jetojnė dhe zhvillojnė veprimtari kulturore nė Suedi.

Ketė festival e ka organizuar Unioni i Shoqatave Shqiptare me seli nė Malmė,ndersa nikoqirlleku iu ka besuar shoqatave anėtare nė kėtė Union,  ”LIRIA” qė vepron nė Växjö dhe  shoqatės ”ALBA” qė vepron nė Lessebo. Shoqata e Växjös udhėhiqet nga kryetari  Islam Islami, kurse ajo e Lessebos nga kryetari, Shemsi Sopaj, qė tė dy sė bashku me veprimtarėt tjerė shqyuhen pėr mbajtrjen gjallė tė gjuhės, kulturės dhe traditės shqiptare nė Lenin e Kronobergut e tė rrethit tė Smålandit.

Ky festival kėsaj radhe ka tubuar rreth vetes tetė shoqata,ndėrsa nė konkurim ishin gjashtė. Sipas nikoqirėve,  edhe pse kanė paralajmėruar pjesmarrjen, disa  ansamble nuk erdhėn nė Växjö,  prandaj nė njė farė forme manifestimi mbeti pak sa i varfėr sai pėrket konkurimit.

 

 

 

 

 

Nė qendėr tė qytetit - u vallėzua shqip

Manifestimi filloi gjatė ditės  nė qendėr tė qytetit tė Växjös me prezanitmin dhe defilimin e anėtarve dhe simpatizusve tė vallėtarve nga te gjitha shoqatat. Rrugėt dhe sheshet e Växjös, si asnjėherė mė parė, u mbushėn me jonet e ėmbla tė muzikės tradicionale folklorike shqiptare. Ndėrkaq koloriti shumė ngjyrėsh i veshjeve tona nga shumė krahina e treva shqiptare, bėnė qė defilimi tė pėrcillej me duartrokitje nga qytetarė tė shumtė suedezė dhe nga etnicitetett tjera. Ata nuk kuptonin tekstin e as gjuhėn, por shijonin lėvizjet ritmike dhe koloritin e veshjes shqiptare.

 

Fjala e Sabit Gashit

 

Festivalin e Gjashtė tė Foklorit Shqiptar nė Diasporė, ”Växjö 2012”, nė emėrt tė organizatorit – Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, e shpalli tė hapur  Sabit Gashi, nėkryetar i Kryesisė sė Unionit. Ai me kėtė rast  mes tjerash tha:

Ky fetsival tashmė ėshtė bėrė  tradicional dhe organizohet pėr ēdo vit nė qytete tė ndryshme tė Suedise nė tė cilat egzistojnė dhe veprojnė shoqatat shqiptare. Qėllimi i kėtij manifestimi kulturor parasegjithash ėshtė ruajtja e traditės dhe kulturės sonė kombėtrare nė diasporė si dhe prezantimi i vlerave tė folklorit tonė tė pasur para vendasėve susedeze dhe etniciteteve tė tjera qė jetojnė nė harmoni nė kėtė shtet skandinav. Tashmė, pas pavarėsimit tė Kosovės, kanė kaluar kohėrat kur ne mėrgimtarėt shqiptarė merreshim edhe me veprimtari politike si dhe me organizimin e demonstratave. Tash pėrmes kulturės dhe vlerave krijuese do tė vazhdojmė ta ruajmė identitetin tonė dhe to tė lidhim ura tė reja miqėsie mes Kosovės dhe Suedisė. Duke e shpallur tė hapur kėtė festival, tė gjitha ansambleve konkurruese u dėshiroj suksese kurse juve bashkėkombas tė nderuar ju uroj njė pasdite tė kėndshme me kluturėn dhe folklorin tonė”.

 

Pjesa konkurruese e Festivalit tė gjashtė,  filloi nga ora16, nė sallėn e mrekullueshme tė Foklets Parkut nė Växjö. Manifesti8mi nisi me intonimin e Hymnit Kombėtar  dhe Hymni i Republikės sė Kosovės. Pastaj nė emėr tė organizatorit, ansamblet pjesėmarrėse dhe tė gjithė tė pranishimit i pėrshėndeti Sabit Gashi, nėnkryetar i kryesisė sė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Ai edhe e shpalli tė hapur Festivalin e Gjashtė tė Foklorit Shqiptar nė Diasporė ”Växjö 2012” duke u uruar tė gjithė konkuruesve suksese dhe prezantim tė mbarė.

Me pastaj kryetari i shoqates Liria nga Växjö, Islam Islami, nė emėr tė nikoqirėve,  iu uroi mirėseardhje tė pranishmeve, i falenderoi pėr pjesėmarrje te gjith ata te cilet kishin shfaqur deshirė qete jenė te bashkuar nė kėtė eveniment.  Ne jemi krenarė  qė pikėrisht neve nė Växjö  na u besua ky eveniment kombėtar prandaj edhe jeni te mirėseardhur ne shtepinė tonė mergimtare sikur tė jeni ne shtepitė tuaja. Ky bashkim i yni dėshmon edhe ma tepėr se edhe nė paqė por edhe nė nevojėa tė tjera, diaspora ėshtė e bashkuar dhe frymon kombėtarisht,  tha mes tjerash Islam Islami.  Gjithashtu edhe kryetari i shoqates Alba nė Lessebo,  Shemsi Sopaj,  i pėrshėdneti tė pranishmit, kurse ansambleve konkurruese u uroi sukses dhe prezantim  ntė mbarė nė kėtė festival. Pjesėmarrėsit e festivalit i pėrshėndeti edhe Xhevat Isufi, kėshilltar i jashtėm i ministrit tė diasporės.

Programin muzikor e nisėn valltarėt dhe instrumentalistet e shoqatave Liria dhe Alba, tė cilat si nikoqire,  prezantuan disa pika muzikore nga reportuari i tyre.  Mė pastaj me nga njė valle tė lirė defiluan tė gjitha shoqatat radhazi, tė cilat i mahniten tė pranishmit me paraqitjet e tyre. Moderatoret Violeta Sopaj dhe Myrvete Islami,  pastaj prezantuan edhe ansamblet dhe shoqatat konkurruese nė kėtė festival.  Nė konkurim pėr mėt tė mirėt e Festivalit tė Gjashtė tė Folklorit Shqiptar nė Diasporė – ”Växjö 2012” ishin: ”Fėllanzat” nga Kristianstadi, ”Nėnė Tereze” nga Ägelholmi, ”Shqiponjat e Halmstadit”, nga Halmstadi, ”Fluturat” nga Kristianstadi dhe ”Bilbilat e diaspores” nga Gėteborgu.

 

 

 

Vallėtarėt e Ansamblit "Shqiponjat e Halmstadit" nga Halmstadi me koreografin  Muhamet Sopi - Meta

 

"Shqiponjat e Halmstadit" tė pa konkurrencė

Nė pėrputhje me Rregulloren e Festivalit, Kėshilli Organizativ i ketij festivali ishte perkujdesur qė nė Jurinė e festivalit ta pėrbėjė nga njė anėtar i sė cilės shoqatė konkurruese sė bashku me pėrfaqėsuesit e shoqatave nikoqire. Kėsisoi, duke zgjedhur veprimtarėt mė tė devotshėm tė kulturės nga mesi i anėtarėve tė shoqatave konkurruese dhe nikoqirėve, Juria kishte kėtė pėrmbajtje: Shyqyri Xhurkaj kryetar,dhe anėtaret Izet Sogojeva,Rrahman Rrahmani,Perihane Isufi,Agron Hyseni dhe Islam Fejzullahu.  

Me pastaj filloj zhvillimi i programit me radhė sipas paraqitjes nė njė konkurencė mjaft domethėnese e cila deshmoi se mergimtaret tanė sidomos njerzit e arsimit dhe kultures po japin maksimumin qe kultura gjuha dhe tradita e arti kombėtar janė gjithėherė nė hap me atdheun dhe ne asnjė pikė nuk ngecin. Gjithė ato vjaza e djelmosha te cilet nuk kursyen as djersen e trupit per te deshmuar se edhe pse kan lindur apo janė rritur ne diasporė nuk vunė ne dyshim aspak gjuhen kulturen dhe sidomos vallzimin kombėtar.Me zhvillimin e programit konkurues jurija me njė transparencė te plotė bėri vlerėsimin e tė gjitha shoqėrive konkuruese. Nė bazė tė vendimeve tė Jurisė, nė Festivalin e Gjashtė tė Foklorit Shqiptar nė Diasporė ”Växjö 2012”.Pa konkurrencė, mė tė dalluarit ishin amatorėt nga Halmstadi, tė cilėt u nderuan me Vendin Parė. Nė bazė tė vendimeve tė Jurisė, Vendin e Dytė e zunė amatorėt nga Ängelholmi, tė Tretin e tė Katėrtin amatorėt nga Krsitanstadi dhe Vendin e Pestė e morėn amatorėt nga Göteborgu. – Pėr tė gjitha ansamblet konkurruese si dhe pėr veprimtarėt e dalluar, organizatori ndau Mirėnjohje Publike. Ndėrkaq ato ansamble qė u nderuan me Ēmime, morėn edhe Kupat e Festivalit.

Vlen tė permendim se fituesi i festivalit ansmabli “Shqiponjat e Halmstadit” nga Halsmatadi nėn drejtimin e koreografit  Muhamet Sopi-Meta, sipas vlerėsimeve tė jurisė ėshtė njė ansambel shumė i kualifikuar dhe konkurrent edhe ne atdhe. Ata i mahniten te pranishmit me prezantimin e tyre me Vallen me emotive nga Karadaku.  Por, gjithėsesi te gjithė garuesit ishin nė nivel te lartė tė gares dhe deshmuan dashuri tė madhe pėr prezantimin e vallės shqipe nga te gjitha trojet.

Pėr ansmablet pjsesėmarrėse nė festival, veprimtarėt nga Växjö dhe Lessebo qė u angazhuan nė mbarvajtjen e kėtij manifestimi, por edhe pėr publikun e gjėrė, pas pėrfundimit tė pjesės zyrtare tė Festivalit, u mbajt njė mbrėmje e lirė muzikore me kėngėtarė tė ndryshem nga diaspora. Deri nė orėt e vona tė natės, amatorėt nga ansamblet pjesėmarrėse nė festival dhe bashkėkombas tanė qė kishin ardhur nga shume qytete tė Smålandit, Kronobergut dhe viseve tė tjera, u argėtuan bashkarisht, krijuan miqėsi tė reja mes veti dhe ngritėn ura tė reja bashkėpunimi.

Tė shtunėn e 26 majit nė Växjö ishte krenari dhe kėnaqėsi ti tregoje dikujt se je shqiptar, sepse vlerat kulturore qė u shfaqėn aty, do tė mbahen gjatė nė mendjen e atyre qė pėrcollėn Festivalin e Gjashtė tė Folklorit Shqiptar nė Diasporė.

 

Teksti:Ramadan Reshitaj

 Islam Fejzullahu

Fotografitė: Muhamet Sopi

 

Ja disa fotografi nga Festivali i Gjashtė i Foklorit Shqiptar nė Diasporė,  cili i mbajt mė 26 maj 2012 nė Växjö. Fotot na i dėrgoi Shemsi Sopaj, kryetar i Kėshillit Organizativ tė Festivalit. Redaksia e Webbit e falenderon pėr kontributin.

 

   

 

   

 

   

 

   

 

   

 

   

 

 

 

 

 

 

 

 

Nė Helsingborg u mbajt Kuizi i Diturisė pėr nxėnėsit shqiptarė

 

GARA PĖR DIJE

-          Mė tė dalluarit nxėnėsit nga shkollat e Landskronės

 

 

 

                        Pjesėmarrės nė Kuizin e Diturisė “Suedia 2012” (Foto: Fahredin Berisha)

 

Nxėnėsit shqiptarė tė cilėt ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe nė 11 komuna tė Suedisė, vikendin e kaluar garuan nė kuadėr tė Kuizit tė Diturisė ”Suedia 2012”. Helsingborgu ishte nikoqir i kėtij manifestimi, ngase fituesit e Kuizit tė kaluar ishin pikėrisht nxėnėsit shqiptarė tė kėsaj komune. Ky ishte Kuizi i katėrt me radhė qė organziohet pėr nder tė 7 Marsit – Ditės sė Mėsusit nė bashkėpunim me Shoqatėn e Mėsuesve Shqiptarė dhe Projektit tė Entit shkollor tė Suedisė ”Tema modersmål”.

Duke hapur kėtė manifestim, kryetari i Kėshillit Organizativ, Muhamet Muriqi, mes tjerash theksoi se duke u pėrgaditur pėr kėto gara, nxėnėsit kanė pasur mundėsi qė tė njihen dhe qė tė mėsojnė mė shumė pėr gjuhėn tonė tė lashtė, tė mėsojnė dhe tė njihen me ngjarje e figura tė ndriutura shqiptare qė i dhanė shumė mbar njerėzimit.

Pėr tė pėrcjellur kėtė garė diturie, pėrpos nxėnėsve nga shumė shkolla, prindėrve dhe bashkėkombasėve qė kishin ardhur nga disa qytete, morėn pjesė edhe Ambasadori i Shqipėrisė nė Suedi,, Ruhi Hado dhe pėrfaqėsuesi i Ambasadės sė Kosovės nė Suedi, Sedat Burrniku. Nga Ministria e Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė sė Kosovės, morėn pjseė Kėshilltari i Ministrit Ramė Buja, Ragip Gjoshi e zyrtari Nuhi Gashi.  Nga Ministria e Diasporės morėn pjesė sekretari permanent, Isuf Preniqi dhe zyrtarja e lartė Arta Kallaba. Kuizin e pėrcollėn edhe mėsimdhėnės e nxėnės nga Prishtina, Drenasi e Mitrovica, qė tash disa ditė janė mysafirė nė Suedi si dhe pėrfaqėsues tė arsimit tė komunės sė Helsinbgborgut, tė cilit i printe Rolf Svensson, drejtor i drejtorisė pėr gjuhėt amtare nė kėtė komunė.

Pjesėmarrėsit nė kėto gara ishin nxėnės qė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe kryesisht nga komunat e Suedisė Jugore. Pėr tė treguar njohurit e tyre nė lėminė e Gjuhės dhe tė letėrsisė, nė histori e gjeografi si dhe nė kulturėn kombėtare, kėsaj here garuan nxėnėsit nga Bostadi, Laholmi, Halmstadi, Engelholmi, Landskorna, Kalmari, Klippani, Ostorpi, Norrshopingu, Helsingborgu dhe Svalovi. Njė pjesė e pyetjeve tė pėrgjithshme kishte tė bėjė edhe me Suedinė, jetėn shoqėrore kėtu dhe me veprimtaritė e shumta tė bashkėkombasėve qė jetojnė, veprojnė dhe kontribuojnė nė kėtė shtet skandinav.

Gjatė gjithė kohės sa zgjati kuizi, duke u pėrgjigjur nė mėnyrė korrekte nė tė gjitha pyetjet, nxėnėsit treguan njohuri tė thella nga lėmitė nė tė cilat garonin. Juria profesiuonale sė cilės i printe Prof Dr Muhamet Shatri, prandaj nuk e pat edhe aqė tė lehtė tė pėrcaktohet pėr mė tė dalluarit.

Garat u zhvilluan nė tri rrethe deri sa u arrit tė shpallėn mė tė mirėt. Pas rrethit tė tretė, nxėnėsit mė tė dalluar u shpallėn ata nga shkollat e Landskronės, tė cilėt edhe zunė vendin e parė. Tė dytėt ishin nxėnėsit e Ostorpit dhe tė tretėt ishin nxėnėsit nga komuna e Engelholmit.

Pėr mė tė dalluarit organizatorėt ndanė medalje dhe kupa, kurse Ministria e Arsimit tė Kosovės, kėta nxėnės dhe mėsuesit e tyre i shperbleu me libra.

Nė kuadėr tė kėtij kuizi me njė program tė pasur muzikor u prezentuan edhe amatoret e Shoqatės “Okarina” nga Landskrona tė prirė nga profesori i muzikės, Bashkim Jashari si dhe Ansambli “Shqiponjat Dardane” nga Forslovi tė udhėhequr nga Mustaf Berisha.

Sipas rregullave mbi organizimin e kuizit, garat e ardhshme do tė mbahen nė Landskrona, pra nė komunėn, nxėnėsit e sė cilės sivjet zunė vendin e parė.

Kėto gara tė diturisė, nė saje tė pėrkushtimit tė atyre qė merren me formulimin e pyetjeve dhe me  organizimin, tashmė kanė marrė formėn e duhur tė njė manifestimi tradicional. Organizatorėt pėr garat e ardhshme do tė duhet tė shtojnė pėrpjekjet pėr rritjen e numrit tė pjesėmarrėsve edhe nga komunat tjera tė Suedisė, sepse mėsimi plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe nuk zhvillohet vetėm nė Suedinė Jugore. Kėtij qėllimi do t“i ndihmojė edhe mbėshtetja materiale, e cila tashmė po vėrhet nga ana e Ministrisė sė Diasporės tė Republikės sė Kosovės. Nxėnėsit dhe mėsimdhėnėsit pjesėmarrės nė kėto gara, gjhithashtu duhet tė motivohen edhe me mundėsinė e vizitave tė organizuara nė vendlindje pėr mė tė mirėt, motivim ky i cili vazhimnisht ėshtė aktual por qė ende nuk po realizohet.

Ramadan Reshitaj

 

 

 

 

 

 

 

U SHĖNUA PĖRVJETORI I PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS

 

Shoqata ”Ilirida” nga Halmstadi nė bashkėpunim me shoqaten ”Ardhmėria” nga Kristianstadi bashkarisht organizuan njė manifestim  manifestim me rastin e Katė rvjetorit tė Pavrėsisė sė Kosovės. Manifestimi u zhvillua nė Halmstad dhe nga te pranishmit, tė cilet ishin ne numėr bukur tė madhė, u pelqye dhe u duartrokit gjatė. Manifestimi kishte karakter mė tė gjėrė pėrshkak se lidhej edhe me festat tjera, 7 marsin – Ditėn e Mėsuesit, 8 Marsin – Ditėn ndėrkombvėtare tė Gruas dhe 100-vjetorin e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Pėr rėndėsinė e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės si dhe pėr skarificat e shumta tė popullit tone deri te Pavarėsia, njė fjalė rasti e mbjati Naser Zeqiri, kryetar I shoqatės “Ilirida”. Pjesėmarrėsit I pėrshėndeti edhe Isuf Preniqi, sekretar permanent nė Ministrinė e Diasporės sė Republikės sė Kosovės, I cili sė bashku me kėshilltaren Arta Kallaba dhe me nxėnės e arsimtarė tė disa shkollava tė komunės sė Mitrovicės, Prishtinės dhe Drenasit , po qėndrojnė kėto ditė nė Suedi.

Ky manifestim u pėrshkrua edhe me njė program tė pasur kulturor. Grupi I teatrit I shoqatės “Ilirida”, i prirė Musa Robeli u oprezentua men njė monolog te zbėrthyer ne akt drame pėr Jasharajt e Prekazit, prezantim ky qė u prit me emocione dhe me lotė nė sy nga tė pranishmit. Me program tė zgjedhur u prezantuan solistja Aferdita Avdyli-Dollovac. Ansamblet e valleve tė shoqatės “Ilirida” dhe “Ardhmėria”, gjithashtu kėnaqen me valet e tyre tė zgjedhura. Recitoi edhe   Flaka Haxhani kurse me njė vallzim modern u prezantua Melisa Jaha. Pas pjesės zyrtare tė pranishmit I argėtuan Nazif Hajra, Mevlyde Mehmeti-Hajra,  Armen Hajra si dhe solisti nga Malmė, Hyzri Bytyqi.

Islam Fejzullahu

 

 

Festė pėr Ditėn e Mėsuesit

 

Pėr nder tė 7 Marsit  - Ditės sė Mėsuesit, njjė manifestim kulturor u mbajt nė qytetiun e Ängelholimit. Organizatore ishte Shoqata Shqiptare ”Nėna Tereze” qė vepron nė kėtė  qytet. Pėrpos bashkėkombasėve tė shyumtė nga komuna e Ängelholmit dhe rrethina, morėn pjesė edhe veprimtarė e bashkėkombas edhe nga komuna e Halmstadit, e Landskronės dhe  Malmės.Prezentė ishin edhe mysafirė tė lartė nga Kosova, si Ragip Gjoshi kėshilltar politik nė MASHT-sė,Isuf Preniqi sekretar nė Ministyrinė e Diasporės, Arta Kallaba e Nuhi Gashi si dhe 10 nxėnės e 3 arsimt6arė nga shkollat e Prishtinės, Mitrovicės e Drenasit, tė cilėt po qėndrojnė kėto ditė nė Suedi. Ishte edhe veprimtari Dr Muhamet Shatri e pėrfaqėsues tė arsimit tė komunės sė Ängelholmit.

Njė fjalė rasti pėr kėtė pėrvjetor e mbajti Xhevat Isufi, mesues i mėsimit plotėsues ne shkollat e Ängelholmit dhe kėshilltrar i jashtėm i ministrit I. Makolli.

Gjatė programit kulturo muzikor u prezentuan amatorėt e shoqatės ”Nėna Tereze”, ansambli i shoqatės ”Okarina” nga Landskrona si dhe ansambli muzikor ”Shqiponjat Dardane” nga Förslövi.

Me kėtė rast 10 mėimdhėnØseve tė mėsimit plotėsues nė gjuhėn amtare shqipe iu ndanė Mirėnjohjet e MASHT tė Kosovės

Islam Fejzullahu

 

 

 

”Ardhmėria” e Kristianstadit

 

– mbajti Kuvendin vjetor

 

-          Kryetar sėrish u zgjodh Sylejman Berisha

 

Kanė qenė njė varg veprimtarish dhe manifestimesh tė cilat, gjatė vitit 2011, kanė karakterizuar angazhimet dhe sukseset e shoqatės ”Ardhmėria” tė Kristianstadit. Ndėr kėto veprimtari, posaqėrisht angazhimet e anėtarėve tė shoqatės kanė ardhur nė shprehje me rastin e organizimit tė Festivalit tė Pestė tė Foklkorit Shqiptar nė Skandinavi, manifestim ky, tė cilin nė emėr tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi e ka organizuar Shoqata Kulturore  Shqiptare ”Ardhmnėria” nė Kristianstad. Kėshtu u vlerėsua nė Mbledhjen vjetore tė kėsaj shoqate, e cila zhvilloi punimet mė 4 mars tė kėtij viti.

Punimet e Kuvendit Vjtoer tė kėsaj shoqate i pėrcollėn edhe Ahmet Bella, sekretar organizativ dhe ekonomik e Ramadan Reshitaj, anėtar i Kryesisė sė Unionit.

Duke folur pėr veprimtaritė nė tė cilat janė angazhuar aktivistėt e shoqatės ”Ardhmėria”, gjatė diksutimeve u theksua se pėrpos punės sė suksesshme nė nikoqirllekun e Festivalit tė Pestė tė Foklorit Shqiptar, ata kanė marrė pjesė nė veprimtari dhe manifestime tė pėrbashkėta tė shoqatave shqiptare nė Suedi si dhe kanė bashkėpunuar edhe me shoqatat e etniteteve tė tjera dhe me ato suedeze qė veprojnė nė Kristianstad dhe rrethinė.  ”Ardhmėria” ka shėnuar me sukses tė gjitha datat e rėndėsishme tė historisė dhe tė traditės shqiptare, kurse manifestime tė veēanta ka oreganizuar pėr nder tė 17 shkurtit – Ditės sė Poavarėsisė sė Kosovės si dhe 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit tonė Kombėtar dhe pėrvjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

 

     

Sylejman Berisha                                               Vallėtaret e "Ardhmėrisė" sė Kristianstadit

 

Me rastin e shėnimit tė 28 Nėntorit, pėrpos anėtarėve tė shoqatės dhe bashkėkombasėve nga Kristianstadi e rrethina, kanė nderuar me pjesėmarrje edhe pėrfaqėsues nga Qeveria e Republikės sė Kosovės tė prirė nga zėvendėsministri i Ministriusė sė Diasporės, Nuredin Lushtaku.

Shoqata ka organizuar edhe dy Mbrėmje shoqėrore, nė tė cilat kanė marrė pjesė me qindra tė rinjė dhe bashkėkombas.

Pjesėmarrėsit e kėtij kuvendi i pėrshėdneten edhe Ahmet Bella e Ramadan Reshitaj. Nė fjalėn e tij, Ahmet Bella, ndėr tė tjera theksoi se ”Ardhmėria” e Kristianstadit, me tė drejt vlerėsohet si shoqata mė aktive nė kuadėr tė Unionit, prandaj ju do tė keni mbėshtetejen dhe pėrkrahjen tonė edhe nė tė ardhmen.

Gjatė mbledhgjes u vlerėsua se shoqata ka pasur njė gjendje stabile ekonomike dhe se mjetet qė kanė disponuar gjatė tėrė vitit janė shfrytėzuar me nikoqirllėk dhe me maturi.

Nė mbledhje u parovua edhe plani i veprimtarisė pėr periudhėn e ardhshme, pėrmes sė cilit ėshtė paraparė njė periudhė mjaft e begatshme. Ndėr tė tjera, shoqata do tė prezantohet nė manifestimin tradicional nė Vilan qė organizohet pėr nder tė Ditės ndėrkombėtare tė gruas – 8 Marsi. Me grupin e vallėtarėve do tė marrin pjesė nė festivalin e Gjashtė tė Foklorit Shqiptar nė Diuasporė, i cili nė organizim tė Unionit sivjet do tė mbahet mė 26 maj nė Växjö, pastaj pjesėmarrja nė Ditė e Kulturės nė Näsby dhe nė disa manifestime tė tjera.

Nė kuadėr tė shoqatės ėshtė planifikuar edhe mbajtja e dy festivale tė tjera tė organziuara nga Unioni. Fjala ėshtė pėr Festivalin e Fėmijėve dhe pėr Festivalin e Filmit dhe tė Fotografisė artistike ”Bekim Fehmiu”. Pėr pėrgaditjet e deritashme nė organizimin e kėtyre festivaleve, pjesėmarrėsit e mbledhje i informuan Sylejman Berisha e Sejdi Zeka nga ana e shoqatės, kurse nga ana e Unionit folėn Ahmet Bella dhe Ramadan Reshitaj.

Kuvendi i shoqatės ”Ardhmėria” nė Kristianstad, me kėtė rast zgjodhi edhe KLryesinė dhe organet e veta. Kryesia pėrbėhet nga 9 anėtarė. Kryetar i rizgjodh Sylejman Berisha, nėkryetar Sejdi Zeka dhe sekreterare Perihane Jusufi.

Gjatė mbledhjes u diskutuan edhe disa ēėshtje rreth lokalit tė shoqatės, shfrytėzimit tė tij nga ana e grupit tė vallėtarėve dhe ēėshtje tė tjera aktuale.

 

 

 

 

”Kosova” e Malmės me lokal tė vetin

 

Shoqata ”Kosova” e Malmės qė ėshtė shoqata e parė e themeluar nė Evropėn Perendimore dhe dikur ka qenė mė akrivet, deri vonė ka pasur shumė probleme. Njė kohė, pėr shkak tė problemeve tė grumbulluara dhe mungesės sė lokalit, kjo shoqatė kishte rrudhur veprimtarinė e vet pothuajse nė minimum. I vetmi aktivitet qė mezi mbahej ishte fudbolli. Por njė grup tė rinjėsh entuziastė, bėnė tė pamundshmen, sepse me vullnet dhe angazhim tė pa nadalur si dhe me mjetet materiale qė siguronin nga buxhetet familjare, bėnė qė ”Kosova” e  Malmės mos tė shuhet.

Kėto ditė, kjo shoqatė ka siguruar lokalet e veta shumė tė domosdoshme pėr veprimtari dhe nė kėtė mėnyrė ka plotėsuar njėrin nga kushtet pėr mbėshtetje materiale nga organet kompetente tė komunės, pėrkatėsiht nga Fritid Malmö. Lokali gjendet nė Norra Rosengård, dhe ndonėse nuk ka hapėsirė tė mjftueshme, megjithate do tė thotė shumė pėr anėtarėt e shoqatės, tė cilėt deri mė tash pothuajse kanė qenė pa kulm mbi kokė.

Gjatė vizitės qė i bėnė kėsaj shoqate, mė 29 shkurt 2012, Ramadan Reshitaj e Fevzi Ademi, anėtarė tė Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi, kryetari i ”Kosovės” Liridon Zogaj dhe Labiunot Dreshaj anėtar i Kryesisė, u informuan pėr rrjedhat aktuale tė kėsaj shoqate dhe pėr veprimtarinė e angazhimet qė i presin.

Ata u njohtuan se shoqata ditė mė parė ka mbajtur Mbledhjen vjetore, nė tė cilėn janė shqyrtuar tė arriturat gjatė vitit tė shkuar dhe janė aprovuar orjentimet pėr aktivitettet qė i presin gjatė vitit 2012.

U vleresua se me sigurimin e lokalit, shoqata do tė stabilizojė veprimtarinė e vet dhe do t“i pasurojė aktivitetet.

Posaqėrisht u vlerėsua e dobishme ruajtja dhe vazhdimi i traditės sė shoqatės ”Kosova”, e cila dikur ka qenė shembull jo vetėm nė Malmė e nė Suedi por edhe nė tė gjitha shoqatat e diasporės shqiptare. Posaqėrisht gėzon fakti se tashmė dokumentacioni mjaft i pasur dhe inventari i mbetur i shoqatės po ruhet nė vend tė sigurtė.

Ramadan Reshitaj dhe Fevzi Ademi siguruan anėtarėt e Kryesisė sė shoqatės ”Kosova” se edhe nė tė ardhmen do ta kenė pėrkrahjen dhe mbėshtetjen e Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi dhe se bashkėpunimi i ndėrsjell do tė thellohet edhe me tepėr.

 

 

 

 

 

Årsmötet valde ny styrelse

Nedan är en kommuniké från KSF Kosova IF:s styrelse

Kosova IF höll idag sitt årsmöte i klubbstugan på Rosengårds Norra IP. Årsmötet beslutade efter demokratiska och mycket givande diskussioner att enhälligt utse en ny styrelse.

Sedan 2009 då Kosova IF höll sitt extra insatta årsmöte och där en ny styrelse under ledning av Ordförande Hekuran Iberdemaj, ledamöterna Liridon Zogu, Dzevair Alijov, Behar Gashi och Drilon Iberdemaj tog över för att sanera klubbens bräckliga ekonomi och svåra sportsliga förutsättningar, har vi möts av tuffa utmaningar men ett fantastiskt stöd från medlemmarna.

Under åren 2009 - 2012 har vi växt som förening både i medlemstal och i förvärvat kunskap. Den kunskapen behåller vi nu inom föreningen för att utvecklas ytterligare.

Årsmötet beslöt därför enhälligt att utse Liridon Zogu till ny ordförande för KSF Kosova IF samtidigt som avgående ordförande Hekuran Iberdemaj avtackades och valde att inta en ny roll som ledamot i styrelsen.

Sekreterare Drilon Iberdemaj lämnar sitt styrelseuppdrag men kommer att förbli inom organisationen i en roll som FOGIS-administratör.

Styrelsen får tillökning
Kosova IF:s styrelse breddas med fler och nya i styrelsen. Följande förändringar sker:

Liridon Zogu (Ordförande) - Nyval
Mirlind Ismaili (Kassör) - Nyval
Blerim Miftari (Ledamot) - Nyval
Sven Olofsson (Ledamot) - Nyval
Hekuran Iberdemaj (Ledamot) - Nyval
Labinot Dreshaj (Ledamot) - Nyval
Nimon Januzaj (Ledamot) - Nyval

Styrelsen kommer nu att sammanträda för en konstituerande styrelsemöte med bland annat fördelning av respektive ansvarsområden och vi kommer kontinuerligt hålla er uppdaterade här på hemsidan.

Vi vill passa på att tacka medlemmarna för deras engagemang och fansen för deras stöd!

 

 

 

Nga krijimtaria e veprimtarit tonė, Sadulla Zendeli - Daja

 

 

Edhe njė fjalor i Dajės

 

 

(“Fjalori im i parė i ilustruar, shqip-anglisht-itaslisht-suedisht”, botoi “Toena”- Tiranė, 2011)

 

    Nė Suedi prej vitesh janė bėrė pėrpjekje pėr tė hartuar fjalorė tė ndryshėm pėr pėrdorim gjatė mėsimit tė gjuhės suedeze. Nė vitin 1985, Shoqata Suedezo-Shqiptare nė Stockholm, boton Fjalorin suedisht-shqip  (Svensk-albasnk ordlista), autor i tė cilit ėshtė Ismail Rugova. Fjalori ka rreth 3500 fjalė dhe njė pėrshkrim tė shkurtėr tė gramatikės suedeze. Ai u hartua nėn pėrkujdesjen e Ullmar Qvickut dhe Lars Morinit. Ky fjalor u ribotua 9 herė dhe gjendet nė 90 biblioteka tė vendit. Ismail Rugova dy vjet mė vonė botoi edhe njė fjalor tjetėr, i cili i iu pėrshtat tekstit shkollor ”Thuaje kėtė suedisht” (Säg det på svesnka). Kėtė fjalor e ka botuar Universiteti Popullor i Lundit.

    Me hartimin e kėtyre fjalorėve janė marrė edhe Asllan Muharremi, Behram Izmaku e ndonjė bashkėkombės yni. Por, ndėr mė tė suksesshmit nė kėtė fushė ėshtė Sadulla Zendeli – Daja, magjistėr i shkencave tė gjuhėsisė. Daja, nėpėrmjet Entit pėr Zhvillimin e Arsimit tė Suedisė, nė vitin 1994, ka botuar fjalorin dygjuhėsh suedisht-shqip, ku u pėrfshi lėndė e pasur leksikore me rreth 17 mijė fjalė bazė. Fjalori i tij tjetėr, gjithashtu suedisht-shqip nė Stockholm, mė 2004, ka rreth 28.500 fjalė tė pėrdorimit tė zakonshėm. Ky fjalor pėrmban gjithashtu njė numėr tė madh kuptimesh e ngjyrimesh kuptimore, sinonime e antonime, thėnie dhe idioma tė cilat ndihmojnė lexuesin dhe studiuesin pėr tė pasur sa mė tė qartė kuptimin e fjalės apo tė shprehjes sė pėrkthyer.

 

         

                Sadulla Zendeli – Daja                                Fjalori im i parė i ilustruar

 

 

Sadulla Zendeli – Daja, autor i tė parit fjalor Suedisht-Shqip, kėto ditė, vargut tė  veprave ia shtoi edhe njė libėr shumė interesant, Fjalorin e ilustruar katėr gjuhėsor, shqip – anglisht – italisht – suedisht. Ky fjalor deri tash i  vetmi I kėtij lloji i botuar pėr lexuesin shqiptar, ėshtė i dobishėm, argėtues dhe me njė pėrdorim tė lehtė si pėr prindėr e mėsues dhe pėr studiues qė dėshirojnė tė mėsojnė njė gjuhė tė huaj.

    Nė 176 faqet e kėtij fjalori janė zgjedhur me kujdes fjalė qė pėrdoren nė komunikim tė zakonshėm dhe tė  cilat janė tė lidhura me pėrditėshmėrinė, me familjen, me orjendit shtėpiake, me lojėrat e ndryshme tė fėmijėve dhe me gjėrat e mjetet mėsimore qė ēdo fėmijė takohet gjatė procesit edukativop-arsimor nė shkollė dhe jashtė saj. Ēdo faqe e kėtij fjalori ka nga gjashtė zėra (fjalė) tė shkruara nė tė katėr gjuhėt e pėrkthyera, shqip – anglisht – italisht dhe suedisht, dhe pranė secilės kėtyre fjalė shoqėrorhet ilustrimi qė paraqet kuptimin e saj. Kėto ilustrime me ngjyra (tė realizuara sukseshėm nga Marco Viale) jo vetėm se shoqėrojnė ēdo fjalė nė tė katėr kėto gjuhė, por njėkohėsisht ofrojnė thjeshtėsinė e tė kuptuarit tė fjalės si dhe janė argėtuese pėr secilin pėrdorues tė kėtij fjalori.  Pra Fjalori ka qėllim tė dyfishtė: Prindėrve apo mėsuseve iu ofron udhėzime tė qarta si mbėshtetje tė punės sė tyre, kurse fėmijėve u hap njė dritare perms sė cilės do tė kenė ēasje tė kėndshme argėtimi dhe mėsimi.

    ”Fjalori im i parė i ilustruar” pėmes mjeshtrisė sė  autorit nė mėnyrė tė thjeshtė dhe tė kuptueshme u ofron  pėrdoruesve mundėsinė e mėsimit tė pėrnjėhershėm tė katėr gjuhėve. Kjo bėnė qė fjalori i Sadulla Zendelit – Dajės, tė rradhitet ndėr gurėt mė tė ēmueshėm nė sferėn e pėrpilimit tė fjalorėve tė kėtij lloji. Ky nė tė vėrtet ėshtė guri themeltar nė kėtė fushėveprimtari, perms shembullit tė sė cilit do tė harttohen e do tė publikohen edhe fjalorė tė tjerė tė shqipes dhe tė gjuhėve tė tjera.

 

    Sadulla Zendeli – Daja ėshtė mėsues veteran i Mėsimit Plotėsues nė Gjuhėn Amtare Shqipe nė Suedi. Ai ėshtė nga Sėrmnova e Gostivarit. Si intelektual shqiptar ndiqet nga regjimi i kohės  dhe nė nėntor tė vitit 1966 emigron nė Suedi. Ka punuar si shef i bibliotekave tė shkollave pėr komunėn Nybros. Kėtu bashkėrisht me prindėr, nė vitin  1975, hapi shkollėn e parė shqipe, ndėrsa me nxėnėsit shqiptarė punoi plot 27 vjet pandėrprerė. Me angazhimin e tij,  nėn ombrellėn e shkollės suedeze, u hap  shkolla shqipe edhe nė Emmaboda e nė Kalmar.  Ka qenė dhe ėshtė shumė i afėrt me bashkatdhetarėt tanė nė Suedi. U ka ndihmuar  me pėrkthime me gojė dhe me shkrim, u ka dhėnė kėshilla dhe i ka mbėshtetur nė ēdo aspekt. Nė Nybro, bashkėrisht me bashkatdhetarėt, Daja  hapi edhe  shoqatėn “Ilirida”, e cila u bė vatėr e mėrgimtarėve shqiptarė. Ai ėshtė autor i  Fjalorit  tė parė suedisht – shqip,  me 17.000 fjalė, i cili u botua mė 1994. Ėshtė autor edhe i Fjalorit tė dytė suedisht – shqip,  me 28.500 fjalė, qė u botua mė 2004.  Ky  fjalor ėshtė botuar edhe nė Internet  dhe pėrdoret si mjet mėsimor nė shkollat shqipe nė Suedi. Ka pėrpiluar njė gramatikė nė gjuhėn shqipe pėr klasėn e parė deri nė klasėn e nėntė, njė fletore pune qė nga parashkollorja deri nė klasėn e tretė. Ai ka pėrkthyer nė suedisht librin pėr fėmijė “Skėnderbeu” tė  Fatmir Toēit. Sė shpejti do t“i botohet edhe njė fjalor shqip – suedisht me mbi 30.000 fjalė dhe Fletore pune nr. 2 pėr klasat 1-6. Duke shfrytėzuar pėrvojėn vet, ai ka hartuar edhe njė fletore pune, qė mund tė pėrdoret nga fėmijėt e moshės parashkollore e deri nė klasėn e tretė tė fillores si dhe Gramatikėn e gjuhės shqipe pėr nxėnėsit e shkollės fillore, qė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare. Tė dy kėto tekste ia ka botuar ”Toena” e Tiranės.

    Sadulla Zendeli – Daja  materialisht ka ndihmuar nė vendlindje, nė Kosovė dhe nė Shqipėri. Tash ėshtė nė pension dhe jeton nė Färjestaden tė Ölandit.

    Fjalori im i parė i ilustruar Shqip -  anglisht -  italisht – suedisht, i pėrkthyer nė gjuhėn suedishte nga Sadulla Zendeli – Daja dhe nė gjuhė tė tjera nga Meri Toēi, ėshtė botuar nga Shtėpia Botuese “Botimet Toena” tė Tiranės. Ai mund tė porositet edhe pėrmeskėsaj adrese elektronike: mzdaja@netatonce.net

 

Ramadan Reshitaj

 

 

Shėnimi i 4-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės

 

MANIFESTIME NĖ SHUMĖ SHOQATA TĖ UNIONIT

 

                                                                      

 

Pėrvjetori i katėt i Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, 17 Shkurti, me manifestime tė shumta u shėnua nė tė gjitha mjediset e Suedisė ku jetojnė dhe veprojnė shqiptarėt. Akademi solemne dhe programe kulturo-artistike u organizuan edhe nga shoqatat dhe klubet, anėtare tė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi. Atmosferė festive nė shėnimin e 17 Shkuritit ishte nė Stockholm, nė Göteborg, nė Malmė, nė Kristianstad, nė Jönköping, nė Trelleborg, nė Borås dhe nė shumė mjedise tė tjera.

Nė kėto manifestime, nga veprimtarė tė shumtė, me pietet u pėrkujtuan dėshmorėt, gjaku i derdhur dhe sakrificat e shqiptarėve tė Kosovės nė pėrpjekjet pėr liri dhe pėr pavarėsi. 17 Shkurti i vitit 2008, pas 28 Nėnetorit tė vitit 1912, u tha se ishte data mė e rėndėsishme, e tė gjithė shqiptarėve, nga se njėherė e pėrgjithmonė u shkėputėn zingjirėt e robėrisė dhe se Kosova u bė zot i fatit dhe i ardhmėrisė sė vetė.

Edhe kėto manifestime u shrfrytėzuan pėr t“i shprehur mirėnjohje bashkėsisė ndėrkombėtare e me kėtė rast edhe Suedisė, pėr kontributin qė kanė dhėnė nė mbėshtetjen e kosovarėve nė reralizimin e tė drejtave legjitime si dhe pėr ndihmat pėr rindėrtimin e  vendit pas luftės sė fundit.

Grupet artistike dhe solistė tė njohur, pėr nder tė kėsaj feste mbarėkombėtare, shfaqėn program tė larmishėm kulturo-muzikor, kursen ė amnifestiumet e  shoqatave anėtare u lexua edhe  Telegrami pėrshėndetės i Kryesisė sė Unionit tė Shoqatave Shqiptare nė Suedi.

 

Fikrije Bajraktari: Kurorizim i pėrpjekjeve shekullore